Kaip apsisaugoti?
Šeimos gydytoja Rasa Venskutonienė sako, kad liaudyje puikiai žinomas peršalimo ligas sukelia įvairūs virusai. Dažniausiai tai – adenovirusai, enterovirusai ir rinovirusai. Jie ypač pavojingi šaltuoju metų laiku.
„Oras pradžioje sausėja, todėl sausėja žmonių gleivinės ir virusai į jas lengviau patenka. Mes nebūname toli vienas nuo kito, didėja žmonių sambūriai uždarose patalpose, dėl to šiuo laikotarpiu labai geros sąlygos plisti virusams“, – sako gydytoja.
Vienas pagrindinių būdų, norint apsisaugoti nuo peršalimo ligų – stiprus ir sveikas žmogaus organizmo imunitetas. Tad kaip reikėtų jį stiprinti?
„Pagrindinis imuniteto stiprinimas, turbūt, – sveika gyvensena ir mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis. Prie to paties reikia vartoti vitaminus, kuriuos organizmas labai gerai pasisavina iš maisto produktų, kurie savyje turi augalinės kilmės vitaminų”, – pataria R. Venskutonienė.
Ji taip pat teigia, kad svarbu vartoti tuos maisto produktus, kurie savyje turi daug vitamino C. Tam puikiai tinka imbieras, citrusiniai vaisiai, tarp jų – puikiai žinoma citrina.
Imuniteto stiprinimui puikiai tinka ir česnakai, kurie pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Itin tinka ir špinatai, kurie pasižymi kaip daugiausiai C vitamino turinti daržovė. Derėtų į maisto racioną įtraukti ir kopūstus, kuriuose taip pat gausu C vitamino, šaltalankius, „lietuviškąją citriną“ – svarainį. Taip pat itin naudingos spanguolės, kuriose gausu vitaminų, stiprinančių visą organizmą, ir ridikų, kuriuose apstu vitamino C.
Be to, itin svarbu laikytis higienos reikalavimų, kad virusai neplistų ir nepažeistų mūsų organizmų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas.
Ką daryti pajutus pirmuosius simptomus?
Visgi, jeigu nutiko taip, kad nepavyko pasislėpti nuo viruso ir pajutote pirmuosius peršalimo simptomus, gydytoja R. Venskutonienė turi keletą patarimų.
„Jeigu pakyla temperatūra ir atsiranda pirmieji simptomai, kad į organizmą pateko infekcija, – reikia gerti labai daug skysčių. Skysčius reikia vartoti todėl, kad bakterijos arba viruso sukeliamas uždegimas ir į organizmą patekę toksinai neužterštų organizmo ir nebūtų tolimesnių komplikacijų. Taip pat labai svarbu vartoti vitaminą C. Mediciniškai įrodyta, kad jis padeda lengviau pasveikti nuo šių ligų“, – sako specialistė.
Gydytoja ragina neužmiršti ir liaudiškų metodų, kurie gali palengvinti ligos eigą ir simptomus. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad liaudiški metodai negali garantuoti, jog pilnai pasveiksime. Visgi, tai gali būti viena iš simptomus lengvinančių priemonių.
„Galima gerti įvairias arbatas. Geriausiai tinkančios arbatos – liepžiedžių, aviečių, kurios turi antipiretinį poveikį. Jeigu žmogų vargina kosulys, reikėtų gerti čiobrelių arbatą“, – pastebi gydytoja.
Jeigu pastebite, kad savijauta nelinkusi gerėti ir jaučiatės prastai – būtina kreiptis į gydytoją, kuris padės išgydyti varginančią ligą bei užkirsti kelią komplikacijoms.
„Į gydytoją reikėtų kreiptis tada, kai atsiranda silpnumas, ganėtinai aukšta temperatūra, sergama ilgiau negu dvi ar trys paros ir nėra pagerėjimo ženklų. Taip pat, kai atsiranda vangumas. Vaikams gali atsirasti irzlumas“, – aiškina medikė.
Taip pat svarbu atminti, kad reikia apsaugoti ir savo šeimos narius, o tam, kad artimieji neužsikrėstų ir virusas toliau neplistų – svarbiausia vengti artimo kontakto.
„Reikia naudotis ir skirtingomis higienos priemonėmis, rankšluosčiais, indeliais, puodeliais, lėkštutėmis. Derėtų dezinfekuoti namuose esančius paviršius“, – priduria gydytoja R. Venskutonienė.
Kaip atskirti gripą nuo peršalimo?
Nors, gydytojos teigimu, gripo sezonas dar neprasidėjo, o protrūkio dažniausiai sulaukiama lapkričio viduryje ar antroje šio mėnesio pusėje, derėtų žinoti, kaip atskirti gripą nuo peršalimo.
Remiantis ULAC informacija, gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ši infekcija, kitaip nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, sukelia ūmią ligą ir yra itin pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų.
Anot gydytojos R. Venskutonienės, gripas prasideda staiga, o jį lydi šaltkrėtis, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), galvos, raumenų ir akių skausmai, kaulų laužymas, kartais pasireiškia sausas kosulys ir dusulys. Nors simptomai kasmet gali kisti, tačiau išvardinti – pagrindiniai – išlieka. Pastebėjus šiuos simptomus derėtų kreiptis į gydytoją ir neužsiimti savigyda.
O siekiant išvengti sunkių šios ligos formų ir komplikacijų – derėtų pasiskiepyti. Gydytojos teigimu, vakcinos nuo gripo yra kuriamos tam, kad apsaugotų nuo to meto sezoninio gripo. Skiepai nebūtinai reiškia, kad žmogus nesusirgs gripu, tačiau skiepijamasi tam, kad žmogus persirgtų lengvesne forma ir nekiltų komplikacijos.
„Kiekvienais metais pastebima tendencija gripo simptomams keistis. Dėl to ir yra kuriamos vakcinos, nes gripo virusas mutuoja ir dėl to gali sukelti kitokius simptomus. Tai – virusas, kuris pasižymi itin didele antigenine kaita, o žmogus, kuris skiepijasi, įgyja daug stipresnį imunitetą. Net jei liaudis sako – gal pasitaikys, gal ne – pasiskiepiję žmonės turi daug stipresnį imunitetą“, – atkreipia dėmesį ji.
Remiantis ULAC informacija, skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. O skiepytis reikėtų kiekvienais metais, prieš prasidedant šio viruso sezonui.
Šio centro medikai taip pat rekomenduoja, kad gripo vakcina ypač reikalinga šiems asmenims: 65 m. ir vyresniems, nėščiosioms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Jie taip pat pabrėžia, kad Pasaulio sveikatos organizacija nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.
