Naudingas nuo seno
Kulinarijoje česnakas vartojamas kaip prieskonis, skirtas pagardinti patiekalus ir suteikti jiems išskirtinį skonį. Tačiau, kaip rašo bbcgoodfood.com, česnakas naudingas ne tik dėl skonio, bet ir sveikatos. Čia teigiama, kad česnakas pasižymi ir ilgamete vartojimo istorija.
„Apie česnakų vartojimą byloja ir Sanskrito kalba prieš 5000 metų rašyti raštai. Pasak legendos, Egipto faraonai labai vertino česnaką, o vergams, statantiems piramides, buvo duodamas dienos racionas, kad jie išliktų stiprūs”, – rašo dietologė Jo Lewin.
Pasak jos, česnakas nuo seno laikomas patikimu produktu kovojant prieš epidemijas, tokias kaip cholera ir tuberkuliozė, o Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo naudojamas kaip antiseptikas žaizdoms valyti ir gydyti dizenteriją.
Mokslinių tyrimų rezultatai
Kaip rašo healthline.com, vienos studijos duomenimis, 146 savanoriai vartojo česnako papildus arba placebą. Vartojusiems česnaką pasireiškė 63 proc. mažesnė tikimybė susirgti peršalimo ligomis ir 70 proc. trumpesnis ligos laikotarpis.
Kitos studijos duomenimis, buvo pastebėta, kad asmenims, vartojusiems 2,56 gramus subrendusio česnako ekstrakto, peršalimo trukmė buvo vidutiniškai 61 proc. trumpesnė ir šie asmenys prasirgo lengvesne forma, lyginant su asmenimis, vartojusiais placebą.
Dar vienas tyrimas, atliktas Lenkijos Jogailos universitete byloja, kad česnakas turi antimikrobinių savybių bei stiprina imunitetą.
Klinikinis tyrimas Floridos universitete taip pat parodė, kad subrendęs česnakas gali sustiprinti imuninių ląstelių funkcijas ir sumažinti peršalimo bei gripo simptomus.
Kodėl česnakas naudingas?
Pagrindinė veiklioji medžiaga, esanti česnake, – alicinas. Ši medžiaga lemia česnako veikliąsias savybes ir nemalonų jo kvapą. Tačiau šviežiame česnake alicino nėra, o jis iš šiame produkte esančio alino susidaro tik tada, kai česnakas pjaustomas ar kramtomas.
„Alicinas yra kaip natūralus antibiotikas, kuris padeda kovoti su bakterijomis. Būtent dėl to, tik traiškant česnaką, išsiskirdamas alicinas teigiamai veikia, sakykime, mūsų gerklę, kai mes jį valgome, pavyzdžiui, su varške, užsitepę ant duonos, tokiu būdu gerklę dezinfekuodami”, – „Delfi" laidoje „Sveikatos receptas" pasakojo sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Taigi pagrindinė taisyklė, jei norime įsisavinti viską, ką česnakas turi geriausio, vartoti sutraiškytą česnaką. Be to, svarbu jo nekepinti.
Taip pat A. Sujeta pabrėžė, kad pakepinus česnaką ši veiklioji ir mūsų organizmams naudinga medžiaga pasišalins iš česnako ir taip bus prarasta šio produkto nauda.
„Dar kartą primenu, jeigu mes jį pjaustome ar traiškome, alicinas išsiskiria. Tačiau jei česnaką mes pakepiname – alicinas išnyksta", – laidoje pabrėžė sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.
Dietologė Jo Lewin taip pat rašo, kad česnakas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, o būtent dėl to jis vadinamas „rusiškuoju penicilinu".
Kaip rašo timesofindia.indiatimes.com, česnakuose gausu ir mums itin reikalingų vitaminų ir mineralų. Tokių kaip vitaminai B1, B2, B3, B6, folatų, magnio, fosforo, natrio, cinko, geležies, mangano, kalcio.
Česnako naudą pabrėžia ir LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė, kuri šio produkto naudą anksčiau aprašė „Delfi" portale. Pasak jos, česnakuose gausu lakiųjų junginių, lemiančių savitą česnakų kvapą ir skonį bei bioaktyviųjų komponentų, gerai žinomų dėl gydomųjų ir terapinių savybių.
„Česnakuose gausu amidų, azoto oksidų, fenolinių junginių (flavonoidų), baltymų (baltymų kiekis žaliuose česnakuose svyruoja nuo 1,5 iki 2,1 proc., priklausomai nuo veislės), saponinų ir sapogeninų, taip pat mineralų (ypač mangano, vario, seleno, fosforo) ir vitaminų (gausu vitamino C ir B grupės).
Nustatyta daugiau nei 70 riebalų rūgščių, kurių sudėtyje yra linolo (46–53 proc.), palmitino (20–23 proc.), oleino (4–13 proc.) ir alfa linoleno (3–7 proc.) rūgščių, o tai sudaro apie 80 proc. visų lipidų. Vandens – 62–68 proc., angliavandenių – 26–30 proc. 100 g česnakų yra apie 140 kcal", – rašė ji.
Kaip teisingai vartoti česnaką?
Jau išsiaiškinome, kad česnaką geriausia vartoti šviežią. Su tuo sutinka ir klinikinės mitybos specialistė Meghna Krishna, aiškindama, kad kai vartojame apdorotą česnaką, veiksmingumas sumažėja, mat česnako produktas patenka tiesiai į skrandį, o veiklųjį junginį aliciną inaktyvuoja rūgštūs skrandžio fermentai. O kramtomas česnakas jau burnoje išskiria šią naudingą medžiagą, kurios nesunaikina skrandyje esantys fermentai.
Ji taip pat pataria, kad per dieną reikėtų suvartoti 2-3 šviežio česnako skilteles, jas supjaustant ir naudojant, pavyzdžiui, sriubų ar salotų pagardinimui.
Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė S. Čapkauskienė taip pat rašė, kad česnaką reikėtų vartoti šviežią, o suvartojamas kiekis, manoma, turėtų būti 2 skiltelės per dieną.
„Nėra nustatyta tikslios česnakų dienos normos. Manoma, kad 2 skiltelės arba 4 g česnakų gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Nors, remiantis atliktais moksliniais tyrimais, rodančiais česnakų stiprinamąjį poveikį imuninei sistemai, kiekis varijavo nuo 1,8 iki 10 g per dieną", – rašė S. Čapkauskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad česnako vertė priklauso ir nuo jo spalvos. Pasak S. Čapkauskienės, daugiau vitamino C ir bendro frakcionuoto aliejaus turi tie, kurių spalva violetinė, o bendras fenolinių junginių ir lavonoidų kiekis didesnis baltos spalvos česnakuose.
„Priminsiu, kad fenoliai vaidina svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai, – saugo nuo uždegimų, alergijų, mikrobų, pasižymi antikarcinogeniniu ir antivirusiniu poveikiu", – teigė ji.
Dietologė Jo Lewin taip pat rašė, kad reikėtų nepirkti daigus pradėjusio leisti arba suminkštėjusio česnako, kuris signalizuoja apie puvimo pradžią. Dietologė teigė, kad šį produktą geriausia laikyti kambario temperatūroje, neuždengtoje, vėsioje ir tamsioje, apsaugančioje nuo tiesioginių saulės spindulių, vietoje. Tai padės išvengti česnako daigų ir pirmalaikio puvimo. Tokiu būdu, priklausomai nuo česnako rūšies, šis išsilaikys nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių.
