Kuo skiriasi pandemija nuo epidemijos

Pandemija atsiranda tuo metu, kai atsiranda naujas viruso tipas. Jis pakeičia savo genetinę struktūrą taip smarkiai, kad nėra nei vieno pasaulyje žmogaus, kuris turėtų imunitetą tam virusui, neturi tam jokių apsaugos priemonių. Kitas pandemijos bruožas, kad jos metu sergamumas būna toks didelis, kad apima ne vieną šalį, ne vieną žemyną, o visą pasaulį. Tada dažniausiai neturime nei vakcinų, nei vaistų, kaip atsitiko su koronavirusu, 2019 metais atsiradusiu Uhane, Kinijoje, kuomet virusas peršoko rūšinį barjerą iš gyvūnų į žmonių ir pradėjo daugintis būtent žmonių organizme“, – pažymi A. Ambrozaitis.

Pasak infektologo, yra ligos, kurios pasireiškia nuolat. Jos yra endeminės,pavyzdžiui, gripas, erkinis encefalitas. Gripo ypatybė yra ta, kad gripas atsiranda tam tikru sezonu – keturis mėnesius nuo sausio. Gripas periodiškai irgi sukelia pandemijas. Paskutinį kartą ji buvo 2009 metais ir, laimei, buvo švelni.

Foto: Shutterstock

„Pandemija yra ypatingas atvejis, kuris būna labai retai, o epidemijos gali kartotis kas dvejus, trejus metus. Praėjusiais metais gripo epidemijos nebuvo, tai šiais yra didesni šansai, kad gali būti. Apie gripo pandemiją mes nekalbame, nes kol kas iš virusologinių laboratorijų, pavyzdžiui, Australijoje, kur jau buvo gripo sezonas, kad atsirastų visiškai naujas gripo virusas, duomenų nėra. Blogiausiu atveju gali kilti gripo epidemija. Nauji gripo viruso potėpiai atsiranda kiekvienais metais, vyksta taškinės mutacijos, susidaro naujos padermės, prieš jas veikia tų metų vakcina, atitinkanti cirkuliuojančio gripo viruso antigenų sudėtį“, – paaiškina profesorius.

Praėjusiais metais buvo rekordiškai mažai sirgusių gripu

Paklausus, kokia tikimybė susirgti ateinančius keturis mėnesiu ir gripu, ir COVID-19 liga tuo pat metu, A. Ambrozaitis sako, kad nemaža, nors praėjusių metų patirtis rodo, kad kai mes dėvime kaukes, laikomės atstumo, naudojame dezinfekcines priemones, tai visos šios priemonės stabdė ne tik koronaviruso, bet ir gripo plitimą. Dar nebuvo niekada užfiksuota tiek mažai susirgimų gripu: „Kuo mažiau žmonių serga, tuo susidaro didesnė epidemiologinė kišenė. Kuo didesnis kiekis žmonių, neturinčių jokio imuniteto gripo infekcijai, tuo gali kilti didesnis gripo protrūkis“.

Savo praktikoje tokių situacijų, kad vienu metu būtų sergama kombinuota infekcija profesorius sako neturėjęs: „Praėjusiais metais praktiškai visiškai nebuvo gripo, tad mes tokių atvejų nepastebėjome. Savo darbe remiamės patirtimi, pagrįstais įrodymais. Tokios kombinuotos infekcijos gali atsirasti, nes dabar tik prasidėjo sausis, gripo sezono pradžia. Aišku, jeigu vienu metu žmogų užpuls dvi infekcijos, išsikapstyti gali nebūti taip lengva“.

Vakcina apsaugo tik nuo konkrečios infekcijos

„Lietuvos infektologų draugija dar lapkritį, remdamasi patikimais kitų šalių atliktais moksliniais tyrimais ir jų rezultatais, vienareikšmiškai pareiškė, kad galima tuo pat metu skiepytis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19, vakcinuojant į skirtingas rankas. Atlikti tyrimai rodo, kad šalutinis poveikis nebūna didesnis, o antikūnų titras ir prieš vieną, ir prieš kitą infekciją susidaro pakankamai stiprus. Tai yra moksliniai tyrimai. Šie duomenys nėra iš piršto išlaužti. Reikia tikėti mokslu“, – patikina VU profesorius.

Arvydas Ambrozaitis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

A. Ambrozaitis atkreipia dėmesį tų, kurie galvoja, kad pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, vakcina apsisaugos ir nuo gripo: „Reiktų suprasti, kad nėra nei vienos vakcinos pasaulyje, kuri apsaugos nuo visų, daugelio ar kelių virusų. Vakcinos yra paremtos tuo, kad jos veikia tik nuo vienos infekcijos. Kiekviena jų sukuria tikslinį, specifinį imunitetą. Lygiai taip pat, skiepijantis nuo COVID-19 ligos, atsiranda ją neutralizuojančių antikūnų žmogaus kraujyje, kurie pradeda veikti, kai žmogus užsikrečia. Tada mobilizuojamos organizmo gynybinės jėgos, kurios sunaikina virusą. Bet vakcina gali sunaikinti tik tą virusą, nes kitų virusų ji neatpažįsta. Taip, mūsų įgimta imuninė sistema nukreipta prieš visus virusus, bet ne su visais jais gali susidoroti be pagalbos“.

Skiepo tikslas – nėra apsaugoti nuo pačių ligos, o nuo sunkios jos formų

Tiek skiepas nuo gripo, tiek nuo COVID-19 pradeda veikti po dviejų savaičių.

„Jeigu iškart po skiepo žmogus užsikrečia gripo virusu, tai jis juo perserga. Tada būna žmonės sako, kad va matote, skiepas neapsaugo manęs. Dar pradeda sakyti, kad va – tik pasiskiepijau ir susirgau. Yra tokių žmonių, kurie taip galvoja, ir jie nesiklauso ekspertų nuomonės. Jiems atpirkimo ožys visuomet būna vakcina. Jiems vakcina kalta ir dėl to, kad žmonės miršta, nes jie neva miršta nuo vakcinų. Žmonės, kurie miršta po vakcinos suleidimo, tai visiškai nereiškia, kad jie miršta nuo vakcinos. Dažniausiai skiepų priešininkai trimituoja, kad vakcina sukėlė mirtį, nesvarbu, kad vėliau paaiškėja, kad jis mirė, tarkime, nuo miokardo infarkto“, – pastebi profesorius.

Pačių skiepų tikslas, pabrėžia infektologas, nėra apsaugoti nuo ligos, pagrindinis jų tikslas – apsaugoti nuo sunkių jos formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties atvejų. Pasiskiepijęs žmogus irgi gali būti viruso nešiotojas, bet tai būna daug rečiau.

A. Ambrozaitis sako, kad jeigu mes norime, kad šiuo metu siaučianti pandemija kuo greičiau baigtųsi, mes turėtume būti pakankamai sąmoningi ir pilietiški, nebūti egoistais: „Nepaisant to, kad pasiskiepijome, turime laikyti tiek bendrų apsaugos, tiek individualių taisyklių. Jos ne tik apsaugo, bet kartu ir yra mažesnis pavojus apkrėsti kitus“, – sako profesorius, pridurdamas, kad jeigu žmogus pasiskiepijęs, yra pilietiškas, laikosi rekomendacijų, dėvi apsauginę veido kaukę, laikosi atstumų, dažnai plaunasi rankas, atsižvelgia į patikimų ekspertų patarimus, tai jis prisideda prie to, kad ši pandemija būtų sustabdyta.

Alergija
Foto: Shutterstock


Sąmokslo teorijų apie skiepus šalininkams siūlo psichiatro konsultacijas

„Šiandien visi tapo infektologais, virusologais ar imunologais. Visų pirma reikia iš esmės suprasti infekcinę imunologiją, bent jau turėti jos pagrindus. Nebaigę medicinos mokslų, nesuvokdami kas ir kaip vyksta, žmonės dažnai kalba visiškas nesąmones. Šitas buitinis populizmas, chaosas, „ekspertinių“ nuomonių skleidimas, vienas kitų mokymas, melagienų skleidimas yra ne kas kitas, o elementarus kitų žmonių klaidinimas, atsakomybės neturėjimas, maža to, dar ir pridarantis daug žalos“, – įsitikinęs A. Ambrozaitis.

Pasak VU profesoriaus, lietuviai tradiciškai nelabai nori skiepytis. Nors kiekvienais metais gerėja situacija, bet žmonės tikslingai kitus skatinantys nesiskiepyti, skleisdami savo „tiesas“, kad pandemija yra išgalvota dėl kažkokių jiems žinomų priežasčių ar dar blogiau, kad skiepai atneša mirtį, akivaizdu, kad yra absoliutus melas, iškreipti faktai, kurie platinami sąmoningai, kad sukelti sumaištį, nepasitikėjimą medicina, jos ekspertais, pagaliau šalies valdžia, Vyriausybe. „Tai yra antivalstybinė veikla, kuri nukreipta prieš šalies pamatus“, – neabejoja infektologas.

Mūsų valstybė, A. Ambrozaičio manymu, yra pernelyg maža, kad būtų galima užsiimti tokia veikla. „Anikvakserizmas yra tas reiškinys, kuris yra ir, matyt, dar bus, bet reikia suvokti, kokią didelę žalą jis daro. Tai visų pirma yra mūsų visų sveikata. Diskutuoti su antivakseriais nebematau prasmės, nes jie tiesiog negirdi, jų mąstymas jau yra pakitęs, jie stipriai paveikti nepatikimos informacijos, gandų. Kai pasiklausau jų skleidžiamų sąmokslo, konspiracinių teorijų, kuriomis jie yra užvaldyti, pavyzdžiui, kad čia vyksta tarptautinė žmonių naikinimo kompanija, tai galima tik už galvos užsiimti ir ką galiu patarti tokiu atveju, tai pradžiai užsirašyti psichiatro konsultacijai“, – griežtą savo nuomonę išsako profesorius.