Visgi neretai aplinkiniai sutrinka ir nežino, kaip bendrauti su naujai „iškepta“ mama. Atrodo, norisi padėti, atjausti, tačiau kartais lūkesčiai labai prasilenkia su realybe. Psichologė Sonata Vizgaudienė įsitikinusi – artimųjų palaikymas bei rūpestis nepaprastai svarbūs kiekvienai pagimdžiusiai moteriai. Ji sutiko pasidalinti esminiais patarimais, kurie padės bendraujant su nauja mama.
Pagimdžiusi pirmąjį vaiką jautė liūdesį ir apatiją
Kaunietė Eglė (tikras vardas redakcijai žinomas) šiuo metu augina du vaikus ir yra sukūrusi antrąją santuoką. Moteris sako, kad jaučiasi labai laiminga, stengiasi kiekvieną dieną mėgautis motinyste bei jos teikiamais džiaugsmais. Visgi tokiomis nuotaikomis ji gyveno ne visada.
„Prieš 8 metus susilaukiau pirmojo sūnaus. Buvau neseniai ištekėjusi už pirmojo savo vyro, pasistatėme ir namus. Atrodytų, ko daugiau reikia? Tačiau gimdymas buvo sunkus, vaikelis – neramus, o ir iš aplinkinių žmonių palaikymo nesulaukiau. Pamenu, jaučiausi vieniša, niekam nereikalinga. Buvo sunkus metas“, – pasakoja pašnekovė.
Eglė sako, kad apatiška nuotaika tęsėsi ilgiau nei metus. Nors apie psichologinę sveikatą prieš 8 metus buvo kalbama mažiau nei šiandien, moteris ryžosi kreiptis pagalbos į specialistus bei lankytis pas psichologą. Vis dėlto kuomet pirmajam sūnui buvo 2 metai, Eglės santuoka iširo.
Antroji patirtis – visai kitokia: pasakė, kas turėjo įtakos
Dėl intensyvaus darbo su savo emocine būkle Eglė atsitiesė. Kai pirmajam sūnui buvo 4 metai, ji sukūrė antrąją šeimą ir su naujuoju vyru susilaukė dukters.
„Ši patirtis – visai kitokia nei pirmoji. Mano vyras dalyvavo gimdyme, mane besąlygiškai palaikė, visą laiką jaučiau didžiulę jo meilę. Supratimą bei rūpestį jaučiau ir iš kitų žmonių – mamos, vyro šeimos, draugių, net kaimynų. Atrodė, kad visiems rūpi, kaip jaučiuosi. Pamenu, negalėjau nustoti šypsotis, jaučiausi labai dėkinga ir laiminga“, – sako pašnekovė.
Kaunietė įsitikinusi, kad būtent artimųjų palaikymas bei glaudūs santykiai su vyru ir buvo esminės priežastys, dėl kurių jokio liūdesio pagimdžiusi ji nejautė. Moteris sako, kad visoms pagimdžiusioms moterims itin svarbus šeimos narių bei draugų rūpestis. Jos nuomone, svarbūs net žodžiai, kuriais bendraujama, mat pagimdžiusi moteris gali būti labai jautri.
Kiekviena moteris – individuali
Ilgametę patirtį sukaupusi psichologė Sonata Vizgaudienė teigia, kad, moteriai pagimdžius, jos gyvenime įvyksta labai daug pokyčių. Nėštumas, gimdymas, vaikelio auginimas ir pačios moters gyvenimą pakeičia negrįžtamai.
„Įvyksta fiziologinių bei psichologinių pokyčių. Visgi svarbu suvokti, kad kiekviena moteris – individuali. Gali atrodyti, kad visos pagimdžiusios moterys turėtų susidurti su panašiais iššūkiais. Tai – netiesa. Kiekviena labai skirtinga, skirtingos patirtys, lūkesčiai. Tam, kaip moteris jausis po gimdymo, įtakos turi daugybė dalykų. Tad neretai net viena mama kitai negali pasakyti, kad supranta, kaip toji jaučiasi“, – pasakoja psichologė.
Anot jos, įtakos naujos mamos psichologinei būklei gali turėti skirtingi veiksniai. Pavyzdžiui, svarbi mamos ir paties vaiko fizinė sveikata, gimusio vaikelio ypatumai – ar jis ramus, o gal nemažai verkia, nori būti tik ant mamos rankų. Psichologė pabrėžia – ramesnį vaiką auginanti mama nelabai supras tą, kurios vaikas dėmesio reikalauja žymiai daugiau.
„Svarbios ir šeimyninės aplinkybės, kiek partneris įsitraukęs į vaiko auginimą. Įtakos turi ir patirtys iki motinystės, naujosios mamos santykiai su savo mama“, – vardija psichologė.
Ji išskiria ir tai, kad kiekviena moteris yra skirtingai motyvuota auginti vaiką, dėl skirtingų priežasčių jo susilaukia. Net ir finansiniai aspektai gali būti labai svarbūs mamos būklei. Būtent dėl šių priežasčių negalima skirtingų mamų ir jų patirčių lyginti, suabsoliutinti.
Kiekvienai mamai reikia skirtingos pagalbos: kaip įsiklausyti į moters norus?
Psichologė S. Vizgaudienė pabrėžia, kad kiekvienai jaunai mamai reikia įvairiapusės artimųjų pagalbos. Svarbu suprasti tai, kad tikrai ne kiekviena mama sugeba paprašyti tos pagalbos, išsakyti, kas palengvintų jos kasdienybę.
„Artimieji turėtų pasiūlyti savo nuoširdžią pagalbą naujai mamai. Jei yra galimybė, pagaminti maisto, padėti aptvarkyti namus, pasaugoti vaikelį, kol mama pailsės. Skirtingoms moterims pagalbos gali prireikti ne vienodos. Tad jei viena moteris džiaugsis sutvarkytais namais, kitai tai gali sukelti nemalonių jausmų, mat namus ji mėgsta tvarkyti pati. Svarbu klausti ir mokėti įsiklausyti į norus bei lūkesčius“, – sako pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad artimieji naujai mamai gali išsakyti aiškią poziciją, jog bet koks jos pagalbos prašymas bus patenkintas. O pagalbos gali reikėti įvairios – nupirkti higienos priemonių, tiesiog pasėdėti apsikabinus, leisti išsikalbėti. Svarbu tai, kad pagalbos prašanti mama nesijaustų nepatogiai ir blogai. Visgi savo pagalbos nereikia siūlyti per prievartą. Net ir ji neturi būti perdėta.
Naujoms mamoms tikrai nereikia kritikos strėlių
Neretai pasitaiko situacija, kuomet artimieji ne tik nepadeda naujai mamai, tačiau visai to nenorėdami ją liūdina. Kaip tai įvyksta? Vyresnės moterys nevengia pakomentuoti kūdikio auginimo subtilybių, patarinėti, nors tų patarimų pagimdžiusi moteris ir neprašo.
„Šiuo metu informacijos apie vaikų auginimą yra labai daug. Jei reikia, galima kreiptis į įvairių sričių specialistus, pasikonsultuoti su profesionalais. Seniau daugelis dalykų vyko kitaip – vaikus kitaip maudė, maitino, migdė. Jei jaunos mamos neprašo patarimų, reikėtų susilaikyti nuo jų veiksmų komentavimo bei dalinimosi savo patirtimi. Žinoma, jei moteris paprašo pagalbos ir patarimų, jais galima pasidalinti“, – atkreipia dėmesį psichologė.
Vyresnėms moterims ji pataria palaikyti bei atjausti naują mamą. Stengtis būti draugėmis, kurios supranta, o ne kritikuoja.
Žodžiai, kurie gali padėti naujai mamai
Jei artimieji pastebi, kad pagimdžiusi moteris tapo apatiška, psichologė pataria su ja bendrauti ramiai, rodyti rūpestį bei besąlygišką palaikymą.
„Egzistuoja net tam tikros frazės, kurios gali padėti naujai mamai pasijusti geriau. Pavyzdžiui, galite aiškiai išsakyti, kad jums svarbu, kaip ji jaučiasi, kad išklausysite visas mintis bei padėsite išspręsti problemas. Moteriai gali padėti ir pasakymas, kad ji bus išklausyta, išgirsta, tačiau perdėtai nuraminti niekas nebandys. Galbūt ji tenori išsiverkti? Juk tai taip pat labai normalus noras“, – sako S. Vizgaudienė.
Anot jos, bendraujant su jautria mama nereikėtų būti perdėtai pozityviems. Reikalingas paprastas išbuvimas su emocijomis, pabandymas suprasti, kad tikrai nėra lengva. Motinystės melancholija – normali būsena, kurią artimieji gali padėti išgyventi.
„Galima net pasakyti, kad suprantate, jog gimdymas – ne vien laimė. Tai – labai sunku. O ir vaiko auginimas nėra vien euforiją suteikianti būsena. Normalu suvokti, kad skirtingos emocijos aplanko bene kiekvieną mamą“, – pabrėžia pašnekovė.
Nauja mama neturi gėdytis pasakyti, kad pavargo, kad jaučiasi negerai. Psichologė įsitikinusi – visi mes žmonės ir visi susiduriame su skirtingais jausmais, emocijomis. Nereikia bijoti jų išsakyti artimiesiems.
Motinystėje lūkesčių turėti nereikia
Psichologė S. Vizgaudienė teigia, kad neretai jaunoms mamoms būna sunku, mat prieš pagimdant jos sau išsikelia labai daug nerealių lūkesčių.
„Normalu, kad kiekviena moteris nori savo vaikui paties geriausio: sveikiausiai jį maitinti, daug laiko praleisti gryname ore, mokyti, pažindinti su pasauliu. Vis dėlto gyvenimas yra nenuspėjamas. Normalu, kad ne viskas vyksta pagal užsibrėžtus lūkesčius. Geriausia motinystėje apskritai neturėti lūkesčių ir tiesiog norėti būti gera mama savo vaikui“, – mintimis dalinasi psichologė.
Anot jos, labai svarbu ir tai, kad artimieji nesmerktų bei nekritikuotų mamos. Juk kiekvienas atvejis – individualus. O vaikui tereikia laimingos mamos šalia.
Ženklai, kurie signalizuoja, kad mamai reikalinga didesnė pagalba
Nors artimųjų rūpestis ir pagalba itin svarbūs naujai mamai, egzistuoja situacijos, kuomet vien jų pagalbos gali nebeužtekti. Psichologė teigia, kad jei šeimos nariai bei draugai pastebi, jog neseniai pagimdžiusi mama jau dvi savaites yra apatiška, liūdna, jos nuotaika – labai svyruojanti, galima įtarti, kad reikalinga didesnė pagalba.
„Jei artimieji pastebi, kad moteris jaučia nepagrįstą baimę pasilikti viena su vaiku, nuvertina save, kalba apie tai, kad ji – bloga mama, verta sunerimti“, – sako ji.
Anot jos, sutrikęs apetitas, neišsimiegojimas net ir suteikus tam galimybę arba, atvirkščiai – itin didelis mieguistumas gali būti signalai apie depresiją.
„Depresija negydoma nepraeina arba praeina, tačiau ilgai užsitęsia. Kadangi šiais laikais itin daug kalbama apie emocinę sveikatą, galbūt moteris sutiktų kreiptis pagalbos į specialistus, jei tik artimieji padėtų tą padaryti, palaikytų“, – įsitikinusi S. Vizgaudienė.