Tuo metu ekonomistai ramina, kad kainų didėjimo po euro įvedimo labiausiai ir įstrigo tai, kas brango, tačiau kainos didėjo tikrai ne visur, o štai kuras netgi atpigo.
Kol dar nėra oficialios sausio mėnesio statistikos, DELFI pasiteiravo kai kurių vilniečių, kas jiems asmeniškai pigo arba brango po euro įvedimo. Dažniausiai gyventojai pasakoja pastebėję į didesnę pusę suapvalėjusias kainas paslaugų ir maitinimo srityse.
Brango kirpykla, nuoma, gėlės
Sausį savo kirpykloje apsilankęs vilnietis sako už kirpimą sausį sumokėjęs jau ne 50 Lt (14,48 eurai), o 15 eurų (51,75lt).
„Šiandien taip nudžiugino kirpykloje. Kad ir nedaug, bet visgi pabrango“, - sakė jis.
Vilnietė Saulė įvardijo net kelias jos piniginę sausį labiau tuštinančias prekes ir paslaugas.
Kita vilnietė įvardijo du dalykus, kurie pabrango nuo sausio: automobilio stovėjimas miesto centre požeminėje aikštelėje kainavo 3 Lt (0,86 euro), dabar – 1 euras. Taip pat jai pabrango antakių korekcija ir dažymas – vietoj 20 Lt dabar ji kainuoja 6 eurus (20,71 Lt).
Kitas pašnekovas sako pastebėjęs pabrangusias trenerių paslaugas – tiek teniso treniruotė su treneriu, tiek kineziterapeuto paslaugos kainuoja 20 eurų vietoj 60 Lt (17,37 eurų).
„Labai brangsta grožio specialistų paslaugos, pavyzdžiui, man pedikiūras pabrango nuo 150 Lt (43,44 eurų) iki 50 eurų (172,64 Lt)“, - pastebėjimu dalijosi viena moteris.
Dar viena akyla pirkėja pateikė tris pabrangimo įrodymus: kino teatrų nuolaidų akcija anksčiau kainavo 7 Lt (2,02 euro), dabar 2,5 euro, gėlių puokštė – 20 Lt, o dabar 6 eurus, vienkartinis apsilankymas sporto klube buvo 30 Lt (8,68 euro), o dabar – 9 eurai.
„Mane sunervino, kad suknelės ir plaukų kaukės, be kurių šiaip jau gali gyventi, dėl išpardavimų labai nupigo, o elementarūs maisto produktai kainuoja daugiau. Vištienos vidinė filė, pavyzdžiui. Vakar su akcija pirkau už 16 Lt/kg, o be akcijos - 18 Lt! Viename prekybos centre pati paprasčiausia ir pigiausia silkė - 17 Lt/kg, nors anksčiau už tokią kainą buvo galima nusipirkti geresnės. Toks vaizdas, kad beveik viskas pabrango. Aš dabar kainų neatsimenu tiksliai, tačiau guminukai (saldainiai) tai nebepadoriai - vakar net nebepirkau, nes litais mažas pakelis kainavo 3,19 Lt, nors anksčiau toks pat daugiausiai 2,50 Lt. Apie kainų padidinimą kai kuriose kavinėse net nekalbu“, - piktinosi Miglė.
Kitas DELFI pašnekovas sakė pastebėjęs, kad nuo 13 Lt (3,76 eurų) iki 4 eurų pabrango dienos pietūs jo mėgstamoje kavinėje.
„Vieną vakarą buvau kavinėje, tai labai nustebino desertų kainos - pyrago gabalėlis kainuoja apie 3 eurus (10,35 Lt), manau, tai neadekvati kaina“, - stebėjosi kita moteris.
Paradoksai ir pasikeitę įpročiai
Dar vienas pastebėjimas apie pasikeitusius įpročius, kurie didina išlaidas – dovanoms taip pat išleidžia daugiau.
„Pabrango žmogui dovanoti gimtadienio proga pinigų ar kuponų už tam tikrą sumą. Anksčiau būdavo kuponai dovanų po 25, 50 ar 100 litų, o dabar juk nepirksi analogiškų už 7,90 eurų ar 14,49 eurų, apvalini iki 10, 20 ar 30 eurų. Štai vakar dukterėčiai pirkau kavinės dovanų kortelę su papildyta suma pinigų. Papildžiau ją 10 eurų, nors iki euro įvedimo panašiomis progomis pildžiau daug kartų korteles po 25 Lt. Arba draugei norėjau padovanoti grynųjų pinigų, iki euro įvedimo ta suma būdavo labai aiški - 100 Lt, bet dabar dovanojau 30 eurų ir dar plius sąžinė mane graužia, kad tokia maža suma“, - pavyzdžius vardijo viena vilnietė.
Estų ir latvių patirtis: kas laukia lietuvių
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažino ir pats pastebėjęs kai kur išaugusias kainas.
„Žmonėms reikėtų nustoti absoliutinti, kad kainos padidėjo. Jie pamato kurs nors padidėjimą ir daro išvadą, kad visos kainos vienodai padidėjo. Taip nėra, žinoma, aš ir pats galiu pateikti pavyzdžių, kad kai kurios kainos padidėjo, ypač kavinių sektoriuje. Tačiau ne kiekvieno žmogaus išlaidų krepšelyje kavinės ir restoranai sudaro didelę išlaidų dalį“, - praėjusią savaitę tiesioginėje konferencijoje atsakinėdamas į bibliotekų lankytojų klausimus sakė jis.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad nors statistika nefiksuoja, žmonės apie didėjančias kainas kalba dėl selektyvios atrankos.
Žvelgiant į kitų šalių patirtį, ekonomistės žodžiais, estų mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad mažose parduotuvėse prekės pabrango labiau nei didelėse.
„Tai aiškinama didesnėmis sąnaudomis mažesnėms parduotuvėms nei didelėms. Taip pat jie pastebėjo, kad tų pačių prekės ženklų prekės, kurios Estijoje buvo pigesnės nei Suomijoje, pabrango labiau nei rinkos vidurkis“, - sakė J. Varanauskienė.
Tuo metu Latvijoje pastebėta, kad paslaugos brango greičiau nei prekės.
„Jie tai aiškina apvalinimo efektu, kai buvo siekiama priartėti prie gražesnės akiai ir apvalesnės kainos“, - teigė pašnekovė.
Pasak ekonomistės, mėnesio pabaigoje gali kilti naujas žmonių pasipiktinimas, nes jie pamatys, kad išleido daugiau nei planavo. Tačiau, jos nuomone, tai lems ne išaugusios kainos, o iliuzija, kad viskas yra pigu dėl pasikeitusios kainų skaitinės išraiškos.
Padarė patogias kainas
„Swedbank“ banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad po valiutos pasikeitimo žmonės tapo kur kas pastabesni. Tačiau ji sutinka, kad kai kur kainos tikrai padidėjo.
Kartu ekonomistė atkreipė dėmesį, kad įvairiomis grožio paslaugomis žmonės naudojamasi pakankamai retai, be to, jas perka ne visi gyventojai.
„Skaičiuojant infliaciją daug didesnę įtaką turi kuro kaina, kuri krenta, taigi statistika minėtų paslaugų kainų pabrangimo neparodys. Jis labiau jaučiamas namų ūkio lygyje. Be to, aš tikrai abejoju, ar kainos didėjo mažmeninėje prekybos. Šiame sektoriuje, manau, matysime mažiausią kainų pokytį“, - sakė O. Bložienė.
DELFI jau rašė, kad Latvijos statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginus su praėjusių metų rugpjūčiui, labiausiai – 7 proc. - per metus išaugo kirpėjų paslaugų kainos.
Antroje vietoje pagal kainų augimą buvo nuomos paslaugos, kurios per metus pabrango 6 proc., turizmo paslaugos – beveik 6 proc., maitinimo paslaugos – kiek daugiau nei 5 proc. Bendra paslaugų infliacija viršijo 3 proc.
