1. Vaikai, kenčiantys geležies trūkumą, lėčiau auga, yra išbalę, silpnesni fiziškai, atsilieka protiniais sugebėjimais nuo bendraamžių.

IR TIESA, IR MITAS. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo geležies stokos sunkumo, anemijos laipsnio. Dalis pacientų gali nejausti jokių simptomų ir geležies trūkumas yra aptinkamas atsitiktinai atliekant profilaktinius tyrimus arba pasireiškia nespecifiniai simptomai, t.y. jaučiamas nuovargis, jėgų trūkumas, bendras silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija. Visgi, esant ryškiam geležies trūkumui, pacientus paprastai vargina galvos svaigimai bei skausmas, irzlumas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, pastebimas odos ir gleivinių blyškumas, jaučiami širdies plakimai, dusulys fizinio krūvio metu.

2. Vitaminas C stipriai pagerina geležies pasisavinimą.

IR TIESA, IR MITAS. Dalis gydytojų rekomenduoja geležies preparatus vartoti kartu su vitaminu C ar gausiai vitaminu C praturtintais produktais, kaip pavyzdžiui, apelsinų sultimis. Tai pagrįsta hipotezė, kad vitaminas C gali padidinti geležies pasisavinimą, tačiau patikimų studijų, galinčių pagrįsti šią nuostatą, visgi trūksta. Reguliariai nerekomenduojame savo pacientams vartoti vitamino C, kad padidintume geležies pasisavinimą, nes nežinome aukštos kokybės duomenų, patvirtinančių šią praktiką.

3. Norint gauti pakankamai geležies, neužtenka maisto produktų, turi vartoti papildus.

MITAS. Siekiant išlaikyti pakankamą hemoglobino kiekį bei geležies atsargas organizme, svarbu užtikrinti visavertę mitybą. Siekiama, kad maisto racioną sudarytų produktai, praturtinti geležimi. Maiste geležis yra dviejų pavidalų – hemo (Fe2+ gerai absorbuojama) ir nehemo forma (Fe3+ lėtai absorbuojama). Maiste didžiausias geležies kiekis aptinkamas raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje), žuvyje, šiek tiek mažiau paukštienoje, žaliose daržovėse, ankštiniuose produktuose, burokėliuose, grikiuose ir kt. Neužtikrinant visavertės mitybos organizme gali pradėti stigti įvairių vitaminų ar mineralinių medžiagų, įskaitant ir geležį. Tokiu atveju skiriama papildomi geležies preparatai.

4. Besilaukiančios moterys turi vartoti geležies papildomai.

MITAS. Geležies preparatai yra skiriami tik esant medicininėms indikacijoms, atlikus geležies trūkumą patvirtinančius tyrimus. Profilaktiškai geležies preparatai nėra skiriami.

5. Ne visi toleruoja geležies tabletes, nes nuo jų būna bloga.

TIESA. Vartojant geriamus geležies preparatus šalutinis poveikis virškinamajam traktui stebimas gana dažnai. Paprastai vargina metalo skonis burnoje, pykinimas, pilvo pūtimas, diskomfortas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kita. Siekiant išvengti nemalonių pojūčių geležis pakeičiama kitos geležies druskos forma, mažinamas suvartojamos geležies kiekis per parą, titruojant dozę. Kol nebus juntami minėti simptomai, geležies preparatus bandoma vartoti kartu su maistu, retinamas vartojimo dažnis. Svarstoma dėl leidžiamos geležies skyrimo indikacijų.

6. Geležies trūkumas iššaukia anemiją, kuri sunkiai pagydoma.

TIESA. Geležies stokos anemija yra pati dažniausia iš visų anemijų. Nustačius geležies deficitą, visuomet ieškoma priežasties, galėjusios sąlygoti geležies trūkumą organizme. Gydymo tikslas yra pašalinti šią priežastį. Kartais gali prireikti ir operacinio gydymo. Geležies preparatai skiriami atstatyti deficitą, normalizuoti hemoglobino kiekį, taip pat svarbus geležies atsargų, rezervo atstatymas.

7. Jeigu hemoglobino koncentracija bendrame kraujo tyrime atitinka normą, geležies gaunama pakankamai.

MITAS. Bendrojo kraujo tyrimo bei hemoglobino įvertinimo nepakanka. Papildomai atliekami detalesni tyrimai siekiant įvertinti geležies atsargas organizme, galimas priežastis. Dažniausiai papildomai įvertinamas feritinas, geležies koncentracija, rečiau transferinas ir transferino įsotinimas, hemosiderinas. Neretai papildomai skiriami vitamino B 12, folio rūgšties tyrimai.

8. Paauglystėje labai dažnai pasireiškia geležies trūkumas.

TIESA. Paauglystės laikotarpiu dėl vykstančio spartaus fizinio augimo, didėjančios raumenų masės, kraujo tūrio, susiduriame su geležies trūkumo rizika. Paauglėms ryškesnis geležies trūkumas stebimas lytinio brendimo laikotarpiu, dėl menstruacinio kraujo netekimo. Anemijos pavojus taip pat galimas paaugliams sportininkams, ypač dalyvaujantiems ištvermės treniruotėse, kai nesilaikoma visavertės mitybos principų, besilaikantiems alternatyvių dietų (veganiška, vegetariška mityba), esant mažam kūno svoriui bei antsvoriui ar nutukimui.

9. Geležies kiekį organizme užtenka pasitikrinti kartą metuose.

IR TIESA, IR MITAS. Tyrimų reguliarumas bei dažnis yra individualūs. Bendrų rekomendacijų, tinkančių visiems – nėra. Vertinama kiekvieno individuali, galimo geležies trūkumo bei anemijos, rizika. Tą patikslinti galėtų jūsų šeimos gydytojas. Anemijos riziką didina šie pagrindiniai faktoriai: padidėjęs fiziologinis geležies poreikis (augimo laikotarpis, nėštumas, žindymas), sumažėjęs geležies gavimas (sumažėjęs geležies pasisavinimas dėl virškinamojo trakto ligų, dieta), lėtinis kraujavimas (gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinamojo trakto, dėl operacijų, traumų) ir kita.

10. Geležies trūkumas nėra toks jau baisus dalykas, kaip kalbama.

MITAS. Geležies vaidmuo žmogaus organizme yra labai reikšmingas. Geležis dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose. Svarbus geležies vaidmuo yra raudonųjų kraujo kūnelių kraujodarai ir hemoglobino susidarymui, deguonies transportavimui į audinius, dalyvavimas oksidacijos procesuose, ląsteliniame kvėpavime, DNR sintezėje. Geležis taip pat svarbi reprodukcijos procesui, ląstelių augimui.

Geležies trūkumui užsitęsus ilgesnį laiką, gali silpnėti imunitetas, organizmas tampa imlesnis infekcijoms, gali vystytis onkologiniai susirgimai.

11. Geležies kiekį galima atstatyti pakankamai greitai.

MITAS. Gydymo efektyvumas priklauso nuo geležies trūkumo laipsnio bei nuo tikrosios priežasties sukėlusios geležies deficitą organizme. Nepašalinus priežasties, geležies preparatų vartojimas tampa tik trumpalaike pagalbos priemone. Vartojant geležies preparatus yra svarbu ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį kraujyje, tačiau ir atstatyti geležies atsargas, kas gali trukti ilgiau nei 3 – 6 mėnesius.

12. Geležies kiekis veikia centrinę nervų sistemą.

TIESA. Esant geležies trūkumui neretai vargina galvos skausmas, svaigimas, stebimas sumažėjęs darbingumas, suprastėjusi koncentracija bei dėmesys, suprastėjusi atmintis, padidėjęs dirglumas. Vaikams gali pasireikšti pažintinių funkcijų vystymosi bei elgesio sutrikimai, suprastėjęs mokymasis.

13. Vaikų nevalgumas susijęs su geležies trūkumu.

TIESA. Dėl nevisavertės mitybos neužtikrinamas fiziologinis geležies poreikis, todėl ilgainiui organizme gali pasireikšti geležies stoka ir vystytis anemija. Taip pat pastebima, kad esant geležies trūkumui, vaikams atsiranda potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip – kreida, smėlis, ledas, popierius, muilas ir kita.

14. Trūkstant geležies, trūksta deguonies.

IR TIESA, IR MITAS. Esant anemijai, dėl sumažėjusio geležies ir hemoglobino kiekio sutrinka deguonies transportas audiniuose, pablogėja kraujo gebėjimas aprūpinti audinius įkvepiamu deguonimi.

15. Per daug geležies organizmui nebūna.

MITAS. Geležies perteklius dėl geležies preparatų perdozavimo klinikinėje praktikoje pasitaiko gana retai. Tačiau svarbu paminėti, kad geležies perteklius organizme gali būti toksiškas. Klinikiniškai gali būti juntamas bendras silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, tokie kaip pykinimas, pilvo skausmas, pakitęs tuštinimosi. Ilgainiui didėja kepenų funkcijos ar kitų vidaus organų veiklos sutrikimo rizika.