Lietuvių gebėjimai stebina ir užsienio ekspertus

2013 m. gegužę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje duris atvėrė suomių kapitalo įmonė „Fortum“, kurios pagrindinė veikla – elektros ir šilumos gamyba iš komunalinių ir pramoninių atliekų. Gamykloje, kuri šiuo metu priima atliekas iš visos Lietuvos, šaliai tiekia dalį elektros energijos, o Klaipėdos miestą iš dalies aprūpina šiluma, dirba vos 35 darbuotojai. Modernūs įrengimai, automatizuoti procesai ir aukštos kvalifikacijos specialistai, pasak įmonės vadovo Tomo Eikino, leidžia lyderiauti Europoje.

„Mūsų veiklos efektyvumas, patikimumas – tie rodikliai, kurie vertinami Europoje, pagal kuriuos sprendžiama, kaip jėgainė dirba. Remiantis net ne mūsų išvadomis, o užsienio ekspertų, kurie bandė mums siūlyti savo paslaugas, arba kurie teikė paslaugas, – jie mūsų jėgainę vertina kaip pirmaujančią Europoje. Natūralu, kad tai lėmė būtent komandos darbas, tos vertybės, siekis kvestionuoti status quo.

Lietuvių tauta turi sunkią patirtį, bet tie sunkūs laikotarpiai užgrūdino mūsų žmones, išmokė išgyventi, siekti savo tikslų, būti inovatyviems, lankstiems, sugebėti prisitaikyti ir konkuruoti su kitų valstybių specialistais, ir netgi aplenkti juos eilėje sričių“, – tikina T. Eikinas ir neslepia, kad kompanija turi ambicingų planų lyderiauti ir bioekonomikos srityje – anot generalinio direktoriaus, komanda yra pajėgi, pasiruošusi, kompetentinga ir ištroškusi rimtų iššūkių.

Klaipėda

Anot T. Eikino, suomių investuotojai pasirinko Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną ir dėl geros lokacijos, gerai išvystytos infrastruktūros bei dėl to, kad miestas yra liberalesnis ir imlesnis naujovėms – ši savivaldybė nusprendė atliekas tvarkyti ne šalindama sąvartyne, o panaudodama jas energijai gauti.

Lietuviai negamina automobilių, bet stato laivus

Didžiausios laivų statybos ir remonto kompanijos Baltijos šalyse, „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika įsitikinęs, kad Klaipėdai sekasi pritraukti investicijas pirmiausia dėl nuoseklaus bendro darbo.

„Tikrai galvoju, kad Klaipėda yra didžiulių galimybių miestas. Žvelgdami į Klaipėdos raidą matome, kad miestas padarė labai daug, kad taptų patrauklus ateinančioms investicijoms ir investuotojams. Turime du didžiulius pramonės ir verslo centrus: uostas ir puikiausiai veikianti Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. Manau, kad šių dviejų atraminių taškų didžioji dalis sėkmės priklauso ir nuo dirbančių įmonių vadovų ar savininkų, ir nuo miesto valdžios požiūrio bei darbo siekiant sukurti palankias sąlygas verslams klestėti“, – kalba apie dvidešimt įmonių vienijančios įmonių grupės vadovas.

A. Šileika priduria, kad Klaipėdai naujų investuotojų pritraukti padeda ir puiki geografinė padėtis, leidžianti eksportuoti produkciją ar gauti žaliavas per uostą, taip pat – gaminti sudėtingas konstrukcijas arba įrengimus ir juos transportuoti į jūrą. Laisvojoje ekonominėje zonoje investuotojus vilioja sukurtos palankios sąlygos per labai trumpą laiką sukurti naujus gamybinius pajėgumus.

Klaipėda

„Kitas dalykas, ką padarė išskirtinai Klaipėda, – parengė ekonominės plėtros strategiją iki 2030 metų, kurioje labai aiškiai įvardijo, kokios yra svarbiausios miesto vystymosi kryptys. Mėlynoji ekonomika, kuri savyje talpina jūrų pramonę, bioekonomiką, pažangiąją pramonės ekonomiką, paslaugų ir kūrybinę ekonomiką – dėl tokio tikslo susitarė visi: miesto politikai, mokslo įstaigos ir verslo struktūros. Kryptingas darbas turėtų šitą ambicingą strategiją paversti tikrove“, – kalba A. Šileika.

Dar viena ypatybė, kuria pasižymi Klaipėda – vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. Tai, anot įmonių grupės vadovo, rodo, kad Klaipėdoje verslas ir pramonė tikrai gerai dirba, investuoja, kuria naujas darbo vietas, todėl darbuotojų poreikis yra labai didelis. A. Šileika tikina, kad tenka darbuotojų ieškoti ne tik Klaipėdoje, bet ir artimiausiuose Klaipėdos rajonuose, miestuose, miesteliuose.

Klaipėda

„Mūsų šalis galėtų gaminti ir statyti dar daugiau laivų, vykdyti dar daugiau projektų, tačiau juntame darbo rankų stoką. Bet tikiu, kad Klaipėda savo unikalia geografine padėtimi, puikiai išvystyta infrastruktūra ir kultūra, puikia gamta paskatins žmones čia atvykti, apsigyventi, daryti karjerą, – sako A. Šileika. – Lietuva nestato lėktuvų, negamina automobilių, bet ji stato laivus. Tai – mūsų išskirtinumas. Tie laivai plaukioja po visą pasaulį ir neša žinią apie tuos darbščius žmones, kuriamus projektus, ir garsina Lietuvą.“

Vertina geografiją ir darbuotojų asmenines savybes

Gaiviųjų gėrimų butelių gamybai dažniausiai naudojamą plastiką gamina taip pat Klaipėdoje įsikūrusi užsienio kapitalo įmonė „Neo Group“. Jos vadovas Ruslanas Radajevas teigia, kad tokio tipo įmonei įsikurti uostamiestis buvo pats tinkamiausias variantas – žaliavos šiai gamyklai tiekiamos laivais, be to, užsienio investuotojai vertina lietuvius kaip darbuotojus.

„Turbūt visi dažnai kartoja, bet iš tikrųjų taip ir yra – Lietuvoje turime labai kvalifikuotus darbuotojus. Tai yra didžiulis privalumas. Lietuviai yra alkani iššūkių ir turi noro siekti tikslų. Lietuviai tikrai yra tie, kurie nori, geba dirbti, tai yra matoma ir vertinama“, – kalba įmonės vadovas.

Klaipėda

Anot jo, vakarietiškais standartais besivadovaujanti įmonė gali pasigirti itin nedidele darbuotojų kaita – ne vienas jų dirba nuo pat įmonės įkūrimo. „Visiems sakau, kad į darbą reikia ateiti su šypsena. Streso gyvenime ir taip pakanka. Ateiname, atliekame darbus, ir einame namo ilsėtis“, – tikina R. Radajevas.

Įmonės vadovas svarsto, kad Klaipėda ir ateityje nedings iš užsienio investuotojų akiračio. „Jeigu investuotojai žiūri į žemėlapį, pradžioje renkasi regioną, paskui – šalį, paskui – miestą. Jei jau pasirinko Lietuvą, esminis privalumas yra uostas – didelis, neužšąlantis. Praėjusiais metais čia atvyko vienas iš didžiausių laivų, taip patekome į kiek daugiau nei trisdešimties pasaulio uostų, kur tokie laivai gali atplaukti, sąrašą. Iš tikrųjų tai – didžiulis įvykis ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai“, – įsitikinęs R. Radajevas.

Užsakymo nr.: PT_81125275