Ką reiškia pakilusi temperatūra

Pakilusi temperatūra yra apsauginė organizmo funkcija, stabdanti ligos sukėlėjo plitimą organizme, trukdanti patogenui veikti pilnu pajėgumu.

Štai, pavyzdžiui, susižeidus kurią nors kūno vietą ir nespėjus jos laiku dezinfekuoti, ji pradeda pūliuoti ir galima pastebėti, kad ta kūno vieta šiek tiek karštesnė nei kitos kūno dalys. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema lokalizuoja patekusį antigeną ir neleidžia jam plisti, pakeldama tos kūno vietos temperatūrą ir sukeldama vietinį uždegimą.

Tas pats nutinka ir tada, kai į organizmą patenka bakterijos ir virusai. Mūsų organizmas pradeda staigiai reaguoti, sukeldamas karščiavimą. Tada suprantame, kad mus užklupo infekcija. O karščiavimas reiškia, kad organizmas kovoja su prasidėjusia liga.

„Kai į organizmą patenka virusai ir bakterijos, suveikia imuninė sistema ir ji išskiria tam tikrus baltymus, vadinamus citokinais, kurie veikia smegenų temperatūros reguliavimo centrą ir sukelia karščiavimą. Taip pasireiškia organizmo imuninė reakcija į antigenus“, – pasakoja Kauno poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytojas Deividas Jurevičius.

Negalima pulti gerti vaistų

Labai svarbu žinoti, kad temperatūros, nesiekiančios 38 laipsnių, skubėti malšinti nederėtų. Mat tokiu būdu galima tik pabloginti situaciją ir leisti patogenui greičiau plisti bei taip užkertamas kelias pačiam organizmui tvarkytis su užklupusia liga.

„Temperatūra rodo, kad organizmas kovoja, nes išsiskiria imuninės ląstelės. Jei temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, ją jau reikėtų pradėti malšinti medikamentais, nes tai rodo, kad organizme yra rimta infekcija“, – sako šeimos gydytojas D. Jurevičius.

Esant aukštesnei temperatūrai, gydytojas rekomenduoja gerti paracetamolį (ne daugiau kaip 4 tabletes, kuriose yra 500 mg veikliosios medžiagos) bei pataria, kad nederėtų vartoti priešuždegiminių vaistų.

Gripas
Foto: Shutterstock

„Priešuždegiminiai vaistai slopina imunitetą, nes veikia imunines ląsteles, kurios atsakingos už karščiavimą ir imuninį atsaką. Vaistai, slopindami imuninį atsaką, neleidžia pasireikšti imunitetui, todėl virusai ar bakterijos organizme gali lengviau plisti“, – aiškina jis.

Jei temperatūra nesiekia 38 laipsnių, pirmiausia derėtų imtis kitų priemonių. O vaistus kol kas derėtų laikyti nuošalyje.

„Žemą temperatūrą – iki 38 laipsnių – pirmiausia reikėtų bandyti malšinti skysčiais, gerti daug arbatų. Dėl pakilusios temperatūros organizmas netenka daug skysčių, todėl reikia užkirsti kelią dehidratacijai.

Ši gali pabloginti ligos eigą, sustabdyti normalią organizmo veiklą – padidėja silpnumas, trūksta elementų, dažniausiai natrio ir kalio, didėja užkrato paplitimas organizme. Todėl rekomenduojama gerti mineralinį vandenį, kuris padėtų sugrąžinti prarastus mineralus“, – pabrėžia pašnekovas.

Kuo pavojinga dehidratacija

Kai prasideda dehidratacija, kraujas tampa tirštesnis, o tai gali reikšti rimtus sveikatos sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi gretutinių širdies bei kraujagyslių sistemos ligų. Kai kraujas sutirštėja, organai sunkiau aprūpinami deguonimi, dėl to gali būti jaučiamas silpnumas, vangumas, apatija ir apetito stoka, dėl to sutrinka medžiagų apykaita.

Be to, didelis natrio ir kalio praradimas gali turėti neigiamą įtaką nervinei sistemai, nes nerviniam impulsui nuolat reikalingi natrio ir kalio jonai bei jų apykaita ląstelėse (poliarizacija ir depoliarizacija). Esant šiam elementų trūkumui, gali pasireikšti tam tikri nervinės sistemos sutrikimai.

Renkantis arbatas, reikėtų nepamiršti šių ingredientų: citrinos, imbiero ir medaus. Citrinose ir imbieruose apstu vitamino C. Tai – antioksidantas, kuris stiprina imuninės sistemos veiklą, padeda kovoti su peršalimo ligomis bei slopina uždegimą, mažina skrepliavimą. Be to, imbieras skatina organizmo detoksikaciją.

Medus turi šiek tiek kitokią paskirtį. Tai – natūrali gliukozės bomba. Gliukozė – tai lengviausiai virškinamas energijos šaltinis. Kaip žinome, esant ligai, peršalimui ar uždegimui, – energija yra būtinas veiksnys, padedantis kovoti su įvairiomis ligomis. Be to, kamuojant ligoms, žmogus jaučiasi bejėgis, tad gliukozė gali atstatyti jėgas ir padėti jaustis geriau.

Medus taip pat mažina gerklės skausmą ir slopina kosulį, turi antibakterinių savybių. Be to, skatina baltųjų kraujo kūnelių kūrimąsi, leisdamas organizmui lengviau kovoti su infekcija.

Arbata su citrina ir medumi
Foto: Shutterstock

Todėl karščiuojant ypač svarbu palaikyti skysčių terapiją, vartojant didelį kiekį skysčių, pavyzdžiui, mineralinį ir arbatas, nes kuo didesnė kūno temperatūra, tuo daugiau skysčių prarandame. Tačiau, derėtų atminti, kiek laiko temperatūra turėtų nekelti susirūpinimo, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Peršalimą organizmas natūraliai įveikia vidutiniškai per 2-3 dienas, jeigu simptomai nepraeina per šį laikotarpį, derėtų konsultuotis su gydytoju“, – sako specialistas.