Gydytojas Vilhemas Džiugelis vardija, su kokiomis civilizacijos ligomis susiduria žmonės, nesilaikantys pagrindinių mitybos taisyklių, bei pataria, kokių principų reiktų laikytis norint gerai jaustis net ir brandžiame amžiuje.
Vandens someljė bei natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja Aistė Miliūtė aiškina, kodėl saldūs gazuoti gėrimai ir sultys yra desertai, bet ne vandens pakaitalai ir kuo skiriasi gazuotas ir negazuotas mineralinis vanduo bei kiek jo patartina išgerti.
Kuo svarbus vanduo mūsų organizmui?
Gydytojas Vilhelmas Džiugelis sako, kad vanduo labai svarbus mūsų organizmui, nes organizmo ląstelėse vyksta milijonai biocheminių reakcijų per sekundę, ir visoms joms būtinas vanduo.
Jis primena, kad ką tik gimusio kūdikio kūnas beveik 90 proc. sudarytas iš vandens, o senstant jo žmogaus organizme lieka 60–70 proc.
„Kai mes valgome baltymus, riebalus, organizme gaminasi toksinai. Tai yra normalu, tačiau žmogaus organizmas yra išmanus ir turi „išmetamąsias sistemas“ – kepenis ir inkstus. 80 proc. toksinų yra tirpūs vandenyje, 20 proc. – riebaluose. Jūsų inkstai gali būti visiškai sveiki, tačiau jei organizme trūksta vandens – toksinai nėra pašalinami“, – apie vandens svarbą primena gydytojas.
Jis priduria, jog vandens gurkšnoti turėtų ir vaikai: jei šie geria per mažai vandens, susiduria su hipotonija – žemu kraujo spaudimu.
„Jei toksinai nepašalinami iš organizmo per 24 valandas, o geriant per mažai vandens, taip ir nutinka, jie lieka kraujyje. Taigi pirmiausia pakenkiama širdies ir kraujagyslių sistemai“, – sako V. Džiugelis.
Medikas, sako, jog nekeičiant gyvenimo būdo vaikystėje, įgyta hipotonija suaugus virsta hipertonija.
„Matome, kiek daug nuo jos kenčiančių žmonių, tačiau kažkodėl dėl to kaltinami riebalai. Bet ir be riebalų mes negalime gyventi. Juk kiekvienos ląstelės membrana sudaryta būtent iš riebalų. Jei žmogus laikosi dietos be riebalų, apkraunamos kepenys, nes nepašalinami riebaluose tirpūs toksinai“, – dar vieną dažną mitybos klaidą pamini pašnekovas.
Tai kiek vandens ir kada reikia išgerti?
Gydytojas V. Džiugelis sako, kad rekomenduojamas išgerti vandens kiekis priklauso nuo žmogaus svorio:
„Per parą reiktų išgerti tiek vandens, kad vienam kūno svorio kilogramui tektų 30 ml. Tiesa, šis skaičius labai apytikslis, nes, pavyzdžiui, per karščius ar net ir labai palengva sportuojant jo reikia gerti daugiau.“
Medikas atkreipia dėmesį, kad netgi dėl kasdieninių fiziologinių organizmo procesų pašalinama nemažai vandens.
„Su šlapimu kasdien netenkame apie 1,5 l, kvėpuodami – apie 0,5 l, prakaituodami dar apie 0,5, o su išmatomis – 0,2 l vandens“, – vardija skaičius pašnekovas.
V. Džiugelis atkreipia dėmesį, jog žmonės labai dažnai painioja išgeriamų skysčių ir vandens kiekį.
„Jokia kava, arbata, sultys ar sriuba į šią rekomendaciją netelpa – tai tirpalai“, – pabrėžia jis.
Medikas sako, kad nors juose irgi yra vandens ir organizmas jį gali iš ten pasisavinti, bet tam reikia laiko ir energijos, o tai užtrunka ilgiau nei 24 valandas, per kurias iš organizmo turi būti pašalinti toksinai.
„Taigi, gerai įvertinkite, kiek geriate būtent vandens. Jei žmogus išgeria per dieną vos stiklinę vandens, jam gresia akmenys inkstuose, tulžies pūslėje ir daugybė kitų vadinamųjų civilizacijos ligų“, – perspėja medikas ir pataria išgeriamo vandens kiekį didinti pamažu, kas savaitę išgeriant jo vis daugiau.
V. Džiugelis rekomenduoja išsiugdyti įprotį – vandens atsigerti vos tik nubudus: „Naktį negeriame, bet fiziologiniai procesai mūsų organizme vyksta gana intensyviai. Tai augimas, ląstelių dauginimasis, toksinų pašalinimas. Mes kvėpuojame, prakaituojame ir dėl visų šių procesų netenkame vandens.“
Gydytojas teigia iš ryto išgeriantis iki 0,5 l šilto vandens. „Geriant šaltą vandenį, skrandis neturi energijos jį sušildyti, organizmas energiją ima iš inkstų. Todėl siūlau pašildyti vandenį iki 40–50 laipsnių. Toks vanduo greičiausiu keliu nukeliauja į ląsteles“, – aiškina gydytojas.
Statistika rodo, kad ligos jaunėja
V. Džiugelis teigia, jog nemažai vadinamųjų civilizacijos sukeltų ligų gali atsirasti dėl vandens trūkumo ir angliavandenių pertekliaus.
„Sveikatai svarbiausia yra vanduo, mityba, miego režimas, judėjimas ir kvėpavimas. Per pastaruosius 50 metų mūsų mityba pasikeitė radikaliai. Angliavandenių vartojimas išaugo dešimtimis kartų“, – pastebi medikas.
Vertindamas savo pacientų tyrimus, V. Džiugelis nuolatos pastebi totalų baltymų bei riebalų deficitą ir angliavandenių perteklių.
„Mane, kaip mediką, labai neramina faktas, jog ligų daugėja ir sergančių jomis amžius labai jaunėja. Stebimės, kad tokios senatvinės ligos, kaip, pavyzdžiui, Alzheimerio, kuri anksčiau pasireikšdavo nuo 80–85 metų amžiaus, dabar pirmaisiais simptomais ima reikštis jau ir žmonėms nuo 45 metų“, – apie realybę kalba V. Džiugelis.
Medikas pastebi, kad dabar jau 30–40 metų vyrai atsiduria reanimacijoje su infarkto ar insulto diagnoze:
„Kai baigiau studijas, tai buvo neįsivaizduojama situacija, tokią išimtį anuomet tyrinėtų ir aiškintųsi mokslininkai. Dabar tai – kasdienybė Lietuvos gydymo įstaigose. Man, kaip medikui, kyla klausimas – kodėl? Neatmesčiau, jog atsakymų turėtume ieškoti mityboje, nes mūsų mityba yra baisi.“
Gyd. V. Džiugelis pastebi itin nesaikingą angliavandenių vartojimą.
„Tokius įpročius formuojame nuo vaikystės. Pavyzdžiui, veda seneliai ar tėvai mažylį iš darželio ir pakeliui jam nuperka sulčių, prideda dar ir kokių nors sausainių. Vaikas vienu metu valgo du sveikatai nepalankius produktus. Sultyse yra cukraus arba fruktozės, o sausainiuose – hidrintų riebalų“, – pavyzdį pateikia gydytojas.
Anot pašnekovo, kai nuo vaikystės išugdomas įprotis troškulį malšinti ne vandeniu, bet gėrimais su fruktoze ar cukrumi, klojamas pamatas galimoms įvairiausioms ligoms.
„Sultyse, saldžiuose gėrimuose yra labai daug cukraus arba fruktozės. Beje, fruktozė dar kenksmingesnė nei cukrus, nes jos molekulės keliauja tiesiai į kepenis. Laikui bėgant dėl tokių gėrimų vartojimo gali išsivystyti nealkoholinė kepenų hepatozė. Tokių žmonių, nors jie ir nevartoja alkoholio, kepenys dažnai visiškai suriebėja, jie gali susirgti ir kepenų ciroze“, – perspėja gyd. V. Džiugelis.
Sultys, kava, arbata nėra vandens pakaitalai
Vandens someljė bei natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja Aistė Miliūtė sako pastebėjusi, jog žmonės neretai troškulį malšina arbata, sultimis, saldžiaisiais gėrimais, tačiau perspėja, kad tie skysčiai negali pakeisti vandens.
„Pavyzdžiui, kava yra diuretikas, įvairios arbatos taip pat turi skirtingą poveikį. Dar reiktų žinoti, kad virintame vandenyje nebėra kai kurių mineralų, pavyzdžiui, kalcio. O moterims jo reikia ypač, kone dvigubai daugiau nei vyrams. Jei žmonės negeria pieno, nes ne visi jį toleruoja, jei negeria mineralinio vandens, tų svarbių mineralų ima trūkti. Virintas vanduo negali būti mineralinio vandens pakaitalu“, – sako ji.
Anot A. Miliūtės, bet kokie saldieji gėrimai irgi neatstos vandens, nes jų pagrindas dažniausiai yra distiliuotas vanduo, o tokiame vandenyje nėra jokių mineralų.
„Saldieji gėrimai yra dehidratoriai, kurių išgėrus, organizmas netenka dalies mineralų. Todėl rekomenduoju saldžius gėrimus vartoti kaip desertą, jį užsigeriant natūraliu mineraliniu vandeniu. Tai daryti būtina, kad tas gėrimas „nepaimtų“ iš organizmo, ypač vaikų, mineralų“, – perspėja vandens someljė.
JAV jau yra nemažai tyrimų, kurie rodo didžiulę problemą – vaikams ir paaugliams, kurie vartoja saldžiuosius gėrimus, labai trūksta kalcio, magnio.
„Augančiam organizmui šių mineralų labai reikia. Todėl labai svarbu vaikams vietoj vandens neduoti sulčių ar saldžiųjų gėrimų, kurie yra it desertas. Vaikai turi įprasti gerti vandenį ir jausti, kaip šis geriau numalšina troškulį“, – apie sveikatai svarbų įgūdį kalba A. Miliūtė.
Kalbant apie vaikus, anot pašnekovės, reikėtų žiūrėti, kad jie gertų vandenį be nitratų. „Vaikų svoris mažesnis, todėl net ir leistinas nitratų kiekis gali būti jiems kenksmingas. Be to, net ir vanduo iš čiaupo būna apdorotas chemikalais.
„Natūralus mineralinis negazuotas vanduo yra toks, koks jis išgaunamas iš gręžinio. Todėl labai svarbu perkant vandenį kreipti dėmesį į tai, kad jis būtų be nitratų ir nitritų. Labai gerai, jei vanduo natūraliai šarminis.“
Pasak jos, toks ir yra negazuotas natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“, išgaunamas apsaugotose teritorijose.
A.Miliūtė sako, kad pakankamai vandens geriantys vaikai per pamokas, egzaminus lengviau susikoncentruoja, ne taip pavargsta: „Todėl rekomenduoju tiek darželinukams, tiek mokyklinukams kasdien turėti gertuvę ar buteliuką natūralaus mineralinio vandens. Žinoma, tas pats galioja ir suaugusiems.“
Gazuotas ar negazuotas?
Perkantiems mineralinį vandenį šis klausimas kyla gana dažnai. A. Miliūtė sako, jog tai nėra tik skonio reikalas:
„Kai tas pats mineralinis vanduo prisotinamas angliarūgšte ir tampa gazuotu, visos gerosios mineralinio vandens savybės, visi mineralai išlieka, bet jis iš šarminio virsta rūgštiniu. Toks vanduo yra savotiškas katalizatorius, kuris paskatina greičiau veikti visus procesus mūsų organizme, jis padeda greičiau išnešioti mineralus. Jį galima derinti prie salotų, kepsnių, jis skatina skrandžio veiklą, padeda sukurti sotumo jausmą, todėl tinka persivalgyti linkusiems žmonėms“, – pataria vandens someljė.
A.Miliūtė sako, jog apie gazuotą vandenį sklando daug mitų, pavyzdžiui, neva jis sukelia celiulitą.
„Drąsiai sakau, kad ne, nėra tokių tyrimų. Celiulitą sukelia cukrus. Gazuoti, saldūs gėrimai tokį poveikį gali turėti. Todėl su gazuotu mineraliniu vandeniu nerekomenduočiau valgyti saldumynų, kad nesukurtume tokio poveikio, kokį daro saldūs gėrimai“, – aiškina A. Miliūtė.