Vitaminas D – gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją, o svarbiausia – imuninės sistemos veiklą.

Natūraliai mūsų organizmas didžiausią kiekį vitamino D pasigamina vasarą, nes pagrindinis šios medžiagos gaminimo šaltinis yra saulės spinduliai. Likusią vitamino D dalį gauname per maistą – vartojant tokius produktus kaip pienas, mėsa, sūris, lašiša, žuvų taukai.

Patekus į organizmą, toliau už vitamino D sintezę atsako kepenys ir inkstai. Tačiau būtent šaltasis metų sezonas, kai už lango saulės spindulių išvystame vis mažiau, yra tas laikas, kai vitamino D kiekis mūsų organizme drastiškai sumažėja, susilpnėja organizmas ir tampame labiau pažeidžiami virusų bei kitų ligų.

Be to, vitamino D trūkumas tampa vis aktualesne problema: nepakankamas šio vitamino kiekis nustatytas milijardui pasaulio gyventojų. 2018 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad vitamino D stoka nustatyta 67 proc. tirtų asmenų. Ir didžiausias jo trūkumas pastebimas gruodžio–balandžio mėnesiais.

Moksliškai įrodyta, kad šio vitamino trūkumą turintys žmonės yra mažiau atsparesni ligoms, įskaitant ir COVID-19.

Dar pandemijos pradžioje buvo kalbama, kad vitamino D trūkumas gali būti rizikos veiksnys susirgti COVID-19. Norėdamas patikrinti hipotezę, Čikagos universiteto profesorius Davidas Meltzeris gavo pacientų, kuriems buvo atlikti COVID-19 tyrimai ir kurių vitamino D kiekis per praėjusius metus buvo matuojamas Čikagos medicinos universitete, duomenis.

Profesoriaus ataskaitoje teigiama, kad 21,6 proc. vitamino D trūkumą jautusiems pacientams nustatytas teigiamas COVID-19 testo rezultatas. Tuo metu pacientų, kuriems netrūko vitamino D, bet buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testo rezultatas, buvo 12,2 proc.

Kodėl šis vitaminas toks svarbus ir kiek mums jo reikia, mintimis pasidalino gydytoja endokrinologė Lina Radzevičienė.

– Kokia yra vitamino D nauda žmogaus organizmui?

– Pagrindinė šio vitamino funkcija – didinti kalcio pasisavinimą iš virškinamojo trakto, mažinti jo išsiskyrimą su šlapimu, mobilizuoti kalcį iš kaulų ir atvirkščiai, sumažėjus kaulų mineraliniam tankiui, padėti jį atstatyti, taip palaikyti pastovią kalcio koncentraciją kraujo plazmoje, stiprinti kaulus ir dantis, dalyvauti augimo, vystymosi ir brendimo procesuose, būtinas nervų sistemai, svarbus insulino sekrecijai ir imuninei sistemai.

– Kodėl svarbu, kad žmogui šio vitamino netrūktų?

– Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaulai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imuninės sistemos veikla. Esant ilgalaikiam trūkumui suminkštėja kaulai, vystosi osteomaliacija.

– Kaip žinoti, ar šio vitamino mums pakanka?

– Vitamino D kiekis kraujyje svyruoja priklausomai nuo metų laiko – vasarą ir ankstyvą rudenį jo kiekis būna didesnis, o žiemą ir pavasarį sumažėja. Rekomenduojama išsitirti vitamino D kiekį. Idealiausia, kad vitamino D kraujo tyrimas būtų atliekamas vėlyvą rudenį ar žiemą, kai vitamino D kiekis kraujyje yra mažiausias.

Kaip interpretuojamas vitamino D kiekis? Optimalus kiekis 75-100 nmol/l.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock

– Kas nutinka, kai atsiranda šio vitamino trūkumas? Kokie negalavimai susiję su šio vitamino trūkumu?

– Vitaminas D ypač svarbus nėščiosioms, maitinančioms krūtimi, augantiems vaikams. Jiems reikia daugiau vitamino D, kuris reikalingas augimui.

Pats organizmas negali pakankamai pasigaminti, nes gauna mažai saulės spindulių, tai yra aktualiausia šiaurinio pusrutulio gyventojams, gyvenantiems virš 43 laipsnių Šiaurės platumos (Lietuva yra 54-55 laipsniai Šiaurės platumos).

Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių šioje platumoje, oda negali pagaminti vitamino D nuo spalio iki balandžio mėnesio.

Tamsiaodžiai, asmenys, naudojantys apsaugos nuo saulės priemones, taip pat daug laiko praleidžiantys namuose, uždarose patalpose, pavyzdžiui, slaugos namų gyventojai, ilgai gulintys ligoninėje.

Taip pat organizmas negali pasigaminti pakankamai vitamino D, jei nevartojami pieno produktai, dietoje trūksta specialiai vitaminu D praturtinto maisto produktų ar riebios žuvies.

Trūkstant vitamino D vystosi osteoporozė, osteopenija, osteomaliacija, reumatoidinis artritas, osteoartritas, fibromialgija, lėtinis nuovargio sindromas, depresija, autoimuninės ligos, lėtinis skausmas, širdies ligos, arterinė hipertenzija, išsėtinė sklerozė, nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, kiaušidžių policistozė, onkologiniai susirgimai (krūties, storosios žarnos (virškinamojo trakto), prostatos, kiaušidžių), podagra, nevaisingumas, priešmenstruacinis sindromas, Alzheimerio liga, epilepsija, psoriazė ir kitos ligos.

– Su kokiais produktais galime gauti šio vitamino?

– Su sviestu, sūriu, karvės pienu, kiaušinio triniu, lašiša, ikrais, menke, menkės kepenėlėmis, sardine, skumbre, krevetėmis, žuvų taukais, jogurtu ar kitais vitaminu D praturtintais produktais.

– Kaip kovoti su šio vitamino trūkumu, ką daryti, kai jo trūksta?

– Nustačius vitamino D trūkumą reikia jį vartoti pasitarus su gydančiu gydytoju.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock