Skirtingų grupių vitaminų trūkumas – skirtingi negalavimai

Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Kaip teigia Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Marija Vainilaitienė, žmogaus organizmo ląstelėse vitaminai nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu.

Žmogui jų reikia labai nedaug, įprasta paros norma siekia nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų. Tiesa, šiuo atžvilgiu išsiskiria vitaminas C, kurio žmogui reikia suvartoti gerokai daugiau – keliasdešimt miligramų per parą.

Vitaminai skirstomi į dvi grupes: tirpūs riebaluose ir tirpūs vandenyje. Riebaluose tirpiais vitaminais laikomi A, D, E, K, o vandenyje tirpūs vitaminai – B1, B2, PP (B3), B5, B6, B9, B12, H, C. Priklausomai nuo to, kuriai iš šių grupių priklausančių vitaminų žmogui trūksta, jam pasireiškia skirtingi negalavimai.

„Jeigu vitaminų gaunama nepakankamai, pasireiškia įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Kai trūksta vandenyje tirpių vitaminų, pirmiausia sutrinka medžiagų apykaita tuose audiniuose ir organuose, kuriuose ji aktyviausia: pažeidžiama nervų sistema, virškinamasis kanalas, oda ir kraujo gamyba. Trūkstant riebaluose tirpių vitaminų, prasideda specifiniai pakitimai: sutrinka regėjimas, kalcio ir fosforo apykaita, kraujo krešėjimas, augimas“, – vardija M. Vainilaitienė.

Regėjimas
Foto: Shutterstock


Vitaminų stokos sukelta liguista būsena vadinama hipovitaminoze ir, kaip teigia šeimos gydytoja, dažnesnės yra ne vieno, bet kelių vitaminų hipovitaminozės. Šiandien vitaminai vis dažniau rekomenduojami apsaugai nuo ligų, nes gerai sveikatai išlaikyti ir apsisaugoti nuo lėtinių ligų reikia didesnių vitamino dozių, negu įprasta. Pavyzdžiui, kasdien skiriant didesnes negu rekomenduojama vitamino E dozes, sumažėja rizika susirgti širdies vainikinių arterijų ligomis, vėžiu.

Tačiau gali būti ir priešingai – kai organizmas gauna vitaminų per daug, prasideda hipervitaminozės. Kaip pastebi M. Vainilaitienė, dažniausiai perdozuojami riebaluose tirpūs vitaminai A, D ir K, o dideli jų kiekiai organizmui yra toksiški. Tuo tarpu tokių vitaminų kaip C ar kai kurių B grupės vitaminų per dideli kiekiai didelės įtakos nepadaro, nes yra pašalinami su šlapimu.

Vitamino C trūkumo pasekmės – dantenų kraujavimas, kaulų retėjimas

Kaip minėta, gerokai daugiau nei kitų vitaminų, žmogui svarbu suvartoti didelį vitamino C kiekį. Tad koks tai vitaminas ir kodėl jis mums toks svarbus?

M. Vainilaitienės teigimu, vitaminas C, dar vadinamas askorbo rūgštimi, dalyvauja daugelyje procesų, tokių kaip kolageno, antinksčių žievės steroidinių hormonų, tulžies rūgščių, karnitino, serotonino sintezėje ir kituose.

Taip pat vitaminas C yra profilaktikos priemonė nuo peršalimo, nes jis stabdo kvėpavimo takų gleivinių pažeidimą, sukeltą aktyviųjų deguonies formų. Vitaminas C skiriamas hipovitaminozės atveju, sergant infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, peršalus. Profilaktiškai rekomenduojamas kaip antioksidantas saugoti nuo lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio.

Gripas
Foto: Shutterstock


Gydytoja perspėja, kad vitamino C trūkumas organizme gali turėti rimtų pasekmių. Liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas, vadinama skorbutu.

„Būdingas skorbuto požymis – kraujavimas, kurį sukelia padidėjęs kraujagyslių trapumas ir kapiliarų pralaidumas. Kraujuoja dantenos, kraujas išsilieja poodyje, į raumenis, vidaus organuose, po antkauliu. Kitas svarbus skorbuto požymis – kaulinio audinio, ypač dantų, struktūros pokyčiai, kuriuos sukelia neląstelinio baltymo kologeno sintezės sutrikimai. Dėl to susilpnėja mineralizacijos procesai, prasideda kaulų retėjimas, kliba ir iškrenta dantys. Trečias skorbuto požymis – širdies funkcijos sutrikimai bei mažakraujystė, atsirandanti dėl kraujavimų, geležies apykaitos sutrikimų, susilpnėjusio folio rūgšties poliglutamininių formų susidarymo“, – aiškina M. Vainilaitienė.

Šeimos gydytoja pastebi, kad vitamino C hipovitaminoze dažniau sergama pavasarį, kai mažiau vartojama šviežių vaisių ir daržovių. Jai būdingi bendri nusiskundimai: greitas nuovargis, silpnumas, mažesnis atsparumas įvairioms ligoms, kraujuojančios dantenos, virškinimo sutrikimai.


Verdant ir džiovinant produktus, dalis vitamino C žūva

Vitamino C paros dozė – 75–100 miligramų. Užtikrinti, kad vitamino C gautume pakankamai, nėra sunku, mat šis vitaminas gamtoje yra plačiai paplitęs. Pasak M. Vainilaitienės, jo galima rasti daugybėje maisto produktų.
„Pakankamai vitamino C žmogus gali gauti su augaliniu maistu. Gana didelių jo kiekių randama šviežiuose vaisiuose ir daržovėse: salotose, kopūstuose, paprikoje, krienuose, bulvėse, ypač jų lupenose, taip pat braškėse, serbentuose, erškėtuogėse, citrusiniuose vaisiuose. Dar daugiau vitamino C sukaupia krienų, juodųjų serbentų lapai“, – vardija gydytoja.

Tačiau ji taip pat perspėja, kad verdant maisto produktus, džiovinant vaisius ir uogas, dalis šio vitamino žūva.

„Daugiau vitamino C išlieka raugintuose produktuose, bet daugiausia – šaldytuose. Organizme askorbo rūgštis nesikaupia ir išsiskiria su šlapimu, todėl žmogui būtina nuolat gauti šio vitamino su maistu“, – pabrėžia ji.