Džiazo dainininkė Evelina Sašenko „Eurovizijoje“ dalyvavo 2011 m. Diuseldorfe (Vokietija). Ji pateko į finalą ir užėmė 19 vietą.
„Dalyvavimas „Eurovizijoje“ – vienas sėkmingiausių mano kūrybinės biografijos projektų. Konkurso metu ne tik pasisėmiau sau, kaip dainininkei, vertingos patirties, bet ir įgijau nemažai naujų gerbėjų Lietuvoje ir užsienyje“, – dainininkė prisiminė savo pasirodymą Diuseldorfe.
Po „Eurovizijos“ Evelina buvo sulaukusi nemažai prodiuserių iš įvairių šalių skambučių, tačiau jų pasiūlymai taip ir liko tik pasiūlymais: „Gal ne tie skambino, gal aš nesugebėjau tais pasiūlymais pasinaudoti, bet darbo turiu iki šiol. Manau, kad prie to prisidėjo ir „Eurovizija“.
Paklausta, ar nebuvo skaudu, kad sugrįžo namo be laurų, Evelina šyptelėjo: „Jūs ką, gal juokaujate? Neturėjau jokios vilties laimėti. Mano didžiausias noras buvo pasirodyti finale ir aš to pasiekiau.“
Evelina iki šiol su pasididžiavimu prisimena ir tai, kad po kiekvienos repeticijos sulaukdavo klausimo, ar iš tikrųjų dainuoja gyvai: „Buvau labai šiltai sutikta ir per repeticijas, ir pasirodymų metu. Dainuodavau visada vienodai, galbūt dėl to daug kam ir atrodė, kad naudojuosi fonograma.“
Nuogąstavimuose, kad Lietuva greičiausiai niekada „Eurovizijos“ konkurso nelaimės, Evelina buvo linkusi įžvelgti ir pozityvių nuotaikų: „Na, ir kas, kad iki šiol nelaimėjome, kad mums daug kas sako, jog kažin ar kada nors laimėsime. Visiems atlikėjams šis konkursas tikrai labai naudingas, o tai, kad visoje Europoje dar skamba ir Lietuvos vardas – mums visiems tik geriau.“
2010 m. Norvegijos sostinėje Osle vykusiame „Eurovizijos“ konkurse Lietuvą atstovavo grupė „InCulto“. Jos lyderis Kolumbijos lietuvis Jurgis Didžiulis, vertindamas savo patirtį, pastebėjo: „Eurovizija“ kiekvienam atlikėjui yra naudinga tiek, kiek jis sugeba iš jos pasisemti naudos. Mūsų grupė turėjo nemažai koncertų visoje Europoje ir, pasinaudoję tautiečių palaikymo karštlige, susilaukėme nemenko dėmesio. Tačiau mitas, kad, net laimėjus konkursą, atskris kažkokios fėjos ir dainininkai ar muzikantai pradės kilti karjeros laiptais. O Lietuva, mano galva, nepaisant savo homofobijos, per daug dėmesio skiria ir sureikšmina „Euroviziją“. Kitos Europos šalys, ypač – Vakarų Europos, kur kas nuosaikiau vertina šį konkursą.“
„InCulto“ rezultatai „Eurovizijoje“ buvo kuklūs – grupė nepateko į finalą, o pusfinalyje, surinkusi 44 taškus, užėmė 12 vietą.
Tokį rezultatą, pasak J. Didžiulio, lėmė kaip tik tais metais konkurse buvo atsiradusi naujovė – balsavo ne tik žiūrovai, bet žiuri komisija, kurios balsai jo grupei nebuvo palankūs.
„Laimėti mes net nesvajojome, bet tikėjomės patekti į atlikėjų dešimtuką. Tos šalys, kurios siekia, kad jų atlikėjai „Euroviziją“ laimėtų, investuoja didžiulius pinigus, nepagaili kelių ar keliasdešimt milijonų JAV dolerių. Tais metais, kai mes pasirodėme Osle, Gruzijos atstovės plakatai spindėjo visame mieste, specialiai jai buvo organizuojama daugybė renginių. Azerbaidžianas kelis metus iš eilės skirdavo milijonines sumas, kad tik pasiektų pergalę. Be to, ne paslaptis, kad balsai perkami, kad būna ir tam tikrų susitarimų, jau nekalbant apie politiką. Ir nebūkime naivūs – jei Vaidas ir Monika šiemet nelaimės, tai tikrai ne jie bus kalti. Tam, kad jie parvežtų iš Vienos pergalę Lietuvai, reikėjo jų pasirodymui skirti keliolika milijonų eurų“, – įsitikinęs J. Didžiulis.
Geriausiai per visą Lietuvos atlikėjų pasirodymų istoriją „Eurovizijoje“ yra pavykę pasirodyti Andriaus Mamontovo suburtai šešių žinomų atlikėjų grupei „LT United“, kuri 2006 m. Graikijos sostinėje Atėnuose finale gavo net 162 balsus ir užėmė šeštą vietą.
„Tokį sėkmingą mūsų pasirodymą lėmė pirmiausia tai, kad pavyko įgyvendinti sau patiems išsikeltą užduotį – kad žmonės mus įsidėmėtų ir kad susidarytų teigiamą požiūrį į Lietuvą. Tačiau, kaip muzikantas, aš jokios patirties „Eurovizijoje“ neįgijau, tik pamačiau aukščiausiu lygiu suorganizuotą renginį. Kita vertus, Atėnuose puikiai praleidome laiką, susipažinome su daugybe įdomių žmonių, pabendravome, pasilinksminome. Man tai buvo vienas smagiausių gyvenimo nuotykių“, – prisiminė „LT United“ narys Arnoldas Lukošius.
Idėjai atsirasti „LT United“ ir jos projektui „Eurovizijoje“ akstinu tapo A. Mamontovo ir Samo pokalbis vienoje televizijos laidoje apie tai, kad jie ketina dalyvauti šiame konkurse.
„Likus maždaug metams iki „Eurovizijos“, juokais priminiau Andriui jo pažadus ir netrukus gavau kvietimą atvažiuoti į susitikimą, kurio metu supratau, kad jis jau turi ir pasirodymo idėją, ir dainą“, – pasakojo Arnoldas.
Lietuvą pirmą kartą „Eurovizijoje“ Airijos sostinėje Dubline 1994 m. atstovavo Ovidijus Vyšniauskas, tačiau jo pasirodymas mūsų šaliai nepelnė nė vieno balso ir kitas atstovas konkurse pasirodė tik 1999 m.
„Jeigu ne jūsų skambutis, to konkurso, ko gero, net nebūčiau prisiminęs, nes nieko gero jis man, kaip atlikėjui, nedavė. Mano nesėkmė prasidėjo nuo to, kai norėjau parodyti, kaip reikėtų groti mano dainos įžangą, bet nesupratau ar kalbu su moterimi, ar su vyru“, – prisiminė O. Vyšniauskas.
Pasak jo, „Eurovizija“ – labiau jaunimui tinkantis konkursas: „Ir aš tada buvau jaunas ir kvailas, kad sutikau važiuoti. Jei dabar kas nors pasiūlytų dalyvauti, net nesvarstyčiau tokio pasiūlymo, nes turiu rimtesnių koncertų. Be to, statau namą ir ruošiuosi koncertams didžiosiose Lietuvos arenose.“
