Gero imuniteto pamatas – subalansuota mityba
Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkas dr. Petras Minderis, kartu su kolegomis atliekantis aktualius mokslinius tyrimus, susijusius su mityba ir metabolizmu, teigia, kad nėra greito būdo ar stebuklingos tabletės, kuri akimirksniu sustiprintų imunitetą.
„Geras imunitetas – sistemingas ir nuoseklus darbas. Tuo reikia rūpintis nuolat, kad organizmas būtų pasirengęs atremti įvairius virusus arba lengviau su jais kovotų“, – tvirtina P. Minderis.
Anot jo, bendro (nespecifinio) imuniteto pagrindą sudaro tinkama mityba, garantuojanti pakankamą C ir D vitaminų, baltymų kiekį bei reikalingas skaidulines medžiagas, užtikrinančias gerą žarnyno veiklą.
Mokslininkas išskyrė vitamino D įtaką organizmui, kurį įvardino kaip labai svarbų žaidėją imuninėje sistemoje.
„Jis atsakingas tiek už įgimtą, tiek už įgytą imunitetą. Dauguma imuninių ląstelių turi receptorius šiam vitaminui. 2017-aisiais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė prestižiniame The British Medical Journal moksliniame žurnale parodė, kad vitaminas D apsaugo nuo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Pažeidžiamiausi tie, kurie turi mažiausią vitamino D lygį.
Apskritai, kitos metaanalizės rodo, kad vitamino D koncentracija kraujyje stipriai koreliuoja su mirtingumu nuo visų ligų. Kuo vitamino D koncentracija mažesnė, tuo didesnė mirtingumo rizika“ – pasakoja mokslų daktaras.
Tačiau vos keli natūralūs maisto produktai turi bent kiek reikšmingą vitamino D kiekį. Jo rasime riebioje jūrinėje žuvyje, kiaušiniuose, o didžiąją dalį vitamino turime pasigaminti iš saulės. Ji, ypač šaltuoju metų laiku, reta viešnia mūsų geografinėje zonoje.
„Aš pats papildomai vitaminą D vartoju daugiau nei 10 metų kasdien, išskyrus vasarą, kada netrūksta saulės. Fiziškai aktyviems žmonėms šaltuoju metų laiku yra rekomenduojama vartoti vitamino D 2000-4000 T.V. vienetų kasdien, jeigu jie gyvena aukštesnėje Šiaurinėje platumoje, kasdien patiria mažesnę negu 20 min. saulės spinduliuotę (bent 35 proc. kūnui) ir jų vitamino D metabolito lygis kraujyje nesiekia 75 nmol/L. Tai būtų saugi dozė, kurią reikėtų vartoti cholekalciferolio forma, kitaip dar žinomą vitaminą D3.
Mano nuomone, vitamino D lygio kraujyje nustatymo testas mūsų sveikatos sistemoje turi būti toks pat dažnas ir rutininis, kaip gliukozės ar cholesterolio matavimas“, – teigė P. Minderis.
Nereikėtų užmiršti vaisių, daržovių, uogų – tai pagrindiniai vitamino C šaltiniai. Jis padeda kovoti su infekcijomis. Anot LSU mokslininko, tinkamai renkantis produktus tikrai įmanoma patenkinti šio vitamino poreikį organizme be jokių maisto papildų. Ir tai nėra vien citrusiniai vaisiai.
„Pavyzdžiui, kivis turi dar daugiau vitamino C. Daug šio vitamino turi raudonasis pipiras, kai kurios daržovės, brokoliai, rauginti kopūstai, o vasarą puikiausias šaltinis yra juodieji serbentai“, – vardina P. Minderis.
70 proc. mūsų imuniteto yra žarnyne, jis glaudžiai susijęs su žarnyno mikroorganizmo būkle – mikrobiota. Tai mūsų kūne gyvenantys trilijonai mažų mikroorganizmų, kurie atlieka svarbų vaidmenį daugybėje pagrindinių mūsų organizmo funkcijų.
Anot mokslininko, nors probiotikų, gerųjų gyvųjų bakterijų papildai, gali praturtinti mūsų mikrobiotą ir taip turėti teigiamos įtakos imunitetui, tačiau kol kas nėra aiškaus standarto, kokios bakterijos turi sudaryti papildų pagrindą, kokia turi būti jų tinkamiausia kombinacija ir kiekis.
Be to, ne visi gamintojai gali užtikrinti tinkamas transportavimo ir laikymo sąlygas, kurios turi įtakos bakterijų gyvybingumui.
„Šiuo metu veiksmingiausias būdas orientuotis ne į probiotikus, bet į prebiotikus. Tai maisto medžiagos, kurios maitina gerąsias bakterijas. Pats geriausias prebiotikas – tai skaidulinės medžiagos.
Per dieną reikia suvalgyti bent 10-15 g skaidulų kiekvienam suvartotam 1000-iui kilokalorijų. Pavyzdžiui, moteriai, suvartojančiai 2000 kilokalorijų per dieną, reikėtų suvalgyti 20-30 skaidulų. Vyrams – 30-40 g skaidulų per dieną“, – teigė P. Minderis.
Bene daugiausiai skaidulų suteikia grūdinės kultūros arba taip vadinami „pilno grūdo“ produktai. Avižos yra puikiausias to pavyzdys. „Bet tai ne vieninteliai skaidulų šaltiniai. Skaidulų yra įvairių rūšių (tirpios ir netirpios), todėl reikia maitintis įvairiais šaltiniais ir gauti platesnį spektrą skaidulinių medžiagų. Daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, ankštinės kultūros taip pat puikūs ir reikalingi skaidulų šaltiniai“, – vardino LSU mokslininkas.
Kita svarbi medžiaga imunitetui yra maistiniai baltymai, nes jie suteikia statybines plytas, aminorūgštis, visiems kūno baltymams sintetinti, įskaitant ir labai svarbiems imuniteto baltymams – antikūniams. Baltymų trūkumas dietoje gali daryti neigiamą poveikį imunitetui. Baltymų poreikis ypač padidėja aktyviai sportuojantiems ir fizinių rezultatų siekiantiems asmenims.
„Fiziškai aktyviam žmogui reiktų per dieną suvartoti nuo 1,6 iki 2 g maistinių baltymų kiekvienam kūno kilogramui. Pavyzdžiui vyrui, sveriančiam apie 80 kg, rekomenduojama suvalgyti apie 130-160 g aukštos kokybės maistinių baltymų“ – kalbėjo LSU mokslininkas.
Jis paaiškino, kad aukštos kokybės baltymai yra tokie, kurie yra santykinai tankūs baltymais (savo masei ir kalorijų kiekiui) ir turi subalansuotą aminorūgščių profilį, kuriame netrūksta aminorūgšties leucino, atsakingos už baltymų sintezės mechanizmo paleidimą. Paprastai tai yra gyvulinės kilmės šaltiniai: pieno produktai, kiaušiniai, liesa mėsa, paukštiena, žuvis.
P. Minderis siūlo pandemijos metu vengti griežtų ir sekinančių dietų.
„Baltymų sintezės yra energijos reikalaujančios reakcijos, tad didelis kalorijų deficitas nėra pageidautinas. Pandemijos metu, jei norite turėti stiprų imunitetą, venkite griežtų ir sekinančių dietų“, – patarė mokslų daktaras.
Jis taip pat rekomendavo neužmiršti sveikatą stiprinančios fizinės veiklos ir kokybiško, 7-8 valandų miego.
Stresas ir antibiotikai – peilis imunitetui
Organizmo imuninę sistemą veikia aibė veiksnių. Anot habilituoto biomedicinos mokslų daktaro Juliaus Kalibato, tai unikaliausia žmogaus organizmo sistema, kuri padeda apsisaugoti nuo bet kokio svetimkūnio patekimo į žmogaus organizmą.
„Be imuninės sistemos žmogus neišgyventų, ji atpažįsta, kas yra svetima ir bando sunaikinti įsibrovėlius. Apsaugo mūsų organizmą nuo svetimos genetinės informacijos“, – teigia profesorius.
„Paminėsiu tai, su kuo mes kasdien susiduriame – tai stresas. Jis tikras peilis imuninei sistemai, slopinantis jos aktyvumą. Kai žmogus patiria stresą, išsiskiria streso hormonai, kurie neigiamai veikia imuninę sistemą.
Kai žmogus jaučiasi gerai, kai jį supa malonūs dalykai, teigiamos emocijos, išsiskiria malonumo hormonai, serotoninas, dopaminas, malonumo mediatoriai, moksliškai įrodyta, kad tai teigiamai veikia imuninę sistemą“, – pasakojo J. Kalibatas.
Anot jo, imuninei sistemai labai svarbus dienos režimas. Moksliškai įrodyta, kad miego sutrikimų turinčių žmonių arba miegančių labai trumpai, 4-5 valandas, imuninės sistemos funkcinis aktyvumas yra kritęs. Labai svarbu subalansuoti dienos režimą, išsimiegoti bent jau 8-ias valandas“, – tvirtina profesorius.
J. Kalibatas ragino desperatiškai nebandyti numušti lengvai pakilusios temperatūros.
„Pakilus temperatūrai kelioms dalims virš 37 laipsnių, jokiais būdais negalima jos stengtis numušinėti. Iki 38 laipsnių temperatūra yra gerai, nes ji teigiamai veikia imuninę sistemą, padidėja jos funkcinis aktyvumas. Organizmas lengviau kovoja tiek prieš bet kokią virusinę, tiek prieš bakterinę infekciją“, – pasakoja J. Kalibatas.
Mokslininkui pačiam teko tirti antibiotikų poveikį imuninei sistemai. „Jokia naujiena, antibiotikai imunitetą veikia slopinančiai. Po antibiotikų kurso reikia pakankamai laiko, kad visiškai atsistatytų imuninės sistemos funkcinis aktyvumas.
Noriu pasakyti, kad savigyda antibiotikais yra vaikščiojimas peilio ašmenimis. Šimtą kartų esu kartojęs ir kartosiu – gink dieve, negalima patiems gydytis antibiotikais, nedaryti sprendimų be medikų žinios. Virusinių ligų antibiotikai absoliučiai neveikia, paprasčiausiai nuodijamas organizmas ir žlugdoma imuninė sistema“, – teigė J. Kalibatas.
Anot mokslininko, joks stiprus imunitetas neatstos specifinio, kurį sukuriame skiepų pagalba. Toks imunitetas pajėgus apsiginti nuo tam tikrų konkrečių ligos sukėlėjų. „Jei nesiskiepysime, rizikuojame susirgti pavojingomis ligomis. Nereikia užsižaisti su ta idėja, jog stipriname bendrą imunitetą ir nereikia skiepytis. Deja, istorija rodo ką kita“, – teigė J. Kalibatas.
Pacientams ledinės eketės nerekomenduotų
Šią žiemą socialiniuose tinkluose aibė asmenukių ir nuotraukų iš maudynių lediniame vandenyje. Sveikuoliškai madai neatsispyrė net žinomi nuomonės formuotojai ir pramogų pasaulio atstovai.
Kaip šalčio terapija veikia mūsų organizmą ir imuninę sistemą? Profesorius J. Kalibatas savo pacientams ir draugams to nerekomenduotų.
Kita vertus, Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė teigė, jog per 30 metų nei vienas eketėje nenumirė, tačiau daug numirė tų, kurie žiūrėjo televizorių foteliuose. Anot jos, visuomenė yra užmiršusi tai, kas yra paprasta ir elementaru siekiant geros savijautos.
„Maudynės žiemą – ar tai sveika, ar ne, vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Bet noriu paminėti kelis aspektus. Jei organizmas sveikas, jei žmogus jaunas, trumpalaikiai temperatūros pokyčiai, kada žmogus maudosi lediniame vandenyje, be abejonės, stimuliuoja kraujagysles, išsiskiria streso hormonai.
Trumpalaikis stresas – nieko tokio, bet išlyga tokia, kad turi būti sveikas, jaunas organizmas ir ta stresinė situacija turi būti trumpalaikė“, – teigė J. Kalibatas.
Profesorius prisipažino, kad jam pačiam teko išbandyti ledinį vandenį spaudžiant -20 šalčiui, tačiau į eketę šoko po suomiškos saunos.
„Tas trumpalaikis šalto vandens ir oro poveikis nėra žalingas, teigiamai veikia nuotaiką, apima džiaugsmas nėrus į ledinį vandenį ir nugalėjus save. Tačiau yra vienas „bet“ – jei yra lėtinės, širdies kraujagyslių ligos, nekalbant apie ūmias ligas, maudymasis lediniame vandenyje yra žalingas ir kenksmingas. Visada sakiau ir sakysiu savo pacientams, draugams, kad šito geriau nedaryti“, – tvirtino J. Kalibatas.
Jis iš savo praktikos prisiminė vieną atvejį, kai po maudynių lediniame vandenyje žmogų ištiko dalinis paralyžius.
„Spazmavo kraujagysles, susidarė trombas. Gerai, kad paralyžius atsistatė, bet žmogus rizikavo. Tad rizika yra ir kiekvienas turi įvertinti ją. Prieš pradedant maudynes lediniame vandenyje, negalima iškart pult į eketę. Reikia treniruotis, po truputį, pradėti nuo dušo, kad organizmas pratintųsi prie kardinalių temperatūros svyravimų.
Kitu atveju, pirmą kartą žmogus, iššokęs į ledinį vandenį, gali patirti ir širdies smūgį, tai ne juokai. Siūlyčiau kreiptis į savo gydytoją ir su juo pasikonsultuoti dėl maudynių eketėje. Jis turi įvertinti jūsų sveikatą, galimybes ir pasakyti, ar jūs galite pradėti ruoštis maudynėms lediniame vandenyje“, – pasakojo J. Kalibatas.
Žmogus – daugiau nei organizmo statistiniai rodikliai
Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė įsitikinusi, jog žmonėms iš tiesų visada trūko ir truks informacijos, kaip stiprinti imunitetą. Apie tai mažai kas kalba, niekas žmonių nemokina kompleksiškai to daryti.
Jos nuomone, stiprinti imunitetą – labai paprasta, kita vertus – labai komplikuota.
Paprasta todėl, pasak S. Kriaučiūnienės, kad tai visiškai paprasti dalykai, kuriuos žmonės seniai pamiršo. Komplikuota, nes šiuolaikinis gyvenimo būdas viską, kas paprasta, efektyvu ir nesudėtinga pavertė neįmanomu, nenormaliu ir nepatikimu.
„Tai, kas padėjo žmogui gyventi sveikai, buvo visiškai normalu anksčiau, dabar, jei nepagrįsta medicinos mokslu, yra šarlatanizmas. Gydytojai tokių dalykų nemokomi, jie su išsilavinimu gauna visai kitokį požiūrį į žmogaus kūną, kur viskas išmatuojama prietaisais, nervinių ląstelių impulsais, kraujo ir kitais tyrimais. Todėl medikai gali gerai gydyti ligas.
Tačiau šitas požiūris atskirtas nuo žmogaus prigimties, jo sąveikos su gamta, pasaulėžiūros įtakos. Žmogus yra daugiau nei kūno rodikliai, todėl medikų gretose rasti žmogų, kuris kasdien medituoja, grūdinasi, sveikai maitinasi, sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, nemiega ant svetimų pagalvių – sudėtinga“, – teigia LSS viceprezidentė.
Anot jos, sveikuoliai visada girdėdavo gąsdinimus iš gydytojų pusės dėl vegetarizmo, dėl šalto vandens pavojaus, dėl požiūrio į skiepus ir dar dėl daug ko.
„Viena felčerė įspėjo TV žiūrovus, kad galima numirti įšokus į eketę. Per 30 Sveikuolių sąjungos gyvavimo metų nei vienas eketėje nenumirė, tačiau daug numirė tų, kurie žiūrėjo televizorių foteliuose“, – teigė LSS viena vadovių.
„Nei vanduo, nei saulė, nei oras, nei žemė negali pakenkti žmogui, nes sukurti dėl jo patogaus gyvenimo čia. Žmogus pakenkia pats sau savo gyvenimo būdu. Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų grūdinimasis šaltu vandeniu yra vienas iš būtiniausių dalykų, jei žmogus nori atsikratyti ligos ir nustoti vartoti vaistus.
Tačiau kartu su grūdinimusi turi būti ir kiti dalykai kartu: mityba, judėjimas, režimas. Yra artritinės ligos, prie kurių geriau vengti staigaus šokimo į eketę ar intensyvaus šalto dušo, tačiau būtina, derinant visus sveikos gyvensenos komponentus, grūdintis (švelniau), jei norima ligos atsikratyti“, – teigė S. Kriaučiūnienė.
