Svarbus imunitetui, odai, o ypač reikšmingas vyrų sveikatai

Cinkas – mikroelementas, būtinas žmogaus imuniteto palaikymui ir gebėjimui kovoti su įvairiomis infekcijomis.

Kaip teigia „Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos veiklos konsultantė, gydytoja Eglė Marciuškienė, šiuo metu aktualu apie jį kalbėti ne tik dėl peršalimo ligų, bet ir visą pasaulį kankinančios COVID-19 pandemijos.

„Cinkas dalyvauja daugiau kaip 100 fermentų apykaitoje žmogaus organizme, o taip pat ir baltymų sintezėje. Vyrams jis yra būtinas testosterono balansui palaikyti, prostatos sveikatai ir spermos gamybai. Cinkas svarbus imunitetui ir ląstelių dauginimuisi, kuris lemia sklandų žaizdų gijimą. Trūkstant cinko, ląstelės negali daugintis ir negyja žaizdos. Be to, jis labai svarbus odai, gleivinės funkcijai palaikyti“, – cinko naudą žmogaus organizmui įvardija gydytoja.

Cinko paros norma vyrams siekia apie 11 miligramų, moterims – apie 8 miligramus. Kaip šie skaičiai atrodytų mityboje, gydytoja padeda įsivaizduoti realiais pavyzdžiais. Suvalgę pusę puoduko pupelių, gausime maždaug ketvirtadalį cinko paros normos, suvalgę jogurto – 15 proc. O štai viena austrių porcija leidžia gauti net 600 proc. reikalingo cinko kiekio, tačiau jos ant lietuvių stalų atsiranda retai.

Plaukai
Foto: Fotolia


Vis dėlto, rekomenduojama cinko paros norma gali skirtis priklausomai ne tik nuo lyties, bet ir nuo žmogaus amžiaus, fiziologinių būklių. Tarp jų gydytoja pamini nėštumą ir kūdikio maitinimo laikotarpį, kuomet moterims cinko suvartoti reikia žymiai daugiau.

Cinko trūksta kas penktam: jo įsisavinimą stabdo mūsų įpročiai

Atsakyti į klausimą, kaip lietuviams sekasi palaikyti reikiamą cinko normą, padeda laboratorijoje atliekami cinko koncentracijos nustatymo tyrimai. Remdamasi 2020 metų tyrimų laboratorijose duomenimis, E. Marciuškienė nurodo, kad su cinko trūkumu susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas. Tačiau kodėl mums jo trūksta?

„Kalbant apie vitaminus ir mikroelementus, dažnai pabrėžiama pilnavertė mityba. Turbūt pastebime, kad mūsų tėvai daržoves augino kitaip, nei jos auginamos šiandien. Pavyzdžiui, salotos auga mirkdamos baseine, kas verčia susimąstyti, kiek naudingų medžiagų tokiose daržovėse lieka. Pramonė, išmetamosios dujos, rūgštūs lietūs taip pat kenkia daržovėms, kuriose cinko lieka vis mažiau. Todėl šiandien, net jei pilnavertiškai maitinsimės, gauti pakankamą kiekį cinko bus sunkiau“, – problemą įvardija ji.

Austrės
Foto: Shutterstock


Anot gydytojos, didelę įtaką nepakankamam cinko įsisavinimui gali turėti ir žalingi žmonių įpročiai ar priklausymas rizikos grupėms.

„Rizikos grupės – asmenys, nesaikingai vartojantys alkoholį, vegetarai, taip pat cinko įsisavinimą neigiamai veikia bloga, nepilnavertė mityba. Ši būdingesnė jaunoms merginoms, sergančioms anoreksija, bulimija. Įtakos turi ir fiziologinės būklės – nėštumas, laktacija. Vyresnio amžiaus žmonėms irgi sutrinka cinko pasisavinimas iš produktų. Net jei maisto produktuose cinko ir yra, turėdami problemų žarnyne, galime ir visai jo nepasiimti“, – sako E. Marciuškienė.

Geriausias cinko šaltinis – jūros gėrybės

Kalbant apie maisto produktus, kuriuose cinko yra gausiausia, gydytoja teigia, jog pasirinkimas numeris vienas – omarai ir austrės.

„Jei lietuvaičiai valgytų omarus ir austres, tikrai visi gautume reikiamą cinko kiekį. Tačiau faktas, kad mūsų mityboje jūros gėrybės atsiranda retai, o dažnas jų ir visai nevalgo. Tačiau gauti cinko galime ir iš kitų produktų – tai jautiena, kiauliena, vištiena, pieno produktai.

Jo randama ir daržovėse, ypač ankštinėse, taip pat viso grūdo produktuose. Tačiau juose esama rūgčių, kurios sutrikdo cinko pasisavinimą iš daržovių ir grūdų“, – teigia gydytoja.

Taip pat ji prideda, kad papildomų cinko šaltinių mums padeda gauti pažengusi maisto pramonė. Galime pastebėti, kad dažnai cinku būna praturtinti sausi pusryčiai, geriamas vanduo. Jei vis vien su mityba gauti pakankamos cinko normos nepavyksta, esama tam skirtų multivitaminų, cinko papildų.

Valgymas
Foto: Shutterstock

Vyrams cinko trūkumas gali reikšti ankstyvą nuplikimą

Cinko trūkumą gali lydėti labai daug nespecifinių simptomų. E. Marciuškienė pateikia pavyzdį, kad vienas jų – sutrikę skonio ir kvapo pojūčiai, kas dažnai būdinga ir COVID-19 užsikrėtusiems pacientams. Todėl ji atkreipia dėmesį, kad dingęs skonis ir kvapas gali pranešti ne tik apie koronavirusą, bet ir apie cinko trūkumą.

Kad mums galimai trūksta cinko, praneša ir kiti kūno pakitimai, kurie pasireiškia nagams, odai, plaukams. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad neigiami simptomai pasireiškia tik esant cinko trūkumui, o štai perdozuoti jo praktiškai neįmanoma – taigi, per didelė norma neturi neigiamų pasekmių, kaip per maža.

„Vienas iš cinko trūkumo požymių yra vadinamas „žydintis“ nagas, kada ant nago atsiranda baltos dėmelės. Tačiau jos nebūtinai gali reikšti cinko trūkumą, nes tai gali būti ir geležies trūkumo ar skydliaukės ligų požymis. Cinko trūkumas vaikams pasireiškia sutrikusiu augimu, paauglystėje sutrinka lytinė branda.

Trūkstant cinko, sausėja oda, atsiranda įvairūs spuogai, kankina aknė, kuri kartais būna sunkiai gydoma. Tokiais atvejais vartojami ne tik cinko preparatai, bet ir įvairūs tepalai su cinku, kurie vietiškai mažina uždegimą. Dėl cinko trūkumo plaukai tampa sausi, silpni, o vyrams cinko trūkumas gali reikšti ankstyvą nuplikimą. Taip pat gali sutrikti regėjimas, pasireikšti naktinis aklumas, vadinamas vištakumas“, – teigė E. Marciuškienė.