Finansų planavimo įpročiai turi būti kuriami kuo anksčiau: nuo ko pradėti?

Bene svarbiausias finansų planavimo pamokas išmokstame mokykloje – ten ir nusikelkime. Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas Mantas Cegelskas įsitikinęs, kad labiausiai padėti finansų planavimui ekonomiškai nestabiliu laikotarpiu gali finansinės žinios ir planavimo gebėjimai, todėl licėjuje vaikai supažindinami su finansais kuo anksčiau.

„Dar priešmokyklinėje mokiniai renka taškus, kuriuos vėliau gali išmainyti į pasirinktą paslaugą ar produktą, pavyzdžiui, teisę eilėje stovėti pirmam, klasėje išsirinkti vietą, kur nori sėdėti, naudotis specialiu klasės penalu ar net už visų klasės mokinių taškus įsigyti klasės augintinį ir būti už jį atsakingais. Šią praktiką tėvai gali panaudoti ir namuose – leisti vaikams žaislus ar norimus daiktus „užsidirbti“ atliekant sutartas užduotis, o mainais vaikai renka taškus, už kuriuos vėliau yra perkamas daiktas“, – pataria M. Cegelskas.

Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas pastebi, kad tiek mes, suaugę, tiek vaikai, dažnai perkame impulsyviai, ne visada įsivertinę, ar prekė iš tiesų yra mums reikalinga. Anot jo, todėl vaikai nuo mažens turi būti mokomi, kad pinigų turėjimas savaime nėra tikslas, bet pinigai turi būti naudojami sąmoningai ir prasmingai: išspręsti problemą, patenkinti poreikius arba investuoti kuriant vertę ateityje. M. Cegelskas pažymi, kad labai svarbu tėvams patiems rodyti pavyzdį ir elgtis su pinigais atsakingai.
Šeimos finansai

„Mes, kaip mokykla, leidžiame vaikams klysti, nes iš klaidų galima labai daug pasimokyti. Todėl patariame tėvams skirti nedidelę pinigų sumą, leisti vaikui pačiam valdyti savo finansus ir padaryti savo sprendimus, kada ir kaip juos panaudoti. Svarbu prisiminti, kad finansinis raštingumas yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas“, – pataria jis.

M. Cegelskas įžvelgia daug privalumų, kodėl verta dar vaikystėje mokytis finansų planavimo. Anot jo, planuojant šeimos finansus, galima geriau suprasti, kam išleidžiami jūsų pinigai bei pasiekti tikslus. Finansų planavimas gali padėti sumažinti finansinį stresą, padidinti finansinį saugumą, gerinti finansinę padėtį ir galų gale padėti pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus – nusipirkti namus, investuoti į vaikų išsilavinimą arba pasiruošti pensijai.

O tiems, kurie iki šiol savo finansų nemėgino planuoti, tačiau norėtų žengti pirmuosius žingsnius, M. Cegelskas pataria, nuo ko būtų galima pradėti tai daryti.

„Rekomenduojame susirašyti visas savo išlaidas ir priskirti kategorijoms – maistas, transportas, būstas, reikmenys, pramogos ir kita. Pagal savo išlaidas ir pajamas susikurti biudžetą. Biudžetas padės nuspręsti, kiek norite išleisti kiekvienai išlaidų kategorijai ir kiek palikti taupymui ar investavimui. Išsikelkite tikslą ir nuspręskite, ką norite pasiekti finansiškai per artimiausius metus. Galbūt norite išvykti į didesnę kelionę, įsigyti būstą ar išleisti vaiką į privačią mokyklą“, – teigia M. Cegelskas.

Finansų planavimo įgūdžiai formuojami ne tik šeimoje, bet ir mokykloje

Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas pabrėžia, kad vaikai požiūrį į pinigus, supratimą apie pajamas ir išlaidas dažniausiai susiformuoja iš tėvų. Tačiau įgūdžių formavime svarbų vaidmenį atlieka ir mokykla.

„Mokykloje turime programas, kaip ugdyti finansinį raštingumą tiek integruotai, tiek specialių projektų pagalba. Kuo daugiau vaikai išmoksta apie finansus, tuo geriau suvokia pinigų vertę, tiek kuriamą saugumo jausmą, fizinių poreikių užtikrinimą, tiek jų teikiamas galimybes ir laisvę“, – sako M. Cegelskas.
Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas Mantas Cegelskas

Anot jo, pradinukai ekonomikos ir verslumo mokosi integruojant pasaulio pažinimo, matematikos, anglų kalbos ir kitų dalykų pamokas. Jis pateikia pavyzdį: sujungiant pasaulio pažinimo ir matematikos veiklas, vaikai lankosi turguje, atlieka prekių kainų vertinimo tyrimą, skaičiuoja, kiek per vieną apsipirkimą galima sutaupyti, ieškant pigesnių produktų.

„Šiais mokslo metais, 5–9 klasių mokiniai, perėjo finansinio raštingumo kursą, specialios mobiliosios programėlės pagalba. Moksleiviai gavo asmenines banko korteles, kuriose galėjo kaupti savo kišenpinigius. Programėlė jiems leido valdyti savo pinigus ir daugiau sužinoti apie tai, kaip pinigai uždirbami ir leidžiami, taupomi ir investuojami. Viena iš baigiamųjų temų buvo dalijimasis. Projekto metu sutaupytų pinigų dalį vaikai aukojo pasirinktai labdaringai organizacijai“, – vaikų mokymosi patirtimis dalinasi M. Cegelskas.

„Kitas žingsnis – verslumo skatinimas, kurio mokome ekonomikos pamokų metu ir marketingo būrelyje. Vaikai patys kuria produktą, vertina jo atsiperkamumą, planuoja kaštus ir pajamas. Besimokydami mokykloje, kaip reikia planuoti finansus, šią patirtį perkelia ir į šeimas. Pagrindinis mokymosi tikslas yra formuoti įgūdžius, kurie paruošia vaikus tikram gyvenimui. kur diskusijos ir mokinių įtraukimas į šeimos planavimo etapus tampa dar labiau praktinis. Toks ir yra pagrindinis mokymosi tikslas“, – sako jis.

Finansų planavimas leidžia jaustis saugiau nestabiliu laikotarpiu

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinį saugumą, 85 proc. šalies
gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansams planuoti. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies
gyventojų apklausa.

Komentuodama tyrimo rezultatus, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė pastebi, kad išorinis nestabilumas – geopolitinės situacijos neapibrėžtumas, kainų šuoliai, – sukuria nemažai įtampos ir kontrolės jausmo trūkumą. Anot jos, tokiomis aplinkybėmis asmeninių ar šeimos finansų planavimas yra ta sritis, kuri gali padėti pajusti, kad turime daugiau kontrolės.
Justina Bagdanavičiūtė

„Šių metų pradžioje atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad 85 proc. gyventojų ketina skirti daugiau dėmesio finansų planavimui, 65 proc. tai sako darę ir anksčiau. 47 proc. pastarųjų nurodo, kad finansų planavimas ir tikslų nusistatymas jiems leido iš dalies ar visiškai pasiekti užsibrėžtus tikslus, 27 proc. teigia, kad atidesnis finansų planavimas ir tikslų nusistatymas turėjo teigiamos įtakos jų finansinei situacijai“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Ji pastebi, jog tiek įprastomis sąlygomis, tiek ir esant ekonominiam nestabilumui, nekinta viena – mes savo kasdienybėje susiduriame su ribotais finansiniais ištekliais ir turime stengtis juos paskirstyti taip, kad patenkintume būtiniausius savo poreikius.

„Todėl finansų planavimas itin aktualus augant kainoms – turime peržiūrėti savo išlaidas, suprasti, kam ir kiek įprastai išleidžiame, kurios išlaidos yra būtinos pragyvenimui, kurias galime sumažinti ar atsisakyti jei augant kainoms mūsų galimybės tampa labiau ribotos. Jei turimų finansų neužtenka, reikėtų pagalvoti ir apie pajamų didinimą, ne tik išlaidų mažinimą, tam kad būtų galima gyventi pilnavertį, subalansuotą gyvenimą“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.
Grinieji pinigai

„Swedbank“ atstovė pažymi, kad nestabiliu laikotarpiu itin svarbus tampa ir turimas finansinis rezervas.

„Jis bus stabilumo ir ramybės garantas neplanuotai padidėjus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms. Toks finansinis rezervas turėtų siekti apie 3–6 mėn. išlaidų dydžio sumą. Finansų valdymą, ypač įtemptomis sąlygomis, galima palyginti su laivo plaukimu sinoptikams žadant didesnę ar mažesnę audrą – tikėtina, kad bet kokiu atveju pasieksime krantą, bet jei turėsime aiškų kelionės maršrutą ir gelbėjimosi ratą, kelionėje jausimės kur kas saugiau“, – pataria J. Bagdanavičiūtė.