Pavyzdžiui, iki šiol Lietuvoje bankuose perkant užsienio valiutą būdavo nurodoma, kiek litų kainuoja vienas JAV doleris, o po euro įvedimo skelbiama, kiek vertas vienas euras.

Kai kuriuos klientus toks tvarkos pasikeitimas trikdo.

„Visi bankai po euro įvedimo pakeitė valiutų pirkimo-pardavimo kursų skaičiavimo būdą, į kurį pasižiūrėjus be skaičiavimo mašinėlės net neįmanomą sužinoti, kiek aš gausiu už dolerį atnešęs parduoti į banką. (...) Paskambinus į Lietuvos banką buvo sausai pasakyta, kad visoje euro zonoje taip yra ir reikia tik priprasti. Tai gal visur taip keičiama, kad kaina nurodyta ne už kiekį, bet nurodytas kiekis už vieną eurą? Priprasim“, - laike DELFI rašė vienas skaitytojas.

„Žiūriu valiutų kursą ir nesuprantu, ar čia rimtai toks kursas - 1 svaras sterlingų kainuoja 0,77 euro? Prieš eurą svaras buvo daugiau nei 4,40 Lt. Tai taip išeina, kad kursas krito vos ne perpus?“ - laiške DELFI stebėjosi kitas skaitytojas.

Tačiau bankai tvirtina, kad ne patys sugalvojo pakeisti valiutų kursų skelbimo tvarką.

„Po euro įvedimo „Swedbank“ naudojami užsienio valiutų keitimo kursai rodo, kokį užsienio valiutos kiekį bankas parduotų jums už 1 eurą (pardavimo kaina) arba kiek užsienio valiutos bankas iš jūsų nupirktų už 1 eurą (pirkimo kursas). Tokia yra Europos centrinio banko praktika“, - DELFI komentavo „Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ interneto banke pirmadienį, sausio 5 d., už vieną eurą klientas galėjo nusipirkti 1,180000 JAV dolerio (toks yra pardavimo kursas), o norėdamas parduoti dolerius bankui, klientas už 1,203500 JAV dolerio gautų 1 eurą (toks yra pirkimo kursas).

Tuo metu SEB banko Finansinių priemonių pardavimo skyriaus vadovas Dovydas Gečas paaiškina, kad iki 2015 sausio 1 d. litai būdavo skelbiami kaip kotiruojama arba antra valiuta prieš bazinę valiutą, todėl visų užsienio valiutų vertė būdavo matuojama litais.

„Euras pagal susiklosčiusią praktiką valiutų rinkoje visuomet kotiruojamas kaip bazinė arba pirma valiuta prieš visas kitas. Taigi dabar turime euro vertę išreikštą kitomis valiutomis. Perėjimas iš kotiruojamos valiutos į bazinę valiutą lėmė pasikeitusią valiutų kursų skelbimo logiką“, - DELFI komentavo jis.