Individualus vitamino poreikis žmogaus organizmui

Kalbėdama apie vitamino C naudą organizmui bei imunitetui, šeimos medicinos gydytoja rezidentė Justina Chaleckaitė išskiria kelis aspektus. „Vitaminas C yra antioksidantas, jo funkcija yra apsauga nuo laisvųjų radikalų. Paprastai pasakius, gaudo laisvuosius radikalus ir apsaugo nuo jų medžiagas, kurios yra jiems jautrios ir svarbios mūsų organizmui, pavyzdžiui, lipidus, DNR, baltymus, iš kurių susidaro ląstelės, – pasakoja J. Chaleckaitė, – Taip pat dalyvauja kolageno, dopamino, oksitocino sintezėse kaip kofaktorius bei padeda žarnyne lengviau įsisavinti geležį“.

Justina Chaleckaitė

Savo ruožtu šeimos medicinos gydytoja rezidentė teigia, kad rekomenduojama vitamino C dienos norma suaugusiems skirtinguose šaltiniuose svyruoja nuo 60 mg iki 200 mg per parą. „Palyginimui – pusėje stiklinės apelsinų sulčių yra 50 mg šio vitamino“, – pažymi J. Chaleckaitė, – Remiantis Jungtinių Valstijų RDA (Dietary Reference Intakes), ši norma svyruoja nuo 15 iki 45 mg per parą vaikams, iki 75 mg per dieną daugumai moterų, 90 mg per dieną vyrams, nėščioms ar žindančioms moterims, o vyresnio amžiaus žmonėms reikia iki 120 mg per parą. Be abejo dozė gali svyruoti priklausomai nuo esamos sveikatos būklės“.

Šiuo atveju jai antrina ir dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė, pabrėždama, kad šis vitaminas ne tik stiprina mūsų organizmo imuninę sistemą, bet ir padeda greičiau atsistatyti po ligų, pagerina geležies įsisavinimą: „Suaugusiam sveikam žmogui paros vitamino C poreikis yra apie 90 mg. Esant silpnesniam imunitetui ir tam tikriems susirgimams, gydytojas gali rekomenduoti vitamino C dozę padidinti“.

Trūkumas gali sukelti ir ligas

Vis dėlto, vitamino C stoka gali sukelti rimtų ligų. Pasak šeimos medicinos gydytojos rezidentės, viena iš jų – skorbutas, anksčiau dažnai pasireikšdavęs jūrininkams. „Kai trūksta vitamino C pasireiškia tokie simptomai kaip kraujuojančios dantenos, lengvai atsirandančios mėlynės. Taip pat dėl sutrikusios kolageno sintezės lėčiau gyja žaizdos, padidėja jautrumas infekcijoms, ilgiau tęsiasi infekcijos, sumažėja darbingumas, pasireiškia hipochrominė anemija“, – paaiškina J. Chaleckaitė.

„Jeigu kasdien suvalgoma bent po 300 g vaisių ir daržovių, idealiu atveju skirtingų rūšių, galima gauti daugiau nei 200 mg vitamino C, o tai yra pakankama dozė, – pripažįsta šeimos medicinos gydytoja rezidentė, – Labai paprasta šiuo atveju su vitaminu C. Reikia valgyti mažiau pusfabrikačių, stipriai apdorotų produktų, o daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Apdorojant produktus, prarandamas vitaminas, kadangi jis yra jautrus karščiui“.

Deja, tenka pripažinti, kad šaltuoju metų periodu dažnai pamirštame valgyti vaisius ir daržoves. Šiuo atveju dietistė pateikia puikų pasiūlymą. „Žinoma, vitamino C koncentracija didžiausia tų vaisių ir daržovių sezono metu, vėliau jo koncentracija mažėja dėl išorinių veiksnių, laikymo sąlygų ir pan. Dėl šios priežasties puikus būdas išsaugoti vitaminus daržovėse yra jų fermentavimas (rauginimas), tad šaltuoju metų laiku rinkitės daugiau lietuviškas fermentuotas daržoves vietoje įvežtinių šviežių“, – rekomendacijomis dalijasi Ž. Dumbraitė-Varkalienė.

Živilė Dumbraitė

(Ne)įmanoma perdozuoti vitamino C?

„Manau, puikiai žinote posakį, kas per daug, tas – nesveika. Mano nuomone, šis posakis tinka visur ir visada. Dar XV a. garsus šveicarų gydytojas Paracelsas sakė, kad visos medžiagos yra nuodai, ir tik dozė skiria vaistą nuo nuodo. Taip pasakyčiau ir apie vitaminą C“, – teigia šeimos medicinos gydytoja rezidentė.

Būtina paminėti, kad vitaminas C yra vandenyje tirpus vitaminas, tad perdozuoti jo gan sunku, nes perteklius tiesiog pašalinamas su šlapimu, sako Ž. Dumbraitė-Varkalienė. Pasak dietistės, šio vitamino galima rasti tokiuose vaisiuose ir daržovėse kaip kopūstai, paprikos, kiviai, braškės, lapiniai kopūstai ir pan. „Termiškai apdorojant daržoves dalis vitamino C suyra, nes jis pakankamai jautrus temperatūrai. Būtent dėl šios priežasties mitybos specialistai ir gydytojai rekomenduoja rinktis bent 400–500 g šviežių, termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių. Maždaug 100 g kopūstų turi apie 120 mg vitamino C, tad tai jau yra visa dienos norma. Kivis 100 g turi 93 mg vitamino C“, – pasakoja Ž. Dumbraitė-Varkalienė.

„Kita vertus, yra bloga žinia – o kas, jei pas žmogų inkstai veikia prastai? Perdozavimas gali sukelti viduriavimą, virškinimo trakto problemas. Be to, esant vitamino C pertekliui, iš jo gali susidaryti oksalato rūgštys, kurios padidina inkstų akmenų susidarymo riziką“, – pastebi šeimos medicinos gydytoja rezidentė. Vis dėlto, pasak J. Chaleckaitės, į vitamino C vartojimą vertėtų žiūrėti individualiai: „Žvelgiant holistiškai, tai, kas vienam sukelia šalutinius efektus, kitam gali jų nesukelti. Visgi, mano nuomone, niekada nereikia nuklysti į kraštutinumus, nebent to reikalautų tam tikra sveikatos būklė“.

Kaip ir su kuo naudoti vitamino C papildus?

Norint geresnio papildų įsisavinimo organizme, mitybos specialistai bei medikai dažnai pataria, su kuo geriau vartoti papildus ir ko derėtų vengti tam tikrais atvejais. Profilaktinę vitamino C dozę šeimos medicinos gydytoja rezidentė pataria gauti su maistu. „Tai būtų idealiausias ir tinkamiausias būdas. Minėdami prailginto ir paprasto veikimo papildus dažniausiai kalbėtume apie terapines dozes. Jos yra reikalingos ir gali būti gydytojo rekomenduojamos prie tokių sveikatos būklių kaip geležies anemija, lėtinės uždegiminės ligos“, – pasakoja J. Chaleckaitė ir priduria, kad kai kuriose mokslinėse studijose teigiama, jog vartojant 500 mg vitamino C tabletę arba apelsinų sultis kartu su geležies papildu, yra pagerinamas geležies įsisavinimas.

„Bioflavonoidai (t.y. vitaminas P) veikia sinergistiškai su vitaminu C. Bioflavonoidai sustiprina vitamino C poveikį, todėl juos reiktų vartoti kartu su šiuo vitaminu. Jie padeda įsisavinti vitaminą C ir pailgina jo teigiamą įtaką organizmui. Taip pat reiktų vengti vartoti magnį kartu su polivitaminais, turinčiais vitaminų C, nes dėl fizikinės ir cheminės sąveikos silpnėja jų poveikis. Mūsų organizmas yra protingas, todėl geriausia pagalba – taisyklinga mityba, o papildai bus reikalingi tik retu atveju“, – akcentuoja šeimos medicinos gydytoja rezidentė. Be to, J. Chaleckaitė atkreipia dėmesį, kad vitaminas C yra tirpus vandenyje, todėl papildus reikėtų užsigerti stikline vandens: „Geriausia jį vartoti tuščiu skrandžiu likus pusvalandžiui iki pusryčių arba praėjus bent porai valandų po valgio“.

Tuo tarpu dietistė rekomenduoja vengti kai kuriais gėrimais užsigerti vitaminų papildus. „Visų vaistų, papildų nerekomenduojama užsigerti karštais gėrimais, kava, arbata, sultimis. Geriausia tai padaryti su paprastu vandeniu. Beje, vitaminų papildų nereikėtų vartoti kartu su kava, nes ji veikia kaip diuretikas. Po kavos palaukite mažiausiai 90 min. ir tik tada gerkite papildus“, – pataria Ž. Dumbraitė-Varkalienė.

„Subalansuota mityba, ilgi pasivaikščiojimai ir ramybė galvoje – tai trys komponentai, kurie turi būti puoselėjami kiekvieno žmogaus gyvenime. Tuomet ir papildų reikės tik tuo atveju, kai jie iš tiesų yra būtini ir rekomenduojami gydytojo“, – pripažįsta J. Chaleckaitė.


NIH (National Insitutes of Health) informacija
Vien tik vitaminai kovoje su virusais nepadės

Nenuostabu, kad koronaviruso pandemijos kontekste vis daugiau kalbame apie imuniteto stiprinimą. Nors šiuo metu moksliškai nėra įrodyta, kad papildai, įskaitant vitaminą C, užkerta kelią ar bent jau sumažina riziką susirgti COVID-19 liga, vis dėlto pandeminiu laikotarpiu patartina kaip įmanoma labiau stiprinti imunitetą. „Vitamino C, kaip ir cinko, vitamino D, B grupės vitaminų, omega-3, turėtume gauti rekomenduojamas dozes. Tai jau būtų pagalba kovoje su virusais, o efektyviausiai padeda vakcinacija“, – aiškina šeimos medicinos gydytoja rezidentė.

NIH (National Insitutes of Health) informacija

Visgi, pasak J. Chaleckaitės, į imuniteto stiprinimą vertėtų žiūrėti kompleksiškiau. „Vitaminai, o tuo labiau vitaminas C, tėra tik vienas didelės apsauginės sistemos sraigtelis. Vien tik jį vartojant ar padidinus jo kiekį nereikia tikėtis, kad nesirgsite COVID-19 liga ar kitomis ligomis. Vertėtų pažvelgti į sistemą kompleksiškai ir vertinti kritiškai. Efektyviausiai organizmą sustiprins, vakcinacija, tinkama mityba, streso mažinimas ir sportas. Viskas iš tikrųjų paprasta, bet, deja, dažnu atveju sunkiai įgyvendinama“, – patarimais dalijasi J. Chaleckaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)