Imunitetas
Foto: Shutterstock

Kas tas imunitetas?

Dažnai nesusimąstome, kad imunitetas – vienas svarbiausių mūsų organizmo sargų. Tai – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė paskirtis – išsaugoti savo genetinį pastovumą per visą gyvenimą.

„Tai daro speciali imuninė sistema, kuri organizmą saugo nuo viso to, kas jam genetiškai svetima: mikrobų, virusų, parazitų, persodintų svetimų audinių ir ląstelių, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Imuninė sistema yra savarankiška organizmo sistema. Ją sudaro centriniai (kaulų čiulpai, čiobreliaukė) ir perifeniniai (blužnis, limfinis audinys) organai.

Imuninės sistemos funkcinis vienetas yra limfocitas, kuris recirkuliuodamas dalyvauja perduodant informaciją iš periferinių į centrinius šios sistemos organus. Imuninė sistema palaiko organizmo antigenų homeostazę“, – aiškina šeimos gydytoja Inga Šatienė.

Anot gydytojos, didelę reikšmę imunitetui turi antigeno ir antikūno sąveika, kuri sukelia komplimento sistemos aktyvaciją. Komplementas sukelia uždegimo mediatorių susidarymą ir sunaikina ląsteles taikinius: bakterijas, virusus, navikines, transplantato ir kitas pakitusias ląsteles, kai prie jų prisijungia atitinkami antikūnai.

„Susidedančios iš daugelio komponentų ir išsisklaidžiusios po organizmą, imuninės sistemos darnią veiklą lemia jos ląstelių sąveika. Veikia įvairūs ląstelių sąveikos variantai, kylantys iš įvairių kooperuojančių ląstelių derinių. Ląstelių sąveika labai sudėtinga.

Sąveikaujančios ląstelės išskiria tam tikras tirpias medžiagas, dalyvaujančias imuninių ląstelių kooperacijoje bei skatina arba slopina kitų ląstelių veiklą. Taigi nuo imuninės sistemos normalus funkcionavimo priklauso sveikatos būklė“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Imunitetas
Foto: Shutterstock


Kas kenkia imunitetui?

Ne paslaptis, kad vienus ligos persekioja nuolat, kitus – itin retai. Pasak šeimos gydytojos I. Šatienės, dažnai sakoma, kad viskas priklauso nuo imuniteto, o jis įgimtas, tačiau yra ir daug jo slopintojų.

„Imunitetą slopina vaistai nuo temperatūros, antibiotikai, nuolatinis stresas, gausus angliavandenių naudojimas, nepilnavertė mityba, neigiamos emocijos, rūkymas, miego stygius, nepakankamas vandens kiekio naudojimas“, – aiškina ji.

Pasak specialistės, žmonės net neįtaria, kad pagrindinis imuniteto žudikas – netinkamas gyvenimo būdas.

„Pagrindiniai imuniteto žudikai – ilgalaikis stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas, badavimas ir persivalgymas, nepakankamas vitaminų ir mineralų naudojimas, fizinis pervargimas.

Taip pat reikšmės turi traumos, operacijos, aplinkos tarša, nekontroliuojamas vaistų vartojimas (antibiotikai, kortikosteroidai). Visi šie išvardinti veiksniai išderina imuninės sistemos normalų funkcionavimą“, – prie jau minėtų slopintojų gydytoja prideda šiuos.

Imunitetas
Foto: Shutterstock


Kaip rūpintis imunitetu?

Egzistuoja ir kelios taisyklės, kurios gali padėti sustiprinti mūsų imunitetą. Pasak šeimos gydytojos, imunitetą reikėtų stiprinti nuolat, o pradėti nuo vasaros.

„Reikšmės turi maudynės vasarą, gausus daržovių ir vaisių vartojimas. Reikėtų grūdintis periodiškai apsipilant kūną drungnu vandeniu. Kai pasireiškia liga, tada jau per vėlu stiprinti imunitetą“, – aiškina ji.

Pasak I. Šatienės, svarbiausia – atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, o jeigu jis netinkamas – nedelsiant jį keisti.

„Norint sustiprinti imunitetą, reikėtų keisti gyvenimo būdą – teisingai ir sveikai maitintis (gaunant reikalingas medžiagas), atsisakyti žalingų įpročių, miegoti bent aštuonias valandas per dieną, grūdintis, sportuoti, gerti pakankamai vandens (apie 1,5 l per dieną)“, – sako gydytoja.

Pasak jos, vanduo žmogaus organizme sudaro terpę, kurioje vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vanduo ir jo disociacijos produktai, t.y vandenilio ir hidroksilo jonai, reikšmingi baltymų, nukleino rūgščių, lipidų, ląstelių membranų ir subląstelinių organelių struktūrai ir funkcijai.

„Vanduo daugiausia šalinamas pro inkstus su šlapimu. Su šlapimu pasišalina mineralinių druskų ir medžiagų apykaitos produktai. Taip reguliuojamas mineralinių druskų ir medžiagų apykaitos produktų išskyrimas. Tokiu būdu organizmas apsaugomas nuo „apsinuodijimo“, – aiškina I. Šatienė.