Cinkas – ne tik naudingas, bet ir būtinas funkcinėms organizmo savybėms
Dietologas E. Grišin pasakoja, kad cinkas – vienas būtiniausių mikroelementų sklandžiai žmogaus organizmo veiklai po geležies: „Svarbu akcentuoti, kad organizmas pats negamina cinko, todėl būtina jo gauti su mityba“.
Anot gydytojo, ne tik naudingos, bet ir funkcinės cinko savybės – labai plačios: „Nuo dalyvavimo ląstelių DNR, baltymų sintezėje, imuninės sistemos komponentų gamybos metu, nervinės, virškinimo sistemų veiklai cinkas labai svarbus, ypač kalbant apie ląstelinį lygį. Būtent teisingam ląstelių funkcionavimui mūsų organizme cinkas labai reikalingas“.
Cinko trūkumo požymiai: nuo negyjančių žaizdų iki sumažėjusio libido
Paklausus apie požymius, kurie gali byloti, kad organizmui trūksta cinko, gydytojas ima vardinti išties nemalonius simptomus: nemiga, nusilpęs imunitetas, negyjančios žaizdos, pleiskanojanti, sausa oda, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai. Vyrams apie cinko trūkumą gali išduoti seksualinio potraukio sumažėjimas. Taip pat būdingas nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai.
Šie negalavimai gali kamuoti ir esant magnio, geležies ar vitamino B12 trūkumui, o specifinių požymių, kurie reikštų išskirtinai cinko nepakankamumą, anot E. Grišin, nėra: „Na, mes galime sakyti, imuninė sistema, bet tai – tokia plati sąvoka, kad spuogas, iškilęs ant nosies, gali sietis su imunine sistema“. Vis dėlto, labai tikėtina, kad pritrūkęs cinko, organizmas ims mėtyti būtent anksčiau minėtus signalus, o to laukti nereiktų – gydytojas primena, kad visuomet galima tiesiog pasidaryti elektrolitų tyrimą.
Maistas, kuriame cinko daugiausia ir kaip pagerinti jo įsisavinimą
Pasaulinė sveikatos organizacijas (PSO), sako E. Grišin, rekomenduoja per dieną suvartoti nuo 8 iki 11 mg. cinko: moterims – apie 8 mg., vyrams – apie 11 mg., tuo tarpu nėščiųjų ir žindančių moterų paros dozė – 11 – 12 mg. Bendras cinko poreikis pirmiausia priklauso nuo šios medžiagos koncentracijos žmogaus organizme, taip pat kiekio mityboje ir cinko bioprieinamumo, tai reiškia, kokios formos cinką ir su kokiu maistu mes suvartojame:
„Jei kalbėtume apie pagrindinius cinko šaltinius, tai pirmiausia būtų gyvulinės kilmės maisto produktai: tiek jūros gėrybės, tiek raudona mėsa, paukštiena. Tai – numeris vienas cinko šaltiniai visavalgiam žmogui. Tada, aišku, eina ankštinės daržovės, įvairiausios pupelės, lęšiai, avinžirniai, pieno produktai, na ir, aišku, sėklos, riešutai taip pat iš dalies gali būti cinko šaltiniu žmogui“.
Dietologas pabrėžia, kad nepaisant to, jog gyvūninės kilmės produktai turi bioprieinamesnį cinką, tačiau besimaitinantiems tik augalinės kilmės maistu, cinko gauti su mityba taip pat galima. Tam tikros maistinės medžiagos kaip fitinė (phytic) rūgštis, kurios gausu augalinės kilmės produktuose, slopina cinko pasisavinimą, tačiau labiau termiškai apdorotas augalinis maistas turi mažiau šios rūgšties ir tuomet mikroelementai pasisavinami lengviau. Tiesa, gali tekti suvalgyti daugiau augalinio maisto, norint gauti cinko dienos normą.
Ar galima cinko perdozuoti? E. Grišin teigė, kad vien mityba stipriai viršyti dienos normą yra sunkiai įmanoma: „Vien remiantis mityba, gauti nepakankamumą yra žymiai lengviau nei perdozuoti“.
