Raugintos daržovės – natūralus probiotikas, kupinas naudų

Rauginimas – tai mikroorganizmų ir fermentų sukeltas lėtas organinių medžiagų skaldymo procesas, kurio metu angliavandeniai paverčiami alkoholiais ir organinėmis rūgštimis. Kaip aiškina gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit, su raugintais maisto produktais žmogaus organizmas gauna natūralius probiotikus, kurie pasižymi daugybe gerų savybių.

„Probiotikai yra gyvos gerosios bakterijos, kurios teikia naudą žmogaus organizmui. Jie gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas – aminorūgštis ir trumpos grandinės riebalų rūgštis. Taip pat probiotikai apsaugo nuo patogeniškų mikroorganizmų, slopindami blogųjų bakterijų augimą. Be to, jie rūgština storosios žarnos turinį ir skatina imuninį atsaką į patogenus. Probiotikai aktyvina ląstelinį imunitetą, skatina limfocitų dalijimąsi. Vartodami probiotikais turtingas daržoves, žmonės gali stiprinti savo imuninę sistemą“, – sako dr. R. Petereit.

Iš raugintų daržovių gaunami natūralūs probiotikai pasižymi ir daugiau gerų savybių – jie gamina antioksidantus, B grupės vitaminus, vitaminą A, taip pat jie pašalina toksinus ir kitas nereikalingas medžiagas.

Raugintos daržovės
Foto: Shutterstock


„Probiotikai, kurių apstu raugintose daržovėse, reguliuoja žarnyno funkcijas, yra naudingi storosios žarnos onkologijos profilaktikai, gerina maisto medžiagų absorbciją ir virškinimo kanalo motoriką – tai dažnam aktualu, nes apie 20 proc. Lietuvos gyventojų vargina vidurių užkietėjimas. Be to, jie gerina kraujotakos funkcijas ir barjerinę gleivinės funkciją, todėl žmonėms, turintiems alergijų kokiam nors maistui, verta raugintas daržoves įtraukti į savo racioną“, – pataria gydytoja dietologė.

Apie stebuklingą raugintų kopūstų naudą žinoma nuo seno

Kaip pastebi dr. R. Petereit, Lietuvos gyventojai daržovių suvartoja per mažai, ir, nors šiuo metu kasdien valgyti raugintas daržoves dėl vitaminų gausos būtų naudinga kiekvienam, deja, tai daro ne visi.

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį į tai, kad būtent su raugintomis daržovėmis šiuo metu galime gauti daug trūkstamų vitaminų.

„Be probiotikų, raugintos daržovės turi C, A, B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų – geležies, magnio, natrio. Taip pat daržovės turi daug skaidulinių medžiagų, kurios naudingos ne tik virškinimo trakto ir storosios žarnos onkologijos prevencijai, bet tuo pačiu mažina gliukozės kiekį kraujyje, mažina insulino išsiskyrimą. Jei žmogus turi padidintą kraujo spaudimą, skaidulinės medžiagos naudingos spaudimo mažėjimui, taip pat turi įtakos bendro ir mažo tankio cholesterolio koncentracijos sumažėjimui. Skaidulos padeda pajusti prailgintą sotumo jausmą, tai galime taip net ir kūno masę sėkmingai sumažinti“, – sako dr. R. Petereit.

Rūta Petereit


Anot jos, gausiausiai vartojami iš raugintų daržovių - rauginti kopūstai, kurie gausūs probiotikais bei skaidulinėmis medžiagomis. Jie buvo dievinami nuo seno – kadaise buvo rašoma, kad kopūstai teigiamai veikia pieno gamybą maitinančioms mamoms bei padeda nuo galvos skausmo. Anksčiau rauginti kopūstai buvo vienas pagrindinių maisto pasirinkimų jūreivystėje: dėl didelio vitamino C kiekio, jie buvo naudojami skorbutui gydyti. Tai buvo itin patogu, nes statinėse laikomi rauginti kopūstai ilgai išsilaikydavo.

Idealus sprendimas – kasdien suvalgyti po tris saujeles raugintų daržovių

Vis dėlto, ne tik kopūstai gali būti rauginami – panašiomis savybėmis pasižymi ir kitos raugintos daržovės, kaip agurkėliai, morkos, moliūgai, burokėliai, pomidorai. Ne visi gyventojai turi savo daržą, kuriame gali užsiauginti daržovių, todėl šių gėrybių galima įsigyti turguje ar parduotuvėje.

Tačiau net ir tiems, kurie niekad nebandė rauginti daržovių, dr. R. Petereit turi patarimą, kaip padidinti turimų daržovių maistinę vertę.

„Galima įsigyti jau raugintų agurkėlių, o, juos suvalgius, į tą patį skystį sudėti morkas ar moliūgus ir 3 dienas palaikyti šaltai. Taip jos įgauna gerųjų savybių ir yra naudingesnės organizmui“, – sako gydytoja dietologė.

Rauginti agurkai
Foto: Shutterstock


Daugiausia su raugintomis daržovėmis gauname vitamino C – jis skatina audinių atsinaujinimą, stiprina imunitetą ir yra būtinas geležies pasisavinimui. Todėl gydytoja dietologė pataria kartu su mėsa ar žuvimi valgyti ir daržoves – taip gausime ne tik vitamino C, bet ir palengvinsime geležies įsisavinimą.

Pasak dr. R. Petereit, žiemos laikotarpiu mums ypač svarbu gauti daugiau vitamino C ir stiprinti imunitetą, todėl raugintas daržoves turėtume vartoti bent kas antrą dieną.

Vitamino C norma parai yra apie 80 miligramų, o raugintų kopūstų 100-ame gramų yra apie 15 miligramų vitamino C. Tačiau dr. R. Petereit pabrėžia, kad dienos valgymo racione turi būti daržovių įvairovė, nes vienos rūšies daržovės neužtikrins paros vitaminų dozės.

„Žiemą turėtume bent kas antrą dieną gauti raugintų daržovių ar valgyti nors po saujelę kasdien. Daržovių dienos norma suaugusiam žmogui yra apie 400 gramų, tai idealiu atveju turėtų būti 3 saujelės raugintų daržovių. Vis tik patariu, kad per dieną būtų vartojamos kelių spalvų daržovės – jei tai bus rauginti kopūstai, tai jie gali būti rauginti su morkytėmis, taip turėsime jau dvi spalvas, taip pat tai gali būti ir raugintas agurkėlis ar kitos žalios daržovės. Taip sau užtikrinsime skirtingų vitaminų ir mineralinių medžiagų“, – pataria R. Petereit.

Rauginti kopūstai
Foto: Shutterstock


Žiemos laikotarpiu raugintos daržovės naudingesnės už šviežias

Gydytoja dietologė teigia, jog šiuo metu prioritetas turėtų būti ne parduotuvėse randamoms žalioms, o raugintoms daržovėms – jos mums naudingesnės. Šalia raugintų daržovių taip pat gali būti vartojamos šakniavaisinės ar šakniagumbinės daržovės, tokios kaip ridikai, salierai, pankoliai, pastarnokai, ropės, burokėliai ar kopūstinės kaip brokoliai, kalafiorai.

„Bet jei kalbame apie salotas, agurkus ir pomidorus, kurie dabar neauga mūsų krašte, tai teikčiau prioritetą raugintoms daržovėms – jos dabar naudingesnės organizmui. Jei visgi labai jų nemėgstame, tai geriau suvartoti bent dvi mėgstamų daržovių saujeles per dieną. Tai gali būti ir šaldytos daržovės, bet su jomis gausime tik skaidulinių medžiagų, nes vitaminų ir mineralinių medžiagų jose gali būti mažiau. Tačiau jų kiekis priklauso nuo to, kaip mes jas ruošiame, pavyzdžiui, jei norime, kad vitaminas C daržovėse išliktų, geriausia jas apdoroti garuose, o ne virti. Taip išsaugoma daugiausia vitaminų“, – pataria gydytoja dietologė.

Anot dr. R. Petereit, naudinga įsiminti ir tai, kad raugintos daržovės padeda sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, aktyviai mąstyti, o jas vartojant ne tik užtikrinama gera savijauta ir sveikata, bet tuo pačiu ir padidėja darbo našumas bei gyvybingumas.

„Mano patarimas būtų vartoti raugintas daržoves, kai tik yra galimybė – bent jau kas antrą dieną ar kasdien nors po saujelę. Tada būsime sveikesni ir turėsime stipresnį imunitetą“, – teigė ji.