„Viskas prasidėjo po studijų, kai susiradau tekstų rašytojos darbą vienoje įmonėje. Labai džiaugiausi, jog gavau šį darbo pasiūlymą su neblogu atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Nuo ryto iki vakaro turėjau didelį darbo krūvį, tekdavo dirbti ir po darbo, tačiau tikėjau, jog tai įprasta naujoko pradžia. Tačiau nuo darbo krūvio tiek nepavargdavau, kiek nuo įtempto bendravimo su vadove. Iš pradžių sulaukdavau kritikos už padarytas klaidas, dažniausiai būdavo akcentuojama ne padaryta klaida, o mano charakteris ar asmenybė. Vėliau viskas perėjo į grasinimus išmesti iš darbo ar sumažinti atlyginimą“, – savo patirtimi anonimiškai pasidalino Delfi skaitytoja Viltė (vardas redakcijai žinomas).

Pasak merginos, kolegos tylėjo ir dažniausiai vadovei nematant padrąsindavo „Ji su visais taip, vėliau priprasi“. Kaip priduria skaitytoja, draugai ir šeimos nariai pastebėjo, kaip ji išsekdavo po darbo.

„Negana to, kad neišsimiegodavau, kartais verkdavau ir jausdavau kasdienį nerimą, galvos ar pilvo skausmą. Nors mintys apie atlyginimą ir darbo patirtį mane versdavo kasdien kentėti ir eiti į darbą, bet viduje jaučiau, jog jau geriau dirbsiu už mažesnį atlyginimą, bet bent jau galėsiu jaustis rami. Galiausiai nusprendžiau išeiti“, – dalinosi Viltė.

„Vadovė puikiai padirbėjo bandydama įteigti mintį, kad esu negabi ir man neverta net tikėtis, jog ateityje kažko pasieksiu. Galiausiai po mėnesio susiradau kitą darbą. Nauja vieta buvo kaip diena ir naktis, palyginus su praeita darbo vieta. Nuo pirmų dienų buvau priimta į kolektyvą, tapau pilnaverte komandos nare. Džiaugiuosi, jog išdrįsau palikti buvusią vietą, negana to, tapau žymiai ramesnė. Tiesą sakant, naujoje vietoje taip pat gavau vieną įspėjimą, vadovė pasakė „Tavo darbas baigėsi prieš valandą, tau reikia pailsėti ir eiti namo, nes persidirbsi. Turbūt jau namiškiai tavęs laukia““, – pasakoja mergina..

Laimingi darbuotojai sukuria daug didesnę vertę

Pasak „DPD Lietuva" personalo vadovės Aušros Delonaitės, kasmet „DPD group" stengiasi investuoti daugiau į savo darbuotojus. Didžiausiame Europoje siuntų pristatymo tinkle pavyko pasiekti tai, kad darbuotojų pasitenkinimo rodiklis pakiltų iki 80 proc. Personalo vadovė akcentuoja, jog reikia pradėti nuo bazinių poreikių, kurie yra pagrindiniai aspektai, lemiantys darbuotojo pasitenkinimą darbu.

„Akcentuočiau turbūt keletą dalykų, pirmiausiai yra baziniai dalykai, tai atlyginimas ir darbo sąlygos, nuo to niekur nepabėgsi, tai yra labai svarbu. Kiekvienais metais peržiūrime atlyginimą, ką galima darbuotojams pasiūlyti dar, kokių naudų ar naujovių. Paskutiniu metu vienas populiariausių dalykų yra sveikatos draudimas, tarp darbuotojų tai yra populiaru, šalia to turime draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, plačią lojalumo programą, taip pat turime naujovę – suteikiame papildomą atostogų dieną gimtadienio proga. Jeigu šių bazinių dalykų nėra – darbuotojams nebus patogu", – pasakojo A. Delonaitė.

Pašnekovė priduria, kad svarbu darbuotojus įtraukti į bendrą kompanijos veiklą, o taip pat suteikti jų darbui prasmės.

„Kitas dalykas, kuris mano manymu buvo labai svarbus ir mes į tai labai daug investuojame laiko bei dėmesio – stengiamės darbuotojus įtraukti į mūsų visas veiklas ir planus. Norime, kad jie žinotų, dėl ko mes dirbame, kaip mes dirbame, kokie mūsų rezultatai. Visi tyrimų rezultatai rodo, jog neužtenka tik užsidirbti, nes darbuotojai taip pat ieško darbo prasmės. Pandemijos laikotarpiu paaiškėjo, kad kurjerio darbas yra ne tik sudėtingas ar reikalaujantis dinamikos, bet ir svarbus, nes kurjeriai buvo gyva arterija, kuri palaikė ryšį tarp karantinuotų žmonių ir pasaulio. Mes stengiamės savo darbuotojams tą informaciją paskleisti", – pasakojo „DPD Lietuva" personalo vadovė.

Aušra Delonaitė

Pasak jos, ryškų pokytį darbuotojų psichologinėje sveikatoje ji pastebėjo atėjus karantinui, kai daliai kompanijos darbuotojų teko pereiti dirbti nuotoliniu būdu.

„Žmonės, kurie iškeliavo darbuotis į namus, susidūrė su visai kitokia realybe. Mes turime du blokus darbuotojų, vieni yra mūsų biuro darbuotojai, kurie viso karantino metu praleido namuose, tačiau buvo kita grupė žmonių, terminalo darbuotojai, kurie neturėjo tokių sąlygų dirbti namuose. Iš vienos pusės, jie neprarado socializacijos, neprarado ryšio su įmone, iš kitos pusės, jie turėjo išgyventi baimės ir įtampos etapą, kuris atsiliepė jų psichologinei sveikatai.

Ką mes padarėme dar praeitų metų pavasarį, mes darėme tyrimą, apklausėme darbuotojus, kaip jie jaučiasi. Mus nustebino, kad daugiau streso pajautė namuose dirbantys darbuotojai, jie praranda tą ryšį su įmone, jie praranda ryšį su kolegomis, nors ir turime daug vidinės komunikacijos priemonių, tačiau tai nėra tas pats. Terminalo darbuotojų rodiklis buvo netgi šiek tiek aukštesnis negu biuro darbuotojų. Mes paklausėme, kas jiems galėtų padėti ir kas juos pradžiugintų, buvo įvardintos kelios veiklos. Tarp jų buvo aktyvios fizinės sportinės veiklos, ties tuo mes daug dirbame", – pasakojo A. Delonaitė.

Pašnekovė priduria, jog darbuotojų psichologinė ir fizinė sveikata yra svarbi, nes laimingi darbuotojai sukuria daug didesnę vertę ir ilgiau darbuojasi kompanijoje.

Išskyrė du elementus, kurių negalima pamiršti darbe

Pasak psichologės Ugnės Juodytės, yra nemažai aspektų, kurie rodo, jog darbas kelia žalą mūsų sveikatai. Be prasmės nematymo ir patyčių ar žeminimo, psichologė išskyrė dar kelias priežastis.

„Jei darbe jaučiamasi nesaugiai, pavyzdžiui, kai vadovai kalba vienus dalykus, o elgiamasi yra kitaip. Arba darbe nuolatos juntama įtampa, stresas ir tai tęsiasi 3-6 mėnesius ir daugiau. Taip pat jei darbe reikalingos kardinaliai kitokios asmeninės savybės nei tas žmogus turi", – pasakojo U. Juodytė.

Kaip teigia psichologė, mes visi patiriame stresą, nerimą, nuovargį, tačiau svarbu, ką su tuo darome, kaip ilgai tai tęsiasi. Jei tai tapo žmogaus norma – tikėtina, kad taip vyksta dėl savęs nepažinimo ar baimės pamatyti realybę, menkos savivertės, nežinojimo, kaip brėžti ribas, perfekcionizmo.

„Tokiu atveju žmonės toleruoja manipuliacijas, kitų žmonių kritiškus žodžius priima kaip visišką tiesą, pavyzdžiui, jei vadovas sako, kad žmogus nepatikimas (nors faktai rodo kitką) – žmogus įtiki, kad toks yra, imasi daugiau darbų nei gali padaryti, dirba daug viršvalandžių, kuria nesveiką konkuravimo praktiką, ruminuoja".

U. Juodytė priduria, jog egzistuoja ir lėtinio nuovargio sindromas, kurio metu gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai.

Ugnė Juodytė
Foto: Asmeninins albumas

„Jei žmogus jaučiasi pavargęs, nors turėjo kelių savaičių atostogas ar ilgesnį savaitgalį, jei miego ritmas yra sutrikęs, skauda galvą, skrandį, raumenis, bet gydytojai objektyvių priežasčių neranda arba pradeda kibti įvairios ligos ir jos vis kartojasi, o išėjus lėtam pasivaikščiojimui žmogus jaučia, kad dirba didelį darbą ir grįžęs jaučiasi labai pavargęs – šie simptomai gali indikuoti, kad pasireiškia lėtinio nuovargio sindromas. Pakeitus darbą jie nebūtinai praeina – žmogus ir pats turi save geriau pažinti ir mokytis atstovėti savo ribas, pajausti savo poreikius, norus bei gebėti juos atliepti. Jei žmogus to negeba – kiti labai greitai „užkrauna“ savo lūkesčius ir žmogus vėl gali atsidurti tame pačiame taške. Tad labai svarbūs abu elementai: 1. Sveika aplinka. 2. Savęs pažinimas ir gebėjimas komunikuoti", – kalbėjo psichologė.

Psichologė pabrėžė, jog yra veiksniai, kurie daro teigiamą įtaką darbuotojų pasitenkinimui.

„Nors mes esame skirtingi, bet tendencijos tikrai yra: pirma, yra svarbu įmonės vertybių neprieštaravimas žmogaus vertybėms. Jos nebūtinai turi būti tokios pat, bet svarbu, kad kardinaliai neprieštarautų viena kitai. Antra, organizacijos ir žmogaus gebėjimas išlaikyti poilsio ir darbo balansą, kai norisi eiti į darbą ir norisi išeiti iš jo bei nuveikti kažką su draugais, šeima. Trečia, palaikanti aplinka: aiškūs lūkesčiai iš organizacijos ir iš žmogaus, aiškūs tikslai, pasitikėjimu grįstas bendravimas, žmogaus indėlio vertinimas, galimybė augti, mokytis, klysti", – kalbėjo psichologė U. Juodytė.

Kuo daugiau streso, tuo daugiau kitų ligų

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. Julius Kalibatas teigia, kad centrinė nervų sistema reguliuoja kitų sistemų veiklą ir psichosomatiniai sutrikimai yra gerai žinomi bei išnagrinėti.

„Kalbant apie patį medikų darbą, tyrimai buvo daryti seniai, bet mano doktorantė savo darbe nagrinėjo, kiek gydytojai, slaugytojos patiria streso. Pasirodė, kad gydytojų ar slaugytojų profesija yra viena iš tų, kuri sukelia daugiausiai streso ir buvo surastas labai aiškus ryšis – kuo daugiau streso, tuo daugiau kitų ligų, psichosomatinis ryšis buvo aiškiai įrodytas", – kalbėjo profesorius.

Pasak jo, stresas yra viena pagrindinių priežasčių tarp onkologinių susirgimų, širdies kraujagyslių, virškinimo sistemos ligų.

Julius Kalibatas

„Stresas gali privesti prie kraujagyslių spazmų, peršalimo, insultų, infarktų, kyla kraujospūdis, temperatūra, širdies ritmo sutrikimai, gali būti viduriavimai ir t.t.", – kalbėjo J. Kalibatas.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad gydytojų profesija ypatingai susiduria su stresu, nes darbas reikalauja didelės atsakomybės už savo pacientus, dėl to gydytojų sveikata dažnai susiremia su įvairiais išbandymais.

„Pandemijos metu, nedėkingoje padėtyje ypatingai atsidūrė medikai. Šiuo metu šeimos gydytojas vietoje 25-ių žmonių, prasidėjus omikrono invazijai, privalo priimti 50. Tai kelia didžiulę įtampą, fizinį ir psichinį išsekimą. Tyrimai taip pat rodo, jog psichinės sveikatos problema tapo aštri pandemijos laikotarpiu. Būna atvejų, kai psichologinė pagalba jau nebepadeda, o reikalingas medikamentinis įsikišimas. Lengvos formos depresija pradeda progresuoti į vidutinę ar net sunkią, o tokiu atveju žmogus jau tampa nedarbingas", – pasakojo profesorius J. Kalibatas.