Vaikystės maistas – blynai
VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas ir VU Medicinos fakulteto doc. dr. Vaidotas Urbonas blynus kategoriškai pataria braukti iš vaikų meniu. Kodėl? Anot V. Urbono, pagrindinė blynų sudedamoji dalis miltai savyje turi daug krakmolo. Organizmas žymiai lėčiau įsisavina krakmolą, esantį nemaltuose grūduose, nei tą, kuris randamas miltuose, o čia ir tyko didžiausi pavojai.
„Jei krakmolas yra greitai skaidomas ir įsisavinamas – labai sparčiai kyla gliukozės koncentracija kraujyje. Tai gliukozei mažinti, organizmas kaipmat išskiria insuliną. Ilgainiui tai lemia rezistentiškumą (atsparumą) insulinui, nutukimą, metabolinį sindromą, II tipo diabetą, širdies kraujagyslių ligas ir t.t.“, – apie iš pirmo žvilgsnio nekalto produkto – miltų – žalą pasakoja medikas.
Anot pašnekovo, JAV per nutukimo epidemiją buvo pastebėta keista tendencija: nors dabartinė amerikiečių karta suvalgo mažiau riebalų nei jų tėvai, nutukimo atvejų yra net keturis kartus daugiau. Imta svarstyti, kad nutukimui didžiausią įtaką daro ne riebalai, o būtent miltiniai patiekalai.
Didelis miltų glikeminis indeksas lemia tai, kad ne tik blynai, o ir kiti miltiniai produktai – duona, batonas, sausi pusryčiai, manų košė, makaronai ir t.t. – linksniuojami kaip mažai vertingi sveikatai, o kai kuriais atvejais, sako medikas, net draudžiami.
Ar situacija stipriai keistųsi naudojant skirtingus, pavyzdžiui, kukurūzų ar viso grūdo, miltus? V. Urbonas sako, kad ne – visų miltų glikeminis indeksas yra panašus. Nors pilno grūdo miltuose aptinkama šiek tiek daugiau maisto skaidulų, baltymų ir riebalų, tačiau tai vis tiek neprilygsta grūdų košėms ir, anot V. Urbono, netampa priežastimi vartoti miltinius produktus.
Javainiai, vaisių batonėliai
Kažkuriuo metu, anot vaikų gastroenterologo, pramonė suprato naudą nešančią tiesą, o tada ėmė daugėti sveikų produktų imitacijų: „Pradėta galvoti, kaip pramonei įsikišus, kad vaikai valgytų. Dažniausiai cukrus yra skanu, tada bandoma produktus kurti su juo, imituojant, kad tai yra sveikas produktas, kaip sausi pusryčiai, varškytės, jogurtai su cukrumi. Be riebalų, bet su cukrumi. Tai geriau būtų su riebalais, bet be cukraus.“
Gydytojas išskiria tokius, iš pirmo žvilgsnio atrodančius ypač sveikus užkandžius, kaip javainių, vaisių batonėliai. Šios „kalorijų bombos“ taip pat pasižymi aukštu glikeminiu indeksu: „Patys vaisiai yra vertingas produktas, bet ne džiovinti. Džiovinti vaisiai turi didelį fruktozės kiekį ir fruktozė labai greit virsta į riebalus, tai nėra gerai.“
Visi perdirbtų grūdų produktai – batonėliai, keksiukai, krekeriai, džiūvėsiai ir t.t., anot mediko, nėra nė iš tolo tinkamas pasirinkimas vaikų racione.
Vaisių sultys
Atėję į parduotuvę dairotės kuo brangesnių, geresnės sudėties, o gal gražesnio įpakavimo sulčių savo mažiesiems? Gydytojas čia sustabdo: „Aš nemanau, kad apskritai reikėtų vartoti sultis vaikams. Iki metų amžiaus sultys nerekomenduojamos vaikams, bet aš nerekomenduoju ir vėliau.“
Profesorius aiškina, kodėl sultys nėra tinkamas pasirinkimas: šis produktas turi daug fruktozės, tai greit augina riebalinį sluoksnį. Prastai valgantiems vaikams sultys, kompotai ar kisieliai dar labiau numuša apetitą, gliukozė patenka į kraują, bet tai – trumpas efektas ir visa vaiko diena prabėga geriant saldžius gėrimus ar užkandžiaujant, tačiau nepavalgius sveiko, pilnaverčio maisto.
„Tai yra skystas maistas, tad verčiau ne obuolių sultis gerti, bet žymiai geriau valgyti obuolį. Angliška patarlė primena: obuolys per dieną atitolina vėžį (An Apple a Day Keeps the Cancer Away).“
Žuvų piršteliai
Kalbant apie šį produktą, kuriuo dažnas tėvas bando įsiūlyti atžalai nors šiek tiek žuvies, vaikų gastroenterologas itin skeptiškas – geriau jokios žuvies nei žuvų piršteliai: „Nereiktų bandyti per žuvų pirštelius įsiūlyti žuvies. Aš jau tada geriau duočiau žuvų taukus, dabar jų yra įvairių formų, vaikai išgeria ir tada gaus tas reikalingas Omega 3 riebalų rūgštis.“
Pirmiausia, sako gydytojas, nėra aišku, kokios kokybės žuvis naudojama piršteliams, ar neturi daug toksinų, organinių teršalų. Be to, šis produktas padengtas kviečių miltų džiūvėsiais, kurie vėliau kepami riebaluose. Visa tai, sako V. Urbonas, itin prastas derinys, kurio šaldiklyje neturėtų būti.
Dešrelės
Ar vaikų pamėgtos pieniškos dešrelės gali likti raciono dalimi ir kartkartėmis pakeisti mėsą? Čia, priešingai nei žuvų pirštelių atveju, gydytojas nebėra toks kategoriškas: „Dešreles su išlygomis, jei vaikas tikrai nieko nevalgo ir jei tėvai pirks daug mėsos, 80 – 90 proc., būtų idealu apie 90 proc. turinčias dešreles, kur nepridėta sojos, krakmolo ar pan. ir tos dešrelės nebus parūkytos – „iš bėdos“ galima palikti, nes vaikai tikrai mėgsta.“
Gryna mėsa, tikina medikas, yra žymiai geresnis pasirinkimas, tačiau retkarčiais suvalgyti dešrelių galima.
Varškės sūreliai
V. Urbonas neskuba visiškai išbraukti sūrelių iš mažųjų valgiaraščio: „Jei miltinius produktus, blynus aš išbraukčiau drąsiai be jokių abejonių, tai sūrelį su išlygomis palikčiau. Kodėl? Todėl, kad sūrelis yra pieno baltymas. Ten nėra vien tik cukrus, ten yra baltymai. Kad organizmas pasisavintų baltymą, reikia cukraus, tad tas derinys galbūt neblogas, bet žiūrint, kam tą sūrelį duosite.“
Pasak V. Urbono, jei vaikas yra, pvz., profesionaliai sportuojantis, tai duoti varškės sūrelį, ypač po treniruotės, net rekomenduotina: „Tada jis gaus gliukozės, taip atstatomas netektas jos kiekis raumenyse ir jie treniruosis geriau, bei baltymo, kuris reikalingas raumenų skaidulų atstatymui.“
Taigi, fiziškai ypač aktyviam, kitą, pilnavertį maistą valgančiam vaikui varškės sūrelis gali būti papildomas produktas racione, tačiau turinčiam polinkį į nutukimą, neaktyviam vaikui sūrelių medikas primygtinai pataria atsisakyti.
Pomidorų padažas
Dar viena naudojama gudrybė, kurią pasitelkdami tėvai savo mažiesiems įsiūlo kai kuriuos patiekalus. Ar ši klasta „dėl didesnio gėrio“ pateisinama? „Pomidorų padažas – koncentruoti pomidorai, kažkas tarpinio tarp pomidorų ir sulčių. Kuo jis blogas? Tuo, kad, liaudiškai tariant, gadina skrandį. Tai yra produktas, kuris gali sukelti funkcinę dispepsiją ar net gastritą, jau nekalbant apie rėmenį, refliuksą“, - apie tamsiąją pomidorų padažo pusę kalba medikas.
Gydant gastreozofaginio refliukso ligą, kuomet skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę, pasak V. Urbono, pirmiausia iš raciono išmetamas majonezas ir pomidorų padažas. Vis dėlto, anot mediko, pomidorų padažas turi ir teigiamą poveikį: „Ten yra daug likopeno, o šis yra vitamino A pirmtakas, kuris kartais reikalingas regėjimo funkcijai.“
Taigi, tikras, natūralus pomidorų padažas, be E priedų, žmogui, neturinčiam jokių skrandžio problemų, refliukso, yra galimas. Nedidelis kiekis šio pagardo kartą per savaitę neturėtų daryti žalos, tačiau tikrai ne kiekvieną dieną – kasdienis pomidorų padažo valgymas, V. Urbono teigimu, neabejotinai sugadins skrandį.
