Vandens someljė bei natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja Aistė Miliūtė džiaugiasi, kad pagaliau pasirodė net 25 metus JAV vykdytų mokslinių tyrimų duomenys, kurie ir atsako į šiuos klausimus (Tyrimas: Dmitrieva NI, Gagarin A, Liu D, et al. Middle-age high normal serum sodium as a risk factor for accelerated biological aging, chronic diseases, and premature mortality. eBioMedicine. 2023. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36599719/).
Pasaulio čempionas, geriausias Lietuvos plaukikas Danas Rapšys pasakoja, kodėl renkasi tik tam tikrą mineralinį vandenį ir kodėl svarbus jo skonis.
Renginių ir laidų vedėja, nuomonės formuotoja Indrė Kavaliauskaitė pasakoja, kokių taisyklių laikosi pati ir ko moko savo vaikus, norėdama, kad visi būtų sveiki ir žvalūs.
Net vandenyje reikia vandens
Pasaulio čempionas, geriausias Lietuvos plaukikas D. Rapšys, skindamas pergales vandenyje, niekuomet nepamiršta papildyti ir savo organizmo vandens atsargų.
„Kasdien treniruojuosi ir mankštinuosi, kartais net po šešias valandas ir daugiau. Todėl ir geriu daug. Niekada neskaičiuoju, kiek tiksliai vandens išgeriu, tačiau žinau, kad mano organizmas neturi jo pritrūkti. Kadangi su prakaitu netenku ir gausybės naudingųjų mineralų, renkuosi ne bet kokį vandenį“, – sako D. Rapšys.
Plaukiko teigimu, jis dažniausiai geria šarminį natūralų mineralinį vandenį, pavyzdžiui, „Akvilę“.
„Geriant būtent šarminį vandenį raumenys tampa laisvesni, pasirengę darbui. Man labai svarbus ir vandens skonis, nes per treniruotes jame tirpiname papildus. Maišant juos su kai kuriomis mineralinio vandens rūšimis, skonis sugenda, todėl renkuosi ne bet kokį vandenį“, – prisipažįsta D. Rapšys.
Plaukikas sako esantis išrankus vandens skoniui, todėl gali atskirti net tokius jo niuansus, ar vanduo yra iš čiaupo, ar iš butelių: „Skiriu ir mineralinio vandens, kurį geriu kasdien, rūšis. Iš patirties žinau, kad man gerti geriausiai tinka natūralus šarminis vanduo su reikalingais mineralais.“
Šįmet gerbėjus įspūdingomis pergalėmis džiuginantis sportininkas sako, kad būtent vanduo jam yra gėrimas Nr. 1.
„Nepamirštu jo ir per pusryčius, ir per pietus, ir vakare. Net prieš miegą išgeriu litrą vandens“, – sako D. Rapšys.
Moteris vandenį gurkšnoja nuolat
Laidų ir renginių vedėja I. Kavaliauskaitė pritaria D. Rapšiui, kad vanduo turi skonį: „Galiu lengvai, tik pagal skonį atskirti daugumą mineralinio vandens rūšių. Galėčiau suprasti žmones, kurie eitų į vandens degustacijas.“
Garsi moteris sako, kad pajusti vandens skonį išmoko tada, kai ėmė sąmoningai rinktis kiek ir kokio vandens gerti.
„Gyvenime daug ką pakeičia vaikai. Gimus tiems, kuriais norisi rūpintis labiausiai pasaulyje, imi domėtis viskuo. Dar besilaukdama dukters labai „susiėmiau“, kad išgerčiau reikiamą kiekį vandens, nustojau gerti vandenį iš čiaupo, pasirinkau kitą variantą – natūralų mineralinį vandenį, o po tai tapo įpročiu“, – pasakoja renginių vedėja.
Indrė prisipažįsta, kad visuomet šalia turi buteliuką natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“: „Nuolatos gurkšnoju vandenį. Jau rytą pradedu išgerdama stiklinę kambario temperatūros vandens. Jo yra mano automobilyje, prie lovos, pasiimu buteliuką ir eidama žaisti teniso.“
I.Kavaliauskaitė neslepia, kad šio sveiko įpročio moko ir savo vaikus. „Jie žino, kad nereikia laukti, kol ištrokš tiek, kad tektų vandenį gerti labai greitai. Jį svarbu gurkšnoti pamažu, o ne vienu kartu išgerti visos dienos normą.“
Moteris sako, kad jos vaikai geria negazuotą natūralų mineralinį vandenį, o ji pati mėgstanti gazuotą.
„Noriu išsklaidyti mitą – gazuotas mineralinis vanduo nesukelia celiulito. Jį gali sukelti saldieji gazuoti gėrimai. Savo kūnu jaučiu, kad kai atsižvelgiu į rekomendacijas, kiek ir kokio vandens gerti, tikrai jaučiuosi geriau.“
Hidratacijos testas pagal Indrę
I.Kavaliauskaitei dažnai tenka skraidyti lėktuvais. Žinoma nuomonės formuotoja sako, kad būtent tokiose kelionėse ir įsitikina hidratacijos (skysčių ir elektrolitų bei mineralų balansas žmogaus organizme) nauda bei svarba.
„Lėktuve oras yra labai sausas oras. Ten rekomenduojama per valandą išgerti 250 ml vandens tam, kad būtų užtikrinta normali hidratacija. Jei skrydžio metu geriama kava, arbata, reiktų išgerti dar daugiau vandens“, – sako sveikata bei grožiu besirūpinanti žinoma moteris.
Ji prisipažįsta, kad labai aiškiai yra pajutusi, kaip skiriasi savijauta, kai paiso šios rekomendacijos, ir kai – ne.
„Po 2–3 valandų skrydžio, jei negerdavau vandens ar gerdavau tik kavą, arbatą, jausdavau nuovargį, būdavau mieguista. Kai visą skrydį gurkšnoju vandenį, savijauta nepalyginamai geresnė. Tai paprasčiausias būdas įsitikinti teigiamu vandens poveikiu“, – dalijasi patirtimi I. Kavaliauskaitė ir priduria, jog labai dažnai kasdienybėje nuovargis, išsausėjusi oda ir plaukai, prasta nuotaika gali būti tiesiog dėl vandens stygiaus.
Ką sako moksliniai tyrimai?
Vandens someljė bei natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja A. Miliūtė džiaugiasi, kad šiemet pagaliau pasirodė išsamus mokslinis tyrimas apie hidrataciją.
Pristatydama šį tyrimą A. Miliūtė sako, kad jo imtis – įspūdinga: „Tyrimas truko 25 metus, jame dalyvavo daugiau nei 15 tūkst. žmonių nuo 45 iki 66 metų.“
Pašnekovė sako, kad pagrindinis hidratacijos rodiklis yra natrio serumo kiekis, kuris tiriamas kraujyje: „Natris yra pagrindinis mineralas, kuris parodo, kiek žmogus yra hidratuotas.
Jei natrio kiekis labai kyla, koncentruojasi, vadinasi, organizmas saugo vandenį, o žmogus jo išgeria per mažai. Jei natrio kiekis labai žemas, žmogus gauna per mažai mineralų. Kartais taip nutinka, kai žmogus geria daug vandens, bet jame mažai natrio“, – aiškina A. Miliūtė.
Ji sako, kad tyrimo rezultatai parodė didžiulį ryšį tarp hidratacijos rodiklio ir tikimybės, kad žmogus vyresniame amžiuje susidurs su vadinamosiomis civilizacijos ligomis: širdies ir kraujagyslių ligomis, demencija, diabetu, plaučių lėtinėmis ligomis.
„Net ir silpna ilgalaikė dehidratacija yra pavojinga. 64 proc. padidėja tikimybė susidurti su minėtomis ligomis, jei natrio serumo kiekis yra daugiau kaip 142 mmol/l (kai norma yra nuo 135 iki 145 mmol/l). Taip pat šiame tyrime buvo pastebėta, kad net labai nedidelė, bet ilgalaikė dehidratacija (nuo 144 mmol/l) didina žmogaus biologinį amžių, palyginti su chronologiniu“, – reziumuoja tyrimo rezultatus pašnekovė.
Kaip atpažinti dehidrataciją be tyrimų?
A.Miliūtė sako, kad dehidrataciją galima pajusti net ir be tyrimų: „Troškulys, išsausėjusios lūpos bei burną – tai pirmieji dehidratacijos simptomai. Biologiniai rodikliai paveikia ir mūsų grožį. Kai geriame pakankamai vandens, tai ir oda ne tokia sausa, ir plaukai žvilga. Kai jo trūksta – išsausėja oda, skilinėja plaukai.“
Vandens someljė teigimu, net tokie simptomai, kaip galvos skausmas, silpnumas, nuovargis gali būti taip pat dehidratacijos požymiai: „Tik juos jau sunkiau susieti su vandens trūkumu, jie gali būti ir kitų negalavimų požymis.“
Kad išvengtume dehidratacijos ir dėl jos kylančių ligų, A.Miliūtė rekomenduoja po truputį formuoti įprotį gerti vandenį.
„Gurkšnoti vandenį reiktų ne tik tada, kai karšta, kai kamuoja troškulys, bet po truputį visą dieną. Papildyti organizmą mineraliniu vandeniu su natūraliais mineralais yra labai svarbu. Rekomenduojama dozė – 30 ml vienam kilogramui kūno svorio. Tai vidutinis rekomenduojamas kiekis, tačiau geriant kavą, sportuojant, jo gerti reiktų daugiau“, – sako ji.
Dar vienas vandens someljė patarimas: didžiąją dalį rekomenduojamo vandens kiekio – apie 60 proc. – reikėtų išgerti iki pietų, nes po nakties žmogus būna praradęs nemažai skysčių kvėpuodamas ir prakaituodamas.
Kartais žmonės vengia gerti vandenį, ypač vakare, nes jiems tinsta kojos, atsibunda paburkusiomis akimis.
„Taip nutinka ne dėl išgerto vandens, bet dėl sveikatos bėdų. Tokiu atveju reiktų kreiptis į medikus. Tik labai retai taip gali nutikti, pavyzdžiui, jei žmogus nėra įpratęs gerti vandens po truputį, nuolatos, jo organizmas labai dehidratavęs, o staiga ima vartoti didelius vandens kiekius. Todėl išgeriamo vandens kiekį reikia didinti nuosekliai“, – primena vandens someljė bei natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja A. Miliūtė.