Pakelyje traškučių – ketvirtadalis dienos kalorijų

Nors šiuo metu prekybos lentynose galima rasti pačių įvairiausių bulvių traškučių, kurie skiriasi gamybos būdu, pjaustymu ar prieskonių kiekiu, tačiau, anot V. Urbono, visus juos sieja keli bendri neigiami požymiai, vienas jų - itin didelis kalorijų kiekis:

„Kai kuriuose jų 100 g. yra virš 500 Kcal. Jei jaunam žmogui reikia suvalgyti apie 2000 Kcal, suvalgęs 100 g. pakelį, kurį suvalgyti – visiškai nesunku, jis gauna beveik ketvirtadalį dienos kalorijų normos. Vaikas su geru apetitu suvalgys ir likusį maistą, taip greit tukdamas, o jei turi blogą apetitą, dažnai, suvalgęs traškučius, nebenori nieko kito. Organizmas nebereikalauja energijos, nes pasisotino nuo traškučių.“

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Riebalų ir druskos gausa – dar dvi priežastys, dėl kurių, anot mediko, traškučius tikrai derėtų aplenkti. Nors atsiranda vis daugiau bulvių traškučių, kurių gamybos procese vengiama prieskonių ar aliejaus pertekliaus, vis dėlto, V. Urbono manymu, „sveiki traškučiai“ tiesiog negali egzistuoti. Profesorius pataria ne retinti, o visiškai eliminuoti kenksmingus produktus iš raciono:

„Duodami vaikams blogus produktus kartą į savaitę ar kartą į mėnesį, siunčiame žinią, kad tie produktai nėra labai kenksmingi, jei mama leidžia juos vartoti, pvz., savaitgaliais. Dar blogiau – vaikas lyg ir po truputį užmiršta to produkto skonį ir staiga vėl jo gauna, taip vėl atgaivinama atmintis, noras tai valgyti. Vaikas kantriai laukia savaitgalio, o kai paaugs, aišku, savaitgalio nebelauks.“

Pagrindinė blogybė - ne bulvė, o jos ruošimo būdas: naminiai traškučiai – ne išimtis

Gydytojas sako, kad didžiausia traškučių problema – ne tai, kad jie pagaminti iš bulvių, o pats gamybos procesas ir tai, kas vyksta jo metu:

„Kepant, kada temperatūra viršija 120 laipsnių, natūraliai susidaro tam tikros toksinės medžiagos. Viena jų - akrilamidas. Tai – prieš mažiau nei 20 metų įvairiuose kepimo produktuose atrasta medžiaga. Akrilamidas nėra teršalas, patekęs iš aplinkos, jis susidaro produkte, kai šis yra kepamas aukštoje temperatūroje. Kepant temperatūra dažniausiai susidaro ir dar didesnė nei 120 laipsnių, taigi akrilamido galima rasti kone visuose kepiniuose, net kavoje ir kakavoje.“

Bulvių traškučiai
Foto: Adobe Stock

Urbono teigimu, šiuo metu manoma, kad akrilamidas gali skatinti vežinius susirgimus. „Be to, yra duomenų apie uždegimo organizme didėjimą nuo akrilamido. Taip skatinamas ankstyvesnis aterosklerozės vystymasis žmonių kraujagyslėse, o tai lemia infarktų, insultų riziką“, – kalba medikas.

Tiesa, akrilamido kiekis produkte priklauso nuo pjaustymo būdo: „Bulves pjaustant itin mažais gabaliukais, šios medžiagos susidaro mažiau. Vis dėlto, jei žmogus nusiteikęs pirkti sveikus traškučius, jis nenusiteikęs sveikai gyventi“, – kalba gastroenterologas.

Namie kepti traškučiai, anot V. Urbono, ne ką sveikesni, mat kepant bet kokį maistą, labai stipriai keičiasi maistinių medžiagų, ypač baltymų, riebalų sudėtis: „Kai žmonės sako, kad tai – tas pats produktas, tai svarbu suprasti, kad virtas ir keptas produktas labai stipriai skiriasi.“ Naminiai traškučiai pranašesni tik tuo, kad čia galime rinktis ekologiškus produktus, atsisakyti kai kurių priedų, kurių neišvengiama pirktiniuose skanėstuose.

Dažniausi sveikatos sutrikimai: vieni juntami jau tą pačią dieną, kiti apie save primins vėliau

Vienas dažniausių V. Urbono pacientų negalavimų, prie kurių žymiai prisideda meilė traškučiams, – skrandžio problemos:

„Suvalgius daug, tai gali pasijausti jau po kelių dienų ar net tą pačią dieną: atsiranda pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmai, ilgainiui – refliuksas. Taip pat gali sutrikti apetitas, vystytis skrandžio uždegimas. Tai – dažniausios, greitos pasekmės.“ Didelis traškučių kiekis, anot mediko, gali provokuoti net kasos uždegimą.

Vaikų nutukimas – dar viena problema, kurios paplitimas šalyje sparčiai didėja: „Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų ir, lyginant su situacija, kuri buvo prieš dvidešimt metų, tendencijomis judame link pietinių Europos šalių. Bulvių traškučiai – vienas tų produktų, kuris didina šios problemos mastą“, – pasakoja pašnekovas.

Didelis druskos kiekis, sako V. Urbonas, laikui einant neabejotinai prisideda prie kraujospūdžio problemų atsiradimo. Vaikams iki metų primygtinai patariama į maistą nedėti druskos, o ir vėliau jos kiek įmanoma vengti, tačiau, vos į racioną įžengia bulvių traškučiai, visos iki tol dėtos pastangos nebetenka prasmės:

„Kaip taisyklė, mamos pirmais gyvenimo metais vaikus augina beveik be druskos, o jau po kelių metų vaikas valgo traškučius, kur druskos labai daug. Tada kokia prasmė tuos pirmus gyvenimo metus nedėti druskos?“, – retoriškai klausia vaikų gydytojas.

Galima daug ką pakeisti: keli mediko patarimai tėvams, kad vaikai juos išgirstų

Mama ir vaikas
Foto: Shutterstock


Ką daryti tėvams, kurių atžalos jau turi netinkamus mitybos įpročius, o tokie skanėstai kaip traškučiai – dažnas svečias ant stalo? Visa tai keisti, sako V. Urbonas, nevėlu paauglystėje ar net suaugusiems žmonėms, tačiau derėtų suprasti, kad draudimai čia nepadės.

„Vienintelis būdas – aiškinimas. Per neįkyrų pokalbį sveikatos linkme ir, tikriausiai svarbiausia, per tinkamą pavyzdį. Daug šeimų aiškina savo vaikams vieną, o patys tėvai daro visai ką kitą. Pavyzdys vaikus labai užkrečia“, - teigė gydytojas. Anot pašnekovo, svarbu žinias apie sveiką ir kenksmingą maistą vaikui perteikti ne tik kaip savo nuomonę, bet kaip įrodymais grįstus faktus:

„Pavyzdžiui, pasikvieti paauglį ir parodai įdomų straipsnį, tada paskaitai jam tik svarbiausias išvadas, ne visą tekstą. Svarbu parodyti vaikams informaciją apie tai, kad jie iš tiesų sportuodami gali pasiekti geresnių rezultatų, turėti geresnę atmintį besimokydami ir t.t., jei rinksis sveiką mitybą, ir atvirkščiai – supažindinti su informacija apie kenksmingus produktus, kokias ligas jie sukelia ir pan. Tai turėtų vykti be pakelto tono, nes tai kartais suveikia visai priešingai.“

Be to, sako gydytojas, svarbu atsirinkti iš tiesų mokslinę, įrodymais grįstą ir per ne vieno recenzento akis praėjusią medžiagą, o ne kliautis šiuo metu itin populiariais tinklalapiais, kur žmonės, prisistatantys mitybos specialistais, aiškina, ką ir kaip derėtų valgyti.