Citrusiniai vaisiai – duoklė širdžiai ir kraujagyslėms bei gynyba nuo vėžio
Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesorės, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto vyr. mokslo darbuotojos Živilės Lukšienės, citrusiniai vaisiai yra prisotinti aukštos mitybinės vertės medžiagų. Tai – didžiausias antioksidantų – medžiagų, katalizuojančių imuninę sistemą ir apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų – šaltinis.
„Japonijoje atlikti tyrimai rodo, kad tiriamieji, dažnai į mitybos racioną įtraukiantys citrusinius vaisius, rečiau sirgo širdies kraujagyslių ligomis. 2017 m. pasirodė duomenys, kad greipfrutas mažina sistolinį kraujo spaudimą. Šie vaisiai ypatingai naudingi stengiantis palaikyti normalų kraujospūdį, nes juose žema Na+ jonų ir aukšta K+ jonų koncentracija. Kitaip sakant, šie vaisiai gali tarnauti kaip natūralus kalio papildas. Be to, flavonoidai ir tirpioji ląsteliena didina gerojo cholesterolio kiekį bei mažina trigliceridų ir blogojo cholesterolio kiekį“, – kalba mokslininkė.
Anot Ž. Lukšienės, citrusiniai vaisiai yra svarbių organizmui fitocheminių medžiagų šaltinis, padedantis apsisaugoti nuo vėžio inaktyvuojant kancerogenus, o susirgus – slopinti vėžio vystymąsi, blokuojant tam tikrų genų ekspresiją. Daugelis atliktų studijų tvirtina, kad citrusiniai vaisiai dėl jų sudėtyje esančių fitocheminių medžiagų (flavonoidų, polifenolių) sumažina plaučių, gerklų, skrandžio, krūties ir kasos vėžio riziką.
Naudų – begalė, bet svarbu pasirinkti teisingai
Be anksčiau minėto antiuždegiminio aktyvumo, sako profesorė, flavonoidai pasižymi antialerginiu, antivirusiniu ir antigrybeliniu aktyvumu. Foliatas, esantis citrusiniuose vaisiuose, gelbsti užtikrinant genetinės informacijos stabilumą mūsų genome.
„Kadangi flavonoidai turi antiuždegiminių savybių, jie geba apsaugoti smegenų struktūras ir jų atliekamas funkcijas nuo pakitimų, be to yra pajėgūs sumažinti degeneratyvinių ligų, tokių kaip Alzhaimerio, Parkinsono, riziką. Tai – žemo kaloringumo vaisiai, lyginant su obuoliais, kriaušėmis ar slyvomis, tačiau turtingi ląsteliena, kuri būtina virškinimo procesams organizme. Pagal JAV mokslininkų darytą tyrimą, citrusiniai vaisiai mažina inkstų akmenligės riziką“, – apie neginčijamą citrusinių vaisių naudą žmogaus organizmui kalba Ž. Lukšienė.
Anot pašnekovės, vienas vidutinis apelsinas turi tiek vitamino C, kiek žmogui rekomenduojama gauti per dieną. Be to, tai yra vienas vertingiausių kalio, magnio, fosforo ir vario šaltinis. Visgi, profesorė sako, jog egzistuoja kita citrusinių vaisių medalio pusė, veikianti mūsų sveikatą:
„Dažnesnis citrusinių vaisių ar jų sulčių, ypatingai citrinų, vartojimas sukelia dantų emalės eroziją ir padidina karieso riziką. Be to, jei vartojate vaistus – statinus cholesteroliui mažinti, kalcio kanalų blokatorius aukšto spaudimo sureguliavimui, imunosupresinius ar raminamuosius – dažnas greipfrutų vartojimas gali iškreipti, daugeliu atvejų padidinti vaisto naudojamą dozę dėl pagerinto jų įsisavinimo veikiant vaisiuose esantiems furanokumarinams.“
Vienok, mokslininkės teigimu, citrusiniai vaisiai turi daugiau pliusų, negu minusų. Daugelis, protingai juos vartodami ar pasirinkdami mažiau fungicidais užterštą ekologišką produkciją, tik laimi.
Kelias iki stalo – ne rožėmis klotas: mandarinai maudomi fungicidų voniose?
Pasak VU profesorės, mandarinų, kaip ir kitų citrusinių vaisių – klementinų, apelsinų, citrinų, limų, greipfrutų – tėvynė yra rytai: Kinija, Indija, Tailandas. IV amžiuje prieš Kristų Aleksandras Makedonietis išpopuliarino juos Turkijoje, Š. Afrikoje ir Graikijoje.
„Šiuo metu citrusiniai vaisiai okupavo visus kontinentus ir visas kultūras – matyt dėl savo skonio, kvapo, ir dekoratyvumo. Metinė šių vaisių produkcija pasaulyje siekia 115 mln. tonų. Brazilija, išaugindama 20 mln t., šiose lenktynėse nepralenkiama, tačiau citrusiniai vaisiai ant mūsų prekystalio gali pasirodyti ir iš Meksikos, Indijos, Ispanijos, Irano ar Egipto. 140 pasaulio valstybių, daugiausia tropinio ir subtropinio klimato, auginami citrusiniai vaisiai. Visgi tokios klimatinės sąlygos puikiai tinka ir pelėsinių grybų sėkmingam vystymuisi bei greitam dauginimuisi. Jie atakuoja augalo šaknis, lapus ir vaisius, be abejonės tuo silpnindami patį augalą, mažindami jo duodamą derlių“, – kalba mokslininkė.
Anot Ž. Lukšienės, tropinėje Afrikoje šie kenkėjai sumažina citrusinių vaisių derlių iki 50 procentų, jei laiku nepanaudojami reikiami fungicidai. Derlius, sako profesorė, gali būti ir nulinis, jei pasitaiko palankios klimatinės sąlygos intensyviam grybelių plitimui:
„Vienintelė šių aplinkybių palikta išeitis žemdirbiams – naudoti preparatus, naikinančius grybinius kenkėjus. Nors šiuo metu jau žinoma eilė biologinės šių kenkėjų sukeltų ligų kontrolės priemonių, didžioji pasaulio dalis praktikuoja chemiškai susintetintus fungicidus. Jų yra be galo daug, kiekvienoje šalyje naudojami vis kiti, tam arealui labiausiai tinkantys preparatai, įregistruojami nauji junginiai su palankesnėmis augalui, aplinkai ir žmogui savybėmis. Fungicidais purškiamas visas citrusinis augalas iki vaisių subrandinimo, po to nuskinti vaisiai dar kartą arba purškiami, arba išmaudomi karštoje dezinfekantų ir fungicidų vonioje.“
Neigiamas fungicidų poveikis: nuo kvėpavimo takų ar onkologijos iki suardytos endokrininės sistemos
Mokslininkės teigimu, intensyvesni fungicidų efektyvumo, išplitimo vandenyse, kaupimosi vaisiuose bei žalos žmogaus sveikatai tyrimai prasidėjo po II Pasaulinio karo. Kasmet mokslininkai pateikia virš 2000 naujų studijų apie optimizuotus fungicidų naudojimo protokolus, jų veiksmingą tarpusavio kombinavimą kovojant su kiekvienu atskiru kenkėju:
„Vien 2020 – aisiais pasaulyje sukurta ir įvertinta 449 nauji fungicidai su geresnėmis efektyvumo savybėmis, mažesniu toksiškumu žmogui ir visai biotai. Visgi, kartais citrusiniuose vaisiuose aptinkami didesni negu maksimalus leidžiamas kiekis šių medžiagų likučiai. Kaip taisyklė, eksportui arba ilgai kelionei ruošiami vaisiai turi didesnius fungicidų likučių kiekius, lyginant su tais, kurie pateikiami vietiniam vartotojui“, – teigia Ž. Lukšienė.
Anot profesorės, fungicidai, kokios struktūros bebūtų ir kuriai klasei bepriklausytų, yra agresyvios medžiagos, nukreiptos prieš gana atsparius aplinkos poveikiams pelėsinius grybus. Tokia medžiagų prigimtis veikia ir žmogaus organizmą: „Dauguma jų klasifikuojami kaip žmogaus karcinogenai, t.y medžiagos, galinčios sukelti vėžį. Žemdirbiai, dirbantys su fungicidais laukuose, dažniausiai suserga kvėpavimo sistemos (astma) ir odos (dermatitai, alergijos, vėžys) ligomis. Neapdairiai vartojant fungicidų turintį maistą, galima susirgti tiek virškinamojo trakto, tiek urologinėmis, onkologinėmis ligomis, suardyti endokrininės bei imuninės sistemų darbą“.
Sąsajos randamos net su gimdymo komplikacijomis: atsakingai plaukite ir nebegardinkite patiekalų žievelėmis
Pasak pašnekovės, ypatingai didelį nerimą kelia faktai apie fungicidų poveikį jaunų žmonių reprodukcinei sistemai – Ž. Lukšienės teigimu, daugybė studijų jau įrodė, kad fungicidai sukelia įvairias vaisiaus vystymosi patologijas ir gimdymo komplikacijas.
Didžiausia fungicidų koncentracija, kalba profesorė, randama vaisiaus žievelėje, bet taip pat ir minkštime, nelygu iš kurios šalies jie atvežti: „Vartotojui belieka tik gerai, kelis kartus pirktus vaisius nuplauti arba ieškoti ekologiškos produkcijos, nes tyrimais nustatyta, kad ekologiškuose vaisiuose neleistino fungicidų kiekio paprastai nerandama.“
Galima matyti ne vieną saldaus kepinio ar kokteilio receptą, kur panaudojama citrusinio vaisiaus žievelė. Būtent tokių eksperimentų virtuvėje profesorė kategoriškai siūlo nebedaryti: „Mūsų močiutės, dar senais sovietiniais laikais, kai net elementaraus maisto trūko, išradingumo nestokojo ir mandarinų, apelsinų bei citrinų žieveles panaudodavo ne tik pyragui pagardinti, gėrimui paskaninti, bet ir naminiams ledinukams (cukatams) pasigaminti. Šių dienų mokslo šviesoje, turint omenyje pasaulyje atliktas grandiozines studijas apie išskirtinį ir nenuginčijamą fungicidų kaupimąsi citrusinių vaisių žievelėje, šitokių bandymų reikėtų atsisakyti.“
