Apgavo garsų virtuvės šefą
Sukčiai taikosi tik į kvailius – gryniausias mitas, kuriuo vis dar tiki didelė dalis šalies gyventojų. Finansinį sukčiavimą galima priskirti profesijai – šioje sferoje darbuojasi tikri profesionalai, kurių apgavystės schemos tobulėja ne dienomis, o valandomis. Jie taikosi ne tik į fizinius asmenis, bet ir verslus. Renka informaciją, žino, kaip verslas veikia, randa jo silpnąsias vietas.
Taip į sukčių pinkles pakliuvo ir garsus virtuvės šefas Rokas Galvonas. Jauniausias šalyje verslininkas, savo verslą įkūręs būdamas vos 16 metų, itin sėkmingai besisukantis jau keletą metų, rodos, puikiai išmano finansų temas, o apgauti jį turėtų būti itin sudėtinga. Tačiau, pasirodo, tereikia protingai apgalvotos schemos.
„Visai neseniai atsidarė mano elektroninė prekyba, o sukčiai surado labai protingą schemą, kaip mus apgauti. Ir pats nustebau, ir net nesitikėjau, kad taip gali būti. Niekada negalvojau, kad aš pakliūsiu į tokią situaciją. Iš pradžių kaltino mus ir policija, nes gavau iš kriminalinės policijos skambutį, kad apgaudinėjame žmones. Dar ir mane apkaltino“, – stebisi verslininkas.
Kaip pasakoja virtuvės šefas, socialiniuose tinkluose visi kasdien matome įvairiausius pasiūlymus, kuriuose galima pastebėti labai viliojančių kvietimų nusipirkti prekę ar paslaugą pigiau. Pigių pasiūlymų žabangos sužibėjo ir R. Galvono istorijoje.
„Atsirado moteris, kuri pardavinėjo tuos pačius puodus „Facebooko“ ir „Instagramo“ platformose, o klientas susiradęs tuos puodus perveda pinigus ne į jos, o į mano įmonės sąskaitą. Tada ji mums rašo, kad mano teta, kadangi yra vyresnio amžiaus, nemoka pati užsisakyti el. parduotuvėje, ji padarė pavedimą, bet aš jai surinksiu krepšelį savo vardu ir atsiųskite man, aš jai nuvešiu. Ir taip ji vis keitė adresus. Atrodė viskas normalu, juk yra vyresnių klienčių, kurios nemoka apsipirkti, mes tokių atvejų turime.
Puodų pardavėja iš karto automatiškai pirkėjus užblokuodavo, kai tik jie atsiųsdavo pavedimo kopiją. Ir tuomet jau kriminalinė policija ir žmonės nusprendė, kad čia mes sukčiaujame ir taip viliojame pinigus iš žmonių, nes juk sąskaita tai mūsų. Aš dabar tiksliai neprisimenu, kiek žmonių mes grąžinome pinigus, bet tikrai grąžinome. Žinoma, ne visiems, nes ir policija leido negrąžinti, nes kaltas yra žmogus, kuris pardavinėjo tą produkciją.
Viskas išsivyniojo taip, kad niekas neliko nekaltas, nes apgavikės nerado. Niekas tiksliai nežino, bet mes įsivaizduojame, kad tai buvo moteris, tas „Facebooko“ profilis buvo labai keistas. Stebiuosi, kad žmonės šiais laikais pasitiki tokiomis netikromis anketomis, juk iš karto labai matyti, kur yra netikra, o kur tikra anketa. Na, bet žmonės vedė pinigus, o moteris valgė mano produkciją kuo skaniausiai ir taip prasuko 800 eurų“, – apgavystės istoriją pasakoja R. Galvonas.
Vietoj pigesnių batų – špyga
Ant pigesnio pasiūlymo kabliuko teko užkibti ir pačiai laidos „Piniginės pamokos“ vedėjai Ugnei Siparei. Tik šįkart istorija kiek kitokia – ji pati buvo toje pusėje, kur pigus ir geras pasiūlymas tviskėjo it auksas pelenuose.
„Žinote, aš pati irgi esu užkibusi ant sukčiaus kabliuko. Tai galbūt nebuvo didelė suma, bet jausmas tas, kad kaip aš taip? Juk esu iš tų, kuri sako, kad aš tai jau niekada, todėl labai gerai atsimenu tą kartą. Iš elektroninės parduotuvės, kurioje pardavinėjo batus ir kuri atrodė lygiai taip pat, kaip tikroviško prekės ženklo, tikras puslapis, nusipirkau batus vien todėl, kad jie buvo su 50 procentų nuolaida.
Pervedžiau pinigus, negavau jokio patvirtinimo ir supratau, kad greičiausiai netikras tas puslapis. Patikrinau, pasižiūrėjau atidžiau – taip ir buvo, tas puslapis netikras. Prisipažįstu – nieko nedariau, paliūdėjau ir kurį laiką galvojau, kad netgi gėda kažkam garsiai pasakyti“, – prisimena U. Siparė.
Laidoje „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė atviravo, kad ir pačiai kartą teko apsigauti.
„Galvodama apie šią laidą perkračiau savo atsiminimus ir, ačiū Dievui, neteko man skaudžiai nukentėti. Tačiau visai neseniai, prieš 3 savaites, atostogaudama gavau laišką su prašymu paspausti nuorodą. Tai buvo mano kolegos laiškas ir aš tikrai ignoravau keletą labai aiškių ženklų, kad tai gali būti laiškas, kuris tikrai neatrodo kaip siųstas mano kolegos. Nuorodą paspaudžiau.
Dėkui Dievui, tai buvo simuliacija. Mes dažnai darbe gauname tokių laiškų, kurie atrodo tikri. Paspaudus nuorodą man buvo iššauti balionėliai ir parašyta: jūs ką tik paspaudėte ant netikros nuorodos. Tai nebuvo kažkoks tikras sukčius, tačiau negalėjau patikėti, kad atsipalaidavusi per atostogas aš ją vis dėlto atidariau“, – pasakoja finansų ekspertė.
Pagrindiniai galimos apgavystės ženklai
Pasitaiko net ir patiems gudriausiems – taip būtų galima apibūdinti situacijas, į kurias papuola vis dar labai daug žmonių. Kaip aiškina J. Cvilikienė, finansinius sukčius padeda atpažinti keletas raudonuojančių ženklų.
„Paprastai mes esame skubinami atlikti veiksmą, kad nespėtume kuo ilgiau pagalvoti. Pavyzdžiui, gauname laišką, kuriame yra pasakyta, kad reikia atlikti veiksmą netrukus, – kuo greičiau, tuo geriau, nes pasiūlymo tuoj pat neliks arba šis geras pasiūlymas yra skirtas tik kažkokiam ribotam kiekiui žmonių. Dažnai būna nurodoma paspausti nuorodą.
Paspaudus nuorodą mus visada nuveda į kokį nors išorinį šaltinį. Tai – irgi yra labai aiškus ženklas, kad greičiausiai gali būti sukčiai. Na, ir aišku, jeigu prašoma pateikti bet kokius mūsų asmeninius duomenis – asmens kodą, prisijungimo kodus, kortelių PIN kodus ir panašiai. Tai asmeninė mūsų informacija, kuria neturėtume niekada su niekuo dalintis. Čia irgi yra ženklas, kad tai gali būti sukčiaus bandymas iš mūsų pasipelnyti“, – aiškina laidos pašnekovė.
Telefoninių sukčių erai išblėsus, J. Cvilikienės teigimu, dabar egzistuoja 4 pagrindiniai, nauji sukčiavimo scenarijai. Pirmasis – SMS žinučių ir elektroninių žinučių siuntimas su prašymu paspausti nuorodą, įvesti įvairius asmeninius duomenis ar įvykdyti kitus prašymus. Vienas naujesnių būdų, plintantis mums vis daug laiko leidžiant socialinėje erdvėje, – netikros parduotuvės ir įvairūs viliojantys pasiūlymai, tarp kurių ir investavimo galimybės, kurias neva siūlo žymūs žmonės. Čia siūloma greitai uždirbti ir praturtėti.
„Kas galbūt kiek rečiau naudojama, bet irgi dažniau vis matome, – tai romantinis sukčiavimas. Jis skamba galbūt labai romantiškai, bet iš tiesų yra daug vienišų žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje – mes gyvename izoliuotai, o vyresnio amžiaus žmonės ypač. Juos pasiekia įvairūs pasiūlymai draugauti, dažnai iš užsienio kažkokių gyventojų, prašymai padėti atvykti į šalį, pervesti pinigų bilietui ar kokiems nors kitokiems dalykams, o žmonės susižavi. Jie patiki meilės istorija ir perveda pinigų.
Ir dar, turbūt nereikėtų pamiršti, kad verslą turintys žmonės lygiai taip pat yra sukčių taikinyje. Apgavikai neretai labai gerai žino, kokias pareigas tas žmogus užima ir į jį taikosi. Pavyzdžiui, į buhalterių įmones, kurios gali padaryti pavedimus. Gali būti labai tikslingai bandoma kažkokį santykį užmegzti su tuo žmogumi ir vėliau prasideda pagalbos prašymas ir pan.“, – pasakoja finansų ekspertė.
Kaip elgtis pakliuvus į sukčių rankas?
Pasakodama, kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių, J. Cvilikienė pabrėžia, kad čia egzistuoja keletas svarbių taisyklių: šaltas protas ir atsargumas.
„Yra vienas geras patarimas, turbūt esminis. Kai mes norime pirkti ką nors internetinėje erdvėje, nesvarbu, ar tai būtų „Facebooko“ grupė, ar kita parduotuvė, ir galvojame, kad tai geras pasiūlymas, reikėtų pabandyti susisiekti su ta parduotuve bet kokiu kitu kanalu, t. y. pabandyti paskambinti, rasti elektroninį paštą, adresą, bent paieškoti kitos galimybės susisiekti.
Taip pat galima ieškoti atsiliepimų – skirti 5–10 minučių, įvesti į internetinę paiešką pavadinimą. Neretai žmonės dalijasi, kad buvo apgauti, nepasitikėkite šituo žmogumi ir panašiai. Yra vėlgi ir ta labai gera 24 valandų taisyklė – prieš perkant sustoti ir pagalvoti, ar tikrai to daikto man reikia, leisti nurimti emocijoms, peržiūrėti, pagalvoti dar kartą, ypač jeigu tas pasiūlymas labai geras, pigesnis. Ne veltui skubinama – sukčiai veikia taip, kad tu nespėtum pagalvoti, pasitikrinti. Aš dažnai sakau – jeigu tas pasiūlymas toks geras, per valandą jis nepranyks“, – pabrėžia ekspertė.
Specialistė taip pat primena: finansinės institucijos niekada neprašys atsiųsti savo asmeninių duomenų, juos kur nors suvedinėti, spausti ant neaiškių nuorodų. Tik pats asmuo turi kreiptis į banką arba jungtis per elektroninę bankininkystę ir inicijuoti pavedimus ar kitus finansinius veiksmus. Be to, kaip pasakoja J. Cvilikienė, svarbu atminti, kad greitų ir lengvų pinigų nebūna. Jei gavote tokį pasiūlymą – tai greičiausiai yra apgaulė.
„Dažnai tai liečia ir nepilnamečius asmenis. Žmonės, kurie ieško darbo, būna, dažnai ilgai jo neranda, nuliūsta, nusimena ir tada griebiasi bet kokio darbo pasiūlymo. Sukčiai pateikia puikių darbo pasiūlymų, kurie skamba taip: jums praktiškai nereikės nieko daryti, o atlygis bus fantastiškas. Galbūt ir socialinėje erdvėje matote pasiūlymų uždirbti 800 eurų per savaitę ir praktiškai viską atlikti iš namų, nereikalaujama ir jokių gebėjimų.
Tai – vadinamieji pinigų mulai arba žmonės, ieškantys, kaip išplauti pinigus per kitų žmonių sąskaitas. Dažniausiai jie tiesiog prašo atsiųsti jūsų sąskaitos duomenis ir siūlo pervesti pinigų, o paskui juos prašo išgryninti ir jiems atiduoti. Vardiklis visų šitų dalykų yra toks – tai yra per gerai, kad būtų tiesa. Pasitelkus kritinį mąstymą ir sustojus gali pavykti apgavystės išvengti“, – sako ji.
Pervedus pinigus ir suvokus, kad jie pateko sukčiams į rankas, reikia nieko nelaukus imtis veiksmų.
„Ir labai protingi žmonės pasimauna ant sukčių kabliukų – nieko čia gėdingo nėra, tačiau, kiek man teko kalbėtis su policijos atstovais, gėda ir nenoras kalbėtis dažnai žmones sustabdo nuo kito žingsnio. Reikėtų kreiptis į policiją, bandyti aiškintis, kas nutiko, kad tie žmonės būtų nubausti. Dar būtų galima ir rekomenduojama kreiptis į savo banką. Kuo greičiau tai padarysime, tuo didesnė tikimybė, kad tie pinigai dar bus sustabdomoje zonoje.
Bet vėlgi, dažnai sukčiai veikia ne Europos Sąjungoje, jų sąskaitos yra kažkokiose salose ar kitose šalyse. Jeigu jau pinigai yra įskaičiuoti į tokią sąskaitą, gali būti gana sudėtinga juos susigrąžinti, tačiau tikrai verta informuoti ir imtis veiksmų – tikėtina, kad pinigus dar pavyks atgauti“, – aiškina J. Cvilikienė.