Duoda tai, ką valgė patys

Apie vaikų mitybą šiais laikais kalbama itin daug. Tėvai galybę informacijos gali rasti internete, įsigyti specialiai šia tema paruoštus leidinius ir knygas, dalyvauti net seminaruose apie sveiką mitybą. Vis dėlto, dažno vaiko valgiaraštyje galima išvysti mielinius blynus, sausus pusryčius su pienu, makaronus pagardintus įvairiais padažais ir bandeles bei saldžius batonėlius. Profesoriaus V. Urbono nuomone, dažniausiai tėvai vaikams patiekia tokį maistą, kurį valgė patys būdami maži.

„Kas yra sveika, o kas – ne, turėtų būti vertinama vadovaujantis ne pačių patirtimi, o mokslu. Negalima teigti, kad anksčiau buvo valgoma žymiai sveikiau nei šiais laikais. Tačiau seniau žmonės visus patiekalus ruošdavo namuose, o dabar susigundo ir pusfabrikačiais, o tai – tikrai nėra naudinga sveikatai“, – pasakoja gastroenterologas.

Anot jo, tėvams norisi, kad vaikai valgytų skaniai. Vis dėlto, ne viskas, kas skanu – sveika. Tėvai turėtų orientuotis į sveikos mitybos piramidę, kurioje grupėmis suskirstyti produktai, kuriuos verta valgyti kasdien, o kuriais – pasilepinti tik retkarčiais.

„Sausi pusryčiai maistine verte tolygūs bulvių traškučiams, įvairūs saldžių pagardų paskaninti miltiniai patiekalai laikui bėgant sukelia net priklausomybę, o nuolat vartojamos sultys iš pakelių gali būti kaltos dėl prasto apetito ir kitų mitybos problemų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vaidotas Urbonas

Miltiniai patiekalai – nieko vertas pasirinkimas

Įvairių blynų ir lietinių su įdarais atsisako retas vaikas. Jei šie miltiniai patiekalai dar ir pagardinti storu cukraus pudros sluoksniu, o šalia viliojančiai patiekta uogienė – tuštutėlė lėkštė garantuota. Vis dėlto, prof. dr. V. Urbonas rekomenduoja atžalų dažnai nelepinti tokiais miltiniais patiekalais.
„Miltai yra labai smulkiai sumalti grūdai. Iš šių sumaltų grūdų gaminama duona, sausainiai, makaronai. Tokie sumalti grūdai niekada nebus lygiaverčiai savo maistine verte su košėmis. Tarp tokių patiekalų visada bus didžiulis skirtumas, mat sumalus grūdus padidėja glikeminis indeksas. Tai – vienas iš svarbiausių nutukimo ir metabolinio sindromo veiksnių. Valgant daug miltinių patiekalų didesnė tikimybė susidurti su nutukimo problemomis. Būtent dėl šios priežasties vietoj blynų naudinga visada rinktis košes, kurių asortimentas – itin platus“, – rekomenduoja pašnekovas.

Profesorius akcentuoja, kad net ir patiekalai, kurie yra pagaminti iš pilno grūdo miltų, niekada neprilygs košėms. Pasak jo, nereiktų itin žavėtis šiuo metu rinkoje esančiais pilno grūdo miltais, įvairiais makaronais. Tai – geresnė alternatyva, tačiau nėra labai naudingi mūsų sveikatai. Net ir šiuo metu itin madingi makaronai iš įvairių daržovių neturėtų būti valgomi dažnai, mat norint daržoves „paversti“ makaronais, jos turi būti labai smarkiai apdorotos, tad naudingų medžiagų lieka mažai arba visai nelieka.

Ne visos košės – naudingos

Košes valgyti sveika. Tai esame girdėję bene kiekvienas, tačiau tikrai ne visos košės maistine verte yra vienodai naudingos, o ir itin populiarių košių, pagamintų iš dribsnių, nereiktų prilyginti tikriems grūdams, įsitikinęs prof. dr. V. Urbonas.

„Neretai tėvai vaikams pusryčiams patiekia dribsnių košes, tačiau būtina suprasti, kad tai – tarpinis variantas tarp miltų ir tikrų grūdų patiekalo. Dribsniai gaminami grūdus perdirbant, taip jie pakeičia savo formą ir tampa plokšti, greičiau išverda. Ši alternatyva siūloma tikrai ne vardan sveikatos, o siekiant sutaupyti laiką. Pasirinkimas valgyti košes pagamintas iš dribsnių – geresnis nei skanauti miltinius patiekalus, tačiau jei tik yra galimybė, reiktų rinktis tikrus, grūdinius patiekalus“, – pasakoja gastroenterologas.

Prie sveikų košių sąrašo negalima priskirti ir vieno mėgstamiausių vaikų patiekalų – manų košės. Ji, pasak profesoriaus, yra visiškai nenaudinga mažiesiems, mat ji panaši į miltus. Šis patiekalas turėtų retai atsidurti vaikų lėkštėje. Jei mažieji itin mėgsta manų košę, ją geriau pakeisti skaldytų kviečių koše, kuri yra šiek tiek naudingesnė.

„Nevalgiukų“ tėvams

Skaitydami profesoriaus patarimus dažnas juos gali vertinti skeptiškai, mat ką daryti, jei vaikas nieko be blynų ir makaronų nenori matyti savo lėkštėje? Gastroenterologas nesutinka, kad vaikas ims badauti, jei negaus nesveiko maisto.

„Jei vaikas valgo vien nevisavertį maistą, negalime teigti, kad jis apskritai neturi apetito. Jei tėvai neduotų taip mėgstamų sausų pusryčių, sulčių, makaronų, vaikas išalktų ir imtų valgyti kitus patiekalus. Vis dėlto, dažniausiai vaiko pasirinkimas bus saldūs produktai, tad jei negavęs sausų pusryčių ant stalo jis matys padėtą bananą ar kriaušę, tikėtina, šiuos vaisius valgys“, – pataria pašnekovas.

Daržovių nevalgančių vaikų tėvams profesorius pataria skirti laiko patiekalo pateikimui. Dažnas vaikas, pasak jo, mielai paragaus agurko, burokėlio ar morkos, jei šios daržovės bus patiektos gražiomis formomis, iš daržovių patiekalo sudėliotas lėktuvėlis ar linksmas veidelis.

Profesorius V. Urbonas, kalbėdamas apie vaikų mitybą pabrėžia, kad negalima būti visiškai kategoriškiems ir galvoti, kad blynų ar makaronų vaikas negali apskritai valgyti. Anot jo, viskas priklauso nuo to, kiek dažnai bus vartojami ne itin sveiki patiekalai. Jei vaikas taip mėgstamų blynų su pagardais gaus retkarčiais, jam tikrai jie nepakenks, tačiau jei kiekvieną rytą bus valgomi vien nesveiki pusryčiai – tai gali turėti liūdnų pasekmių sveikatai.