Auksinis žiemos penketas, kurį rasite kone kiekvienuose namuose: jie buvo žinomi, kai dar nė nebuvo antibiotikų

Paspaudus šaltukui ir ilgiau pabuvus lauke, ne vienam ima kutenti, perštėti gerklę. Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius sako, kad nereikia skubėti griebtis vaistų – turime vertingą paveldą ir rūpesčio kupiną gamtą.

Auksiniu penketu liaudyje vadinamas medus, citrina, česnakas, imbieras ir pipiras, anot V. Skirkevičiaus, puikios priemonės, galinčios pakeisti net vaistus. Tinkamai juos naudojant galima palengvinti visus su peršalimu susijusius negalavimus.

„Nuo seno žinomas receptas – pienas su medumi ir sviestu. Jį reikia tinkamai naudoti, žinoti kada, kad nepakenktumei. Pienas didina gleivėtumą. Sakoma, jei vaikas kosėja, yra bronchų pabrinkimai, jam pieno produktų vartoti nerekomenduojama. Sergančiam vaikui verta šiek tiek ir pabadauti, nors mamos mano, kad vaikai miršta iš bado, bet kai yra kokia infekcija, vaikas turi mažiau valgyti, ypatingai baltyminio maisto. Tas pieno medaus ir sviesto variantas, įdomus tuo, kad negalima naudoti atsikosėjimui, tačiau jei pakaitiname pieną ir įdedame medaus, tai tą gleivėjimo pienas nebeturi, nes medus sušildo pieną. Tai kitokia chemija vyksta, taip pienas sušvelnina draskantį kosulį ir esant sausam kosuliui šis receptas jau tinka“, – kone populiariausią vaistą nuo kosulio įvardija fitoterapeutas.

Dar vienas, net mistifikuotas, kiekvienuose namuose randamas vaistas – česnakas. Jis, anot pašnekovo, yra tinkamas ir profikaltikai, ir gydymui. Visgi tik ligos gydyti fitoterapeutas nepataria – reikia žiūrėti individualiai ir stambesnio sudėjimo žmogui didesnio česnako kiekio pataria vengti.

„Augalai, kurie turi savyje sieros – pekla kvepia – kaip česnakas, turi penkis skonius ir jis gali būti labai vertingas, tik klausimas, kaip mes jį ruošiame. Nuo senų laikų yra istorija, kad vaikui, kuris dažnai kosėja, česnako skiltelę pakabindavo ant kaklo. Taip vaikis saugojosi nuo piktų dvasių. Skleisdamas pesticidus, česnakas vienaip ar kitaip galėdavo veikti, ypatingai, kai neturėdavome nei antibiotikų, nei hormonų, kuriuos naudojame dabar susirgę. Visgi poveikis, kai česnakas kabinamas ant kaklo, abejotinas. Česnakas gali padėti išvesti iš organizmo sunkiuosius metalus – šviną, gyvsidabrį, dėl to anksčiau tiems, kam buvo dedamos Amalgama plombos, rekomenduodavo išgerti šilto pieno su 1-2 česnako skiltelėmis“, – apie ne vieną naudingą česnako savybę pasakoja V. Skirkevičius.

Pašnekovas sako, kad liesam ir šąlančiam žmogui rekomenduoja ir profilaktiškai vartoti po 1-2 česnako skilteles. Šis vertingas augalas žinomas dėl savo savybių ne tik mūsų kraštuose. Iš Indijos kilusioje Ajurvedoje taip pat minima česnako nauda mityboje, apie česnako antpilus minima ir Tibeto žinynuose. Anot V. Skirkevičiaus, aštrus skonis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios leidžia stipriai sumažinti gleivių kiekį, turi šildantį ir sausinantį poveikį. Tokiu būdu nebelieka terpės, kuri patogi iš išorės patenkantiems mikroorganizmams, virusams ir apsaugo žmogaus organizmą.

Be to, anot pašnekovo, reikia neužmiršti ir česnako lukšto. Nors gali skambėti keistai, fitoterapeutas pataria plikyti su juo arbatą. Beje, panaši į česnaką funkcija priskiriama ir svogūnui.

„Oksidantai, kuriuos turi česnakas ir svogūnas, juos apsaugo nuo puvimo. Nereikia pamiršti, kad nuo džiuvimo proceso juos apsaugo lukštai, kurie gali būti labai naudingi – nulupkite česnako ar, svogūno lukštą, susmulkinate ir užpilate puse stiklinės karšto vandens. Svarbu, kad nebūtų likę „mėsos“. Maišyti galima su mėtų arbata. Taip gaunamas labai geras priešuždegiminis poveikis, gėrimas naudingas gydyti ir šlapimo pūslės uždegimus. Taip pat tinka skirtingoms uždegiminėmis vietoms, galima tokias arbatas naudoti su medumi. Tie svogūnų ir česnakų katechinai turi ir dar vieną labai svarbų poveikį – priešsklerotinį“, – vardija naudas V. Skirkevičius.

O jei reikia labai greitos liaudiškos priemonės nuo čiaudulio, kosulio – pirmas vaistas, sako fitoterapeutas, yra citrina.

„Netinka nei apelsinai, nei mandarinai, jie didina gleivėtumą, tai vaiko pamaloninimas tokiu vaisiu, kai jis serga viršutinėmis kvėpavimo ligom, padarys tik blogiau. Nors mes norime tik gero. Apelsinai turi vitaminų, bet jie netinka. Vienintelis iš citrusinių augalų, naikinantis perdėtą gleivėtumą, yra citrina. Ji turi labai platų veikimą – citrina naudojama net sinusitams gydyti. Be to, dėl vitamino C, ji pagerina ir virškinimą“, – nepamiršti rūgštaus skonio vaisių pataria fitoterapeutas.

Atvežtinis imbieras taip pat sulaukia vaistinių augalų žinovo komplimentų dėl savo savybių. Visgi jo pašnekovas rekomenduoja nepadauginti, nes galima nudeginti gleivinę.

„Mano akimis žiūrint, visi augalai, kurie, pavyzdžiui, imbieras – gerina virškinimą, gali būti ciberžolė su citrina ar imbiero arbata. Jie ir gerina atsikosėjimą, tik ekologinis klausimas yra, bet imbierą vartojame ne kasdien, – pasakoja V. Skirkevičius ir priduria, kad nedera pamiršti ir paprastesnių prieskonių, kurie turi ne mažiau gerų savybių, – Pipirai taip pat turi šildantį poveikį. Aišku, kyla klausimas, kokį kiekį suvalgyti. Pavyzdžiui, Rytų, Vidurinės Azijos tradicija – po valgio paima kmynų, pankolių, kalendros ar pipiro, juos sukramto – taip kartu dezodoruoju burną ir pagerinu virškinimą. Pagerinus visų medžiagų virškinimą plonajame žarnyne, žmogus turi ir kvėpavimą geresnį. Turime pripažinti, kad nuo virškinimo priklauso ir širdies darbas, ir plaučių. Galima septynis gabaliukus pipiro sumaišyti su dvigubu kiekiu medaus ir suvalgyti užsigeriant šiltu vandeniu. Taip galima gydyti ir peršalimą, net siūloma moterims, kurios turi žemą kraujo spaudimą. Tokia košelė naudingesnė nei kava. Ją reikia vartoti prieš valgymus, pavyzdžiui, ryte ir per pietus. Tai šildantis, plečiantis veikimas, o ne kažkokia kvaraba“.