Prie šio pasauliniu mastu vertinamo delikateso auginimo eksperimento dirbęs biologas iš Vokietijos sako, kad krevečių auginimo srityje padarytas svarbus žingsnis tiek verslui, tik gamtai.

„Kai norite įtikinti žmones užsiimti akvakultūra, turite turėti realų pavyzdį. Ką reiškia tas pavyzdys? Turite turėti technologijas, apmokytą komandą, specialistus ir produktą, kurį būtų gardu ragauti. Taigi, kitas žingsnis – įtraukti mokymą apie akvakultūrą, šiuo atveju – konkrečiai apie krevečių auginimą į studijų programas ir taip pat užsiimti žinios skaida apie tokį verslą. Tai, ką turime sukūrę Klaipėdoje, yra eksperimentinė bazė“, – atvirauja biologijos profesorius iš Vokietijos Bela Buckas.

Mokslininkas pabrėžia, kad sujungus mokslą ir technologijas krevečių fermas, kaip rodo universitete įgyvendintas eksperimentas, galima auginti net ir neturint šalia jūros, mat jūros vanduo nebuvo naudotas. Skanios ir sultingos balkajolės krevetės augintos be jokio sąlyčio su gamta. Anot B. Bucko, tai itin svarbus žingsnis tiek verslui, tiek ekosistemai.

„Universitete auginamos baltakojės krevetės nėra skirtos verslui, tad būtent šių neišvysite restoranuose. Verslas turi dirbti kur kas plačiau. Realus verslo modelis turėtų apimti apie 20-30 tonų per metus, tiek maždaug reikėtų auginti krevečių realizacijai. Be to, versle yra kur kas daugiau sudedamųjų, nei tik užauginti patį produktą“, – sako B. Buckas.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas sako, kad pirmas eksperimento etapas nebuvo skirtas apskaičiuoti galimas išlaidas. Visų pirma buvo siekiama rasti geriausią būdą, kaip sukurti tinkamas sąlygas auginti šį delikatesą. Tačiau jau dabar krevečių verslu susidomėję verslininkai dirba ir mokosi kartu.

„Dabartinės mūsų sąnaudos neatitinka realių kaštų. Eksperimentinės krevetės kainos neskaičiavome, nes pirma buvo testuojama sistema, atliekamos paieškos, kaip geriausia pritaikyti technologijas, sprendėme biologines ir technologines problemas. Antrame etape jau galėsime skaičiuoti ir sąnaudas ir kiek realiai verslui kainuos krevečių auginimas, – dėsto A. Sutnikas. – Praktiškai jau nuo pat projekto pradžios verslininkai domisi galimybe auginti patiems krevetes, intensyviai važinėja į universitetą ir mokosi kartu auginti, kad įgytų reikalingas žinias. Vienas verslininkų jau ketina ir samdyti žmones bei kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais dirbti įgyvendinant antrą projekto etapą. Tikimės, kad šis projektas versle realizuosis labai greitai“.

Susidomėję verslininkai, anot A. Sutniko, ne tik iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno. Susidomėjimo sulaukta ir iš kaimyninės Lenkijos. Be to, projekto svarba yra tarptautinė, prie jo aktyviai dirba keturios skirtingos šalys: Vokietija, Danija, Lietuva ir Lenkija. Eksperimentinė sistema, sukurta Klaipėdoje, tokia vienintelė, tad mokslininkai aktyviai dalijasi savo žiniomis tarptautiniu mastu.

„Tikimės, kad Klaipėda turės potencialą tapti kertine žinių vieta. Europoje yra keletas eksperimentinių fermų, tačiau verslui tai dar tuščia niša, Europoje nėra išvystytų didelių fermų. O tai Lietuvos verslui suteikia konkurencinio pranašumo“, – sako A. Sutnikas.

Biologas patikslina, kad specialiai paruoštas vanduo ir įkurti baseinai krevečių fermai, yra nepriklausomi nuo geografinės vietos, tad versle tai dar vienas didžiulis pranašumas. Taip gamta nepatiria žalos, o auginamos krevetės yra apsaugotos nuo ligų. Mokslininkas B. Bucka pabrėžia, kad eksperimentinės krevetės neturi sąsajos su Azijos šalimis.

Kol kas eksperimentiniuose baseinuose per pirmąją eksperimento dalį per penkis mėnesius užauginta apie 200 kilogramų krevečių. Ateityje planuojama nemažinti apimčių. Anot B. Bucko, ne tik krevečių auginimas yra nauja niša Lietuvos verslui. Taip pat tikimasi imtis ir krevečių lervų veisimo, mat abu verslai yra skirtingi ir paprastai krevečių augintojai patys veisimu neužsiima.

Tiesa, eksperimento metu auginamos krevetės kol kas restoranų lankytojams nebus tiekiamos. Tačiau tikimasi, kad padarius tokią pažangą – sėkmingai užauginus sultingas baltakojes Klaipėdos universitete, verslininkai suskubs išnaudoti tarptautiniu mastu atvertą nišą.