Limonadas: nuo trupančių dantų iki retėjančio kaulų tankio
Gazuoti limonadai, sako V. Urbonas, didžiausią žalą organizmui daro dėl juose esančio didelio cukraus kiekio: „Ar tai bus paprastas cukrus, ar gliukozės, fruktozės sirupai, – tai vis tiek yra greitai įsisavinami angliavandeniai. Pirmiausia, jie didina kalorijų kiekį ir, aišku, nutukimo riziką, o ši užveda visas kitas komplikacijas: kraujospūdžio padidėjimas, antro tipo diabetas, aterosklerozė ir t.t.“
Dantų pažeidimai – dar viena cukraus, esančio limonaduose ar kituose gėrimuose, pasekmė: „Anksčiau buvo rekomenduojama vaikams iki metų gerti sultis, tad tėvai pripildavo buteliuką jų, o vaikas su tuo buteliuku visą dieną vaikščiodavo ir po truputį jas gerdavo, skanu, saldu. Po kurio laiko atsirasdavo priekinių dantų ėduonis, dantukai tiesiog ištrupėdavo. Pamatydavai tokį vaiką ir žinodavai – jis geria sultis. Dabar tokių vaikų mažiau“, – kalba medikas.
Jei saldus gėrimas – limonadas, sultys, saldi arbata – vis dėlto geriamas, anot V. Urbono, odontologai pataria tai daryti per šiaudelį, kad būtų kuo mažesnis kontaktas su dantimis. Vis dėlto, vaikų gydytojas ragina kiek įmanoma vengti bet kokių cukraus turinčių gėrimų.
Galiausiai, limonaduose esantys priedai kartais gali daryti didesnę žalą nei įsivaizduojame. Pavyzdžiui, pasak profesoriaus, JAV atliktas tyrimas parodė, kad vienas populiariausių pasaulyje gaiviųjų gėrimų turi ryšį su moterų kaulų tankio mažėjimu: paauglės mergaitės, kurios dažnai geria šį, tamsios spalvos gazuotą, gėrimą, dažniau susiduria su kaulų lūžiais.
„Limonaduose esantys priedai gali skatinti ne tik kaulų tankio mažėjimą, bet ir didinti inkstų akmenligės riziką. O jei dar pridėta rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, ištirpinta CO2 medžiagų, gali būti išprovokuotos ir skrandžio problemos. Visi sutinka, kad būtent gazuoti gėrimai paūmina gastroezofaginio refliukso ligą. Gydytojai, gydantys tokius ligonius, visada pataria negerti gazuotų gėrimų“, – kalba vaikų gastroenterologas.
Dirbtiniai saldikliai vietoje cukraus – išeitis ar nauja grėsmė?
Parduotuvėse galima pamatyti vis didesnę gaiviųjų gėrimų pasiūlą, kur cukrų keičia saldikliai. Tai, anot gydytojo, šiek tiek geresnis pasirinkimas, mat įrodymų, kad dirbtiniai saldikliai savo neigiamomis savybėmis prilygtų cukrui ar net jį lenktų, nėra:
„Aišku, čia amžina diskusija, ar saldikliai sukelia kažkokias ligas, ar ne. Šiai dienai griežtų įrodymų, kad aspartamas ar kitos medžiagos keltų kažkokias bėdas, nėra. Pirmi duomenys pasirodė su sacharinu, jis sukeldavo šlapimo pūslės vėžį eksperimentinėms pelėms, tačiau dabar sacharinas mažai benaudojamas, jį pakeitė kiti saldikliai.“
Vis dėlto, gydytojas pasakoja, kad esama prielaidų dėl dirbtinių saldiklių įtakos dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvaus vaiko sindromo pasireiškimui: „Amerikoje tai – viena dažniausių ligų, kone už gripą dažnesnė, Lietuvoje taip pat labai daug tokių vaikų ir jų vis daugėja, priežasties niekas neranda ir galvojama, kad dirbtiniai saldikliai tame turi ne paskutinę reikšmę, bet griežtų įrodymų nėra.“
Net kol kas nesant neginčijamų faktų apie saldiklių įtaką tam tikriems susirgimams, gydytojas skatina verčiau rinktis gėrimus ir be cukraus, ir be dirbtinų saldiklių, mat dažniausiai mityboje pasitvirtina ta pati taisyklė: „Viskas, kas natūralu, anksčiau ar vėliau pasirodo sveika, o viskas, kas dirbtina – anksčiau ar vėliau išlenda kažkokia yla iš maišo“, – kalba medikas.
Gydytojas pataria nepervertinti sulčių poreikio
Europos gastroenterologai, anot V. Urbono, nerekomenduoja sulčių vaikams iki vienerių metų, o ir vėliau nepataria pratintis prie šio gėrimo: „Žmogui reikia pačio obuolio, apelsino ar vynuogės, bet ne iš jų išspausto skysčio. Tokios sultys turi gana daug kalorijų – tarkime, litras slyvų sulčių savyje talpina virš 700 kcal, taigi, išgėręs 3 l. tokių sulčių paauglys gauna kone visos dienos kalorijų normą nieko nevalgęs.“
Žmonėms, nesusiduriantiems su išskirtinėmis sveikatos problemomis, avitaminoze, gydytojas pataria verčiau rinktis vaisius ir daržoves, o ne mėginti išgerti kuo daugiau iš jų spaustų sulčių.
Pasak specialisto, nors daug žmonių įsitikinę, kad sultis gerti reikia, nes tai – vitaminų šaltinis, tačiau derėtų nepamiršti, jog tai – skystas maistas: „Taip, vitaminų ten yra, bet lygiai tuos pačius vitaminus galima gauti su kitu maistu. Sakantiems, kad penkių apelsinų žmogus nesuvalgys, o štai sultis iš jų gali išgerti, turiu klausimą – ar tikrai to reikia?“
Visgi, sultys, sako V. Urbonas, galėtų tapti alternatyva, jei labai norisi limonado ar kompoto: „Sultys tuomet turėtų būti su minkštimu, tačiau tai lieka iš dviejų blogybių mažesnė.“
Vanduo su burbuliukais: už ir prieš
Nenorintiems gerti tik vandens, gydytojas pataria vaistažolių ar nestiprią žalią arbatą, tačiau sako savo darbinėje praktikoje sutinkantis vis daugiau jaunų mamų, kurios savo mažylius girdo vien vandeniu ir taip jiems suformuoja itin sveiką, vėliau sunkiai pokyčiams paveikų įprotį:
„Smagu žiūrėti ir klausyti, kai mamos pasakoja, kad net duodant kažkokį kitą gėrimą, vaikas jo neima. Taigi, mes patys pripratiname savo vaikus ir po to srebiame tą košę. Nuo pirmų gyvenimo metų organizmui reikia vandens, o visa kita šalia vandens – žolelės, arbatos, limonadai ar pan. – jau yra priedai ir kyla klausimas, ar iš tiesų jų reikia. Aš manau, kad tikrai nebūtina.“
Ar galima dėti lygybės ženklą tarp gazuoto ir paprasto vandens? V. Urbono teigimu, sveikatos atžvilgiu šie vandenys stipriai nesiskiria, o kai kuriems vanduo su burbuliukais yra žymiai skanesnis ir gali padėti sutrikus virškinimui, tačiau gydytojas pataria: jei žmogus turi skrandžio problemų ar su refliuksu yra susidūrę jo tėvai, seneliai, verčiau prie gazuoto gėrimo net nesipratinti.
