Vos pakilus temperatūrai dažnas padaro didžiulę klaidą: gydytoja įspėjo, kodėl taip šiukštu negalima daryti

Rudens ir žiemos metu dažniau susiduriame su peršalimo ir gripo simptomais – pakilusia temperatūra, gerklės skausmu, sloga. Nors dažnu atveju viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms įveikti pakanka keletą dienų pailsėti ir gerti daug skysčių, kai kuriais atvejais norint pasveikti būtina kreiptis į gydytoją. Apie tai, kokie tai atvejai ir kaip reikėtų į juos reaguoti, kalbame su Kauno klinikų šeimos gydytoja Jolanta Sauseriene.

Pirmi signalai – karščiavimas, sloga, gerklės skausmas

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – gana platus, daug susirgimų apimantis bendrinis pavadinimas, apibrėžiantis simptomų vietą ir infekcinę ligos kilmę. Viršutinių kvėpavimų takų infekcijoms priskiriamos visos ligos, kuomet pacientas jaučia infekcijai būdingus simptomus nosies ir gerklės srityse. Be to, tai yra labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje, kurių susirgimų Lietuvoje kasmet nustatoma apie 500 tūkst.

Kaip aiškina Kauno klinikų šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų grupei gali būti priskirtas ir sinusitas, vidurinis otitas, laringitas ir tracheitas, o, pavyzdžiui, bronchitas vadinamas apatinių kvėpavimo takų infekcija. Taip pat viršutinių kvėpavimo takų infekcijos terminas praktikoje gana dažnai naudojamas tais atvejais, kai pacientas skundžiasi nesunkiais simptomais, jo būklė nereikalauja detalesnių tyrimų ar specifinio gydymo ir tiksliai nustatyti ligos sukėlėją nėra prasmės.

Anot gydytojos, viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms priskiriamus susirgimus gali lydėti ir bendriniai simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, taigi, nekomplikuotą gripą taip pat galima pavadinti viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

„Svarbu paminėti, kad itin skiriasi bakterinės ir virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tiek savo klinikine eiga, tiek reikalingu gydymu. Pavyzdžiui, virusiniu faringotonzilitu sergančiam pacientui skaudės gerklę, jis gali karščiuoti, sloguoti, tačiau bendra savijauta nebus itin bloga ir prireiks vos kelių dienų tausojančio režimo ir simptominio gydymo. Tuo tarpu bakteriniu tonzilitu sergantis žmogus, jausdamas tą patį gerklės skausmą, karščiuos iki 39-40 laipsnių, jam bus sunku valgyti, kalbėti, gali jausti stiprų galvos skausmą, bendrą silpnumą, o gydytis prireiks antibiotikais net dvi savaites“, – pabrėžia J. Sauserienė.

Pasitikrinti namų vaistinėlę reikėtų iš anksto

Pakilus temperatūrai, pasireiškus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui, gydymą rekomenduojama pradėti namuose, o į gydytojus kreiptis tik būklei kurį laiką negerėjant ar jai pablogėjus. Kaip pastebi J. Sauserienė, to pacientų buvo prašoma visuomet, tačiau Covid-19 pandemijos laikotarpiu šios tvarkos laikymasis tampa dar svarbesniu.

„Patarčiau jau šiandien kiekvienam pasitikrinti namų vaistinėlę ir įsitikinti, kad turite veikiantį kūno temperatūros termometrą ir lapelį paracetamolio, kad susirgus nereikėtų tą pačią dieną bėgti į vaistinę ir, jei dar šiais metais to nepadarėte, pasiskiepyti nuo gripo. Likę namuose ilsėkitės, gerkite daug šiltų skysčių, valgykite lengvą maistą ir stebėkite savo būklę“, – pataria šeimos gydytoja.

Taip pat ji pabrėžia, kad ilsėtis be kompiuterio, televizoriaus ar planšetės bei fiziškai sunkiai nedirbti esant tokios būklės yra itin svarbu, nes sirgdami pavargstame daug greičiau ir bendra savijauta dėl ligos atrodo daug blogesnė.

„Rekomenduočiau stebėti temperatūros pakilimų dažnį, reakciją į temperatūrą mažinančius vaistus. Nemažinkite temperatūros, kol ji nesiekia 38 laipsnių, o jei karščiavimą toleruojate neblogai – ir iki 38,5. Taip leisite aktyvuotis imuninei sistemai ir greičiau įveikti infekciją“, – teigia J. Sauserienė.

Gydantis savarankiškai neišvengiama klaidų

Svarbus klausimas – kada jau metas kreiptis į gydytoją? Kaip teigia J. Sauserienė, kreiptis pagalbos patartina tuomet, jei būklė negerėja 4–5 paras. Vis dėlto, pastebėjus tam tikrus simptomus, reaguoti reikėtų nedelsiant.

„Jeigu sergate jau 4–5 paras ir nejaučiate sveikimo požymių – nemažėja kvėpavimo takų simptomai, temperatūra pakyla taip pat aukštai ir taip pat dažnai, – paskambinkite savo gydytojui. Na, o jeigu sukarščiavote itin staiga, temperatūros neveikia vaistai, jaučiate labai stiprų galvos skausmą, atsirado kosulys su skrepliais ir dusulys, pykinimas, vėmimas, pastebėjote hemoraginį bėrimą ant kūno, sutriko orientacija ar bendra būklė staiga ėmė blogėti – skambinkite savo gydytojui nedelsiant arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą“, – sako šeimos gydytoja.

Tais atvejais, kuomet pradedama gydytis savarankiškai, svarbu tai daryti atsakingai ir nedaryti klaidų. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomams malšinti įprastai naudojami paracetamolio preparatai, tačiau J. Sauserienė nori įspėti, kad suvartojamą vaisto kiekį reikėtų stebėti. Antraip rizikuojama jo perdozuoti.

„Įspėti norėčiau dėl paracetamolio perdozavimo pavojaus, kadangi šis vaistas įeina į daugelio sudėtinių vaistų nuo peršalimo ir gripo sudėtį. Gan dažnai suvartojamos kelios dozės skirtingais pavadinimais, taigi, įsitikinkite, kad neviršijote 3–4 gramų paracetamolio per parą, jei esate suaugęs, turite normalų kūno masės indeksą ir sveikas kepenis. Kitais atvejais dozė turėtų būti dar mažesnė. Nereikėtų perlenkti ir naudojant įvairiausias liaudiškas priemones, kuriomis galite sau pakenkti. Tenka matyti ir česnaku nudegintą nosies gleivinę, ir jeronimu vadinamo augalo šakelę supuvusią ausyje rasti“, – perspėja gydytoja.