Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius rekomenduoja pasidairyti, ką šaltuoju periodu dovanoja gamta. Jei neturime aviečių, galima nusipjauti vadinamųjų aviečių lazdų ir išsivirti arbatos. Jei turite sodą, imunitetą stiprinti ar peršalimus vaikyti galima ne vieno vaismedžio šakelių nuovirais.

„Mes pamiršome šakeles. Žmogus žiemos metu gali nusikirpti 10-ies centimetrų 5–6 šakeles.

Virgilijus Skirkevičius
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tinka slyvų, obelų, kriaušių, juodųjų serbentų, aviečių viršūnėlės. Tokios arbatos ir labai gero skonio, ir turi cianidų, kurie vertingi kvėpavimo, kraujotakos sistemoms. Migdolinis šakelių skonis rodo, kad yra cianidų, kurių mes paprastai bijome, nes jie stabdo kvėpavimą, tačiau nedidelės dozės išties naudingos, tik reikia tinkamai paruošti. Litrui vandens naudokite 5–6 šakeles, augalas imamas šviežias. Išgėrus tiek nuoviro būklė tikrai turi pagerėti. Bet kuriuo metu galima prisirinkti antaninių obuolių, kriaušių, vyšnių šakelių. Svarbu pažymėti, kad prieš supilant gėrimą į termosą šakeles reikia 10–15 minučių pavirti litre vandens. Rekomenduojama supilti į termosą, o kitą rytą vartoti“, – primirštais senolių receptais dalijasi V. Skirkevičius.

Dar vienas būtinas dalykas ruošiant šakeles – jos turi būti švarios, be kerpių ir samanų.

Kitas augalas, sulaukiantis fitoterapeuto liaupsių, – citrinvytis. Pašnekovas sako, kad jis itin naudingas pirmoje dienos pusėje.

„Žiemą iš jo ruošiama arbata turi nuostabų azijietišką citrinų skonį. Imunomoduliuojantis, imunitetą stiprinantis augalas. Visai pamiršome tų šakelių istoriją. Jos rekomenduojamos ne iš blogo gyvenimo, kad nėra ką gerti. Mes turime savyje neuronų, kurie gamina cianidus, jie mums būtini, kad išlaikytume normalų kvėpavimą. Su amžiumi neuromediatorių mažėja, todėl žmogus linkęs sirgti Alzheimeriu, kitomis ligomis. Štai, juodieji serbentai turi hormoninį poveikį, turi lizino rūgšties, tad žiemą reikia prisiskinti tų ūglių“, – dėsto V. Skirkevičius.

Žvarbiu žiemos metu svarbu turėti priemonių, padedančių nesusirgti peršalimo, ypač įvairiomis virusinėmis ir kitomis sveikatą alinančiomis ligomis.

Biologės ir žolininkės Jadvygos Balvočiūtės arbatas žino daugelis, tačiau moteris pataria nepatingėti ir patiems pasivaikščioti po mišką net žiemą bei pasinaudoti jo turtais.

„Turime saugoti ir stiprinti natūralų imunitetą. Tam tikslui žmonės nuo seno vartoja vaistažolių arbatas, daro vonias, inhaliacijas, pavilgus ir panašiai. Svarbu nesusirgti, o susirgus kuo greičiau pasveikti, išvengti didesnių komplikacijų. Rimtas barjeras šioms ligoms yra mūsų imuninė sistema, sveiki, normaliai funkcionuojantys organai. Juk taip paprasta pasinaudoti mus supančiais vadinamaisiais mažaisiais miško turtais. Viesulai išverčia daug didelių medžių miškuose, parkuose, sodybose ir kitur – tampa pasiekiamos viršutinės šakos su savo pumpurais, spygliais, jaunų šakučių žieve. Daug šių turtų lieka nepanaudota gausiose miškų kirtavietėse“, – žiniomis dalijasi J. Balvočiūtė.

Kirtavietėse ar miškuose moteris rekomenduoja pasinaudoti dviguba pušų ir eglių dovana.

„Labai naudinga pasivaikščioti pušyne, nes lakūs terpenai su deguonimi sudaro peroksidinius junginius, kuriems skylant išsiskiria ozonas, labai naudingas mūsų kvėpavimo sistemai, plaučiams, organizmui. Yra įvairiausių būdų, kaip panaudoti pušų ir eglių spyglius, šių spygliuočių šalia mūsų daug, tad nesunku pasiimti keletą jų spyglių. Kartu galima pasirinkti arba vaistinėje nusipirkti pušų pumpurų. Reikia rinkti senų nuvirtusių ir nukirstų suaugusių pušų pumpurus. Tiesa, jie daug mažesni nei jaunų pušaičių, bet kiek mums tereikia, per metus – gal vienos stiklinės šviežiai surinktų ir išdžiovintų pumpurų, juolab kad juos atstojantys medžių spygliai pasiekiami visada – ir žiemą, ir vasarą. Galima kasdien pasiimti po keletą jų spyglių, sutrinti ir užplikyti vienus arba su kitomis vaistažolėmis. Juose esantys vitaminai, lakūs terpenai ir kitos svarbios, žmogui palankios medžiagos padės mūsų organizmui, ypač kvėpavimo sistemai“, – pasakoja žolininkė ir prašo nenuskriausti jaunų pušaičių, mat jų pumpurai, ypač viršūnėse, saugo, kad augalai nenudžiūtų.

O štai sulaukus pavasario galima prisirinkti trumpučių, švelnių, minkštų, vitaminingų skanių eglių ūgliukų.

Jei turite šiek tiek kantrybės ir norite pasiruošti puikų naudingųjų medžiagų užtaisą, J. Balvočiūtė

Jadvyga Balvočiūtė
Foto: Ūkininko patarėjas

rekomenduoja rinkti dar miegančių beržų pumpurus.

„Pasiskinkime jų šakučių ir namuose galime nurinkti pumpurus, mat jie maži, tad reikia laiko, kol surinksime. Visi pumpurai – nuostabus vaistas, jie turi sukaupę puikių gyvybingų medžiagų. Beržų pumpurai ypač naudingi skysčiams šalinti, organizmui stiprinti. Jau galima rinkti ir liepų pumpurus. Liepos neturi karčių, nemalonaus skonio medžiagų, kaupia gydomąsias gleives, pumpurai skanūs. Malonus skonis ir valgyti, ir arbatai gaminti. Visos liepų dalys – pumpurai, lapai, žiedai, jaunų šakučių žievė – labai naudingos vaistinės priemonės, ypač kai mus kamuoja refliuksas, skrandžio, stemplės, gerklės negalavimai, erozijos, opaligės. Gydo ne tik gleivės, bet ir pumpuruose sukauptos gyvybingos augalo medžiagos, vitaminai“, – apie gamtos gėrybes pasakoja J. Balvočiūtė.

Jeigu visgi manote, kad rinkti miško ar sodo šakeles per sudėtinga, biologė siūlo atidžiau patikrinti savo prieskonių spintelę.

„Žolelių galime įsigyti ir vaistinėse, vieni – daugiau, kiti – mažiau. Vartokime raudonėlių, melisų, mėtų, šalavijų ir kitų žolelių arbatų. Galima daryti mišinius su gysločiais, liepų lapais, jonažolėmis, įvairiais dobilais. Visa tai papildys mūsų organizmą reikiamomis medžiagomis. Organizmas žino, ko jam trūksta, tad pasiims, ir tai padės stiprinti imuninę sistemą“, – sako J. Balvočiūtė.