- Kada imunitetas būna nusilpęs labiausiai ir iš ko tai galime suprasti?

- Kad mūsų imuninė sistema yra išbalansuota, mes galime pastebėti vien iš to, kad dažniau sergame. Taip pat, jei turime alergijų, bėrimų. Jei mūsų žarnyno veikla yra sutrikusi (dažni pilvo pūtimai, viduriavimai, tuštinamasis nesuformuotomis išmatomis) yra didesnė tikimybė, kad turime išbalansuotą imuninę sistemą.

- Kas labiausiai silpnina organizmą?

- Viskas paprasta: neišsimiegojimas ir stresas, nepaisymas darbo-poilsio režimo, darbas iki vėlumos ar naktinės pamainos. Kai dirbame daugiau nei 8 valandas per dieną, dirbame savaitgaliais. Taip pat, sėdimas darbas ir sėdimas gyvenimo būdas. Po 2 valandų sėdėjimo, nervų sistema nusprendžia, jog kažkas atsitiko. Nuo senovės nervų sistema žino, jog ilgas sėdėjimas reiškia, kad esame sužeisti ir slepiamės gyjant, o tai reiškia esame pažeidžiami ir reikia būti budriems - kyla alfasimpatinės nervų sistemos aktyvumas. Alfa simpatinę nervų sistemą kitaip galima pavadinti streso nervų sistema. Jos padidėjęs aktyvumas didina perdėtos imuninės reakcijos tikimybę.

Taip pat alfasimpatinės nervų sistemos aktyvumas didėja, kai gauname daug informacijos, o, ypač, jei ta informacija kelia nerimą. Todėl vienas pagrindinių patarimų - apriboti naršymą internete, naujienų skaitymą bei žiūrėjimą. Patikėkite, svarbiausios naujienos jūsų neaplenks. Atlikti tyrimai rodo, jog tam, kad gauti visą reikalingą informaciją ir neapsikrauti nesvarbiomis naujienomis kasdien, užtenka pasižiūrėti pagrindinę naujienų laidą vieną kartą per savaitę, kurios metu transliuojamos visos svarbiausios savaitės naujienos.

- Per kiek laiko nusilpusį imunitetą galima atstatyti?

- Viskas yra labai individualu ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Jeigu kalbame apie imunitetą, tai sakyčiau, kad subalansavimas yra procesas, o jo darni veikla yra mūsų darnaus gyvenimo pasekmė.

- Kokios priemonės, norint sustiprinti imunitetą, yra pačios efektyviausios?

- Kaip bebūtų, mūsų gyvensena lemia labai daug. Pirmuoju numeriu išskirčiau miegą. Melatoninas turi reguliuojantį poveikį imunitetui. Jis skatina imuninių ląstelių ir kitų elementų gamybą, bet tuo pat metu yra vienas stipriausių endogeninių (gaminamų mūsų viduje) antioksidantų, turi ir priešuždegiminį poveikį. Svarbu pastebėti, kad imuninę sistemą balansuojantys melatonino poveikiai pasireiškia miegant naktį. Nepatarčiau dėl šios priežasties pulti į vaistines pirkti melatonino papildų, nes melatonino papildų naudojimas gali slopinti mūsų pačių melatonino gamybą. Tačiau prisiminti miego ritmus yra ypač svarbu - eiti miegoti iki 22-23 val. ir miegoti apie 8 valandas.

Imunitetas
Foto: Shutterstock


- Neretai kokybiškam miegui kenkia nerimas ir stresas.

- Streso valdymas yra itin plati tema. Ji neišvengiama, kalbant apie imunitetą. Labai svarbu suvokti, kaip veikia mūsų imunitetas. Paminėsiu du aspektus. Streso metu kyla alfasimpatinės nervų sistemos aktyvumas, o kuo jos aktyvumas stipresnis, tuo didesnė tikimybė turėti per didelį imuninės sistemos atsaką (kas nėra pageidaujama, nes norime balansuoto atsako). Kitas aspektas yra kortizolis, vienas iš svarbiausių ūmaus atsako į stresą hormonų, dar vadinamas streso hormonu. Kortizolis yra labai svarbus, balansuojant imuninės sistemos veiklą. Jis yra pagrindinis, gal net vienintelis hormonas, mažinantis imuninės sistemos atsaką. Susirgus, kortizolis yra stipresnis už imuninę sistemą. Tuomet neįmanoma pakankamai gerai kovoti su infekcija. Jei kortizolis yra nepakankamai aktyvus, imuninė sistema bus per stipri. Bet tai nereiškia, kad viskas gerai. Tai reiškia, kad hiperbudri imuninė sistema privers reaguoti į daugelį infekcijų, susirgimai gali būti dažni ir užsitęsiantys, nes imuninė sistema niekaip negalės nurimti. Jei daug sergate, galbūt reikia stiprinti ne imunitetą, o antinksčius.

- Kiek žmogui svarbus stiprus imunitetas?

- Klausimas, ką vadiname stipriu imunitetu? Kartais mes sergame dėl nepakankamo imuninio atsako į infekciją.Tačiau būna ir taip, jog sergame, nes mūsų imuninė sistema yra perdėtai jautri ir reaguoja temperatūros pakilimu situacijoje, kur buvo galima tiesiog nusičiaudėti. Ko mes norime, tai subalansuoto imuninio atsako. Tas atsakas priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu yra tai, kaip mes imuninę sistemą mobilizuojame susirgus ir kaip mažiname jos atsaką, kai ji nebereikalinga.

Norint turėti gerą imunitetą, reikia nuo mechanizmų pereiti prie priežasčių. Jeigu norite stiprinti imuninę sistemą, ką norite stiprinti? Ląstelinį ar humoralinį imunitetą? Įgimtą ar įgytą? Intensyvumą, ilgį, dažnį, lokalizavimą? Imuninė sistema nėra uždara ir atskira nuo viso kito mūsų kūno. Ji nėra mūsų kūno pagrindinis valdytojas. Žmogus negali būti atsiribojęs nuo aplinkos. Tam kad išgyventi, jam reikia būti atviram pasauliui: įkvėpti, iškvėpti, valgyti, tuštintis, taip pat, būti ir psichologiškai atviram ir lanksčiam. Imuninė sistema būtent tam ir egzistuoja, kad tą atvirumą galėtume išgyventi. Pabandykite visiškai užsidaryti nuo pasaulio ir nekvėpuoti porą minučių arba nevalgyti porą savaičių. Imuninės sistemos tikslas yra atskirti mane nuo ne manęs. Bet taip pat ir atskirti ar tą „ne mane” toleruoti ar su juo kovoti. Nes tikrai ne viskas kas esu ne aš yra man pavojinga, yra man agresorius. Šioje vietoje jau galima pastebėti, kaip atsiranda imuninės sistemos sutrikimai - per didelė arba nepakankama tolerancija.

- Koks maistas yra svarbus mūsų organizmui?

- Svarbi yra pilnavertė mityba. Atkreipčiau dėmesį į nepersivalgymą, nes virškinimas yra energijos reikalaujantis procesas, o tą energiją tikrai galima nukreipti ir kitiems procesams. Taip mūsų virškinimo fermentai yra skirti ne tik virškinimui, bet ir atliekų sunaikinimui (mirusių ląstelių, nereikalingų imuninių elementų), todėl jų sunaudojimas tik virškinimui yra prabanga. Rekomenduočiau nevalgyti 3 valandas iki miego, kad leisti per naktį fermentams atlikti kitus darbus. Ir jei pavalgius jaučiate mieguistumą ar apsunkimą, verta susimąstyti apie savo kasos stiprinimą. Pirmiausiai, mažinant porcijas ir pasirenkant lengviau virškinamą maistą, atsisakant cukraus, baltų miltų (tai yra paprastų angliavandenių), taip pat karvės pieno naudojimo bei kasdienio mėsos valgymo.

- Kokios natūralios priemonės padeda sustiprinti imunitetą?

- Juodieji serbentai (jų lapų arbata arba pumpurų gemokoncentratas) yra puiki priemonė palaikyti savo antinksčius (liauką, gaminančią kortizolį) ir taip palaikyti darnų imuninės sistemos atsaką. Ypač jei pastebite, kad susirgus pasveikti užtrunka. Profilaktiškai galima naudoti vitaminą C (kai aplinkoje yra daug sergančių). Jo dozė būtų apie 1 g per dieną. Taip pat labai tinka kurkuminas, kuris palaiko kepenų veiklą, o tai yra organas, kuriame gaminama dalis imuninių elementų, o kitą dalis sunaikinama. Taip pat kurkuminas turi gerą priešuždegiminį poveikį. Kasos palaikymui (be mitybos) galima naudoti plačialapių gysločių arbatą. Gyslotis ne tik palaiko kasą, bet turi priešuždegiminį poveikį, taip pat padeda esant viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijoms. Čiobrelių, levandų, eukaliptų eterinių aliejų garinimas turi ne tik nervų sistemą raminanti poveikį (kas svarbu balansuojant kortizolio atsaką), bet taip pat priešbakterinį ir priešvirusinį poveikį.

- Kaip stiprinti vaikų imunitetą?

- Kadangi vaikai viską perima iš tėvų, o taip pat ir gyvenseną, labai svarbu rodyti teigiamą pavyzdį. Vaikai, kaip ir suaugusieji, jaučia nerimą, todėl jei nerimaujame mes, nerimauja ir vaikai. O priemonės imuniteto stiprinimui būtų tos pačios, išskyrus vitaminą C, nes vaikams reikia mažesnių dozių, apskaičiuojant pagal svorį. Ir vietoje eukalipto eterinio aliejaus pasirenkant vaistinę ramunę.