Rankogalių sąsagos visada buvo populiari dovana solidų stilių mėgstančiam vyrui. Tuo metu Jolita Mažeikienė sako, kad jei tokia sąsaga papuošta apyvartoje dar nebuvusiu litu, dovana ne tik praktiška, bet ir originali. Tiesa, idėja „įdarbinti“ lietuvišką valiutą kilo ne jai – kartą vienoje internetinių parduotuvių ji radusi amerikiečio skelbimą, siūlantį įsigyti sąsagas su 50 ct monetomis.

Litais pasipuošė ir eurų gabenimu į Lietuvą besirūpinančios bendrovės vadovas

„Pamaniau, o kas jeigu pati pabandyčiau tokias padaryti. Pradėjau ieškoti priemonių, pažįstamas juvelyras pakonsultavo, kaip pritvirtinti sąsagos kojelę prie monetos, bet pats į tai numojo ranka“, - pirmuosius žingsnius mena J. Mažeikienė.

Moteris pasakojo, kad sulaukus teigiamo pirmųjų darbų įvertinimo iškart išsiaiškino, kad apyvartinių pinigų naudojimas bižuterijos gamyboje nėra draudžiamas LR įstatymais. Užsidegus žaliai šviesai ji pirmoji Lietuvoje ėmė siūlyti sąsagas su 1 lito monetomis. J. Mažeikienės teigimu, užsakymų yra pakankamai, bet žmonės taip pat klausia, ar šių aksesuarų bus galima įsigyti ir po Naujųjų metų, kažką sveikinant, pavyzdžiui, gimtadienio proga.

Idėjai naudojamos tik apyvartoje nebuvusios 1 Lt monetos, nededama jokių papildomų papuošimų, o tvirtinama specialia juvelyrų naudojama priemone. 1 lito moneta pasirinkta dėl optimalaus jos dydžio.

„Šių sąsagų tema – litas – yra labai iškalbinga, bet labiausiai primena sentimentus nacionalinei valiutai, kurios greitai neteksime. Litas įgauna naują prasmę – tampa aprangos dalis“, - sakė J. Mažeikienė. Moteris pridūrė žinanti, kad nors sąsagas ir perka moterys, jomis puošėsi ir jaunikiai vestuvių metu, numizmatai, istorikai, bankininkai, valstybinių įstaigų vadovai ir net bendrovės, kuri rūpinasi eurų gabenimu į Lietuvą, vadovas.

„Mano nuomone, sąsagų su litais vertę sukurs patys žmonės, sukurdami istorijas ar net legendas apie jas“, - sakė savęs juvelyre nelaikantis moteris.

Litams neabejingi ir užjūrio lietuviai

Facebook'o paskyrą „Nėr Litų“ šiuo metu „mėgsta“ beveik 3 tūkst. žmonių. Joje reklamuojami dviejų seserų kuriami džemperiai, ant kurių puikuojasi Maironis, Vydūnas, Kudirka, Darius ir Girėnas ir kiti ant lietuviškų banknotų vaizduojami istoriniai veikėjai.

Viena idėjos autorių - Giedrė Svaldenytė – pasakojo, kad projektas „Nėr litų“ gimė iš dviejų seserų nenoro atsisveikinti su lietuviška valiuta.

„Suvokus, kad kad niekada nebepačiupinėsime, neatsiskaitinėsime ir nebepamatysime litų savo piniginėse, šioms gražioms kupiūroms pajutome nostalgiją. Taip gimė noras juos kažkokiu būdu įamžinti, išlaikyti su savimi ir gražiai atsisveikinti. Priimtiniausia mintis ir idėja abiems pasirodė atspausdinti banknotų atvaizdus ant džemperiukų“, - sakė G. Svaldenytė.

Merginos teigimu, natūraliai gimęs projekto pavadinimas turi tiek tiesioginę, tiek perkeltinę prasmę.

„Lietuvoje įprasta skųstis, kad neužtenka pinigų vienoms ar kitoms pramogoms, tiesiog nėr litų. Tad mūsų pavadinimas leidžia lengvai pasijuokti iš mūsų daugumos finansinės situacijos. Be abejo, šis pavadinimas turi ir tiesioginę reikšmę - nuo sausio pirmosios, atsidarius pinigines, nebeišvysime nei Daukanto, nei Maironio“, - argumentavo mergina.

Projektui įsibėgėjus G. Svaldenytė pastebėjo ir kitą jo misiją.

„Supratome, jog dauguma iš mūsų net nežino ar bent jau yra primiršę nusipelniusius tautos žmones, vaizduojamus ant lietuviškų kupiūrų. Tikimės, kad paskatinsim domėjimąsi Lietuvos istorija ir tikraisiais tautos didvyriais“, - sakė mergina.

Džemperius labiauiai perka jaunimas - 90-ųjų karta. Nemažais jais domisi ir užsienyje gyvenantys ar besimokantys lietuviai.

Smulkinti litai į tikrus pinigus

Tuo metu Vilniaus tarptautinis Rotaract jaunimo klubas (VTRC) vykdo kitą projektą, pavadintą it holivudinis filmas - „Nesunaikinamas litas“. „Rotary Akademija“ alumnas Andrejus Avchimovičius pasakojo, kad šis projektas yra didesnio sumanymo dalis, kuria siekiama padėti jauniems Lietuvos menininkams būti pastebėtais ir įvertintais ne tik jų kolegų tarpe.

„Nesunaikinamas litas“ bus paroda, kuria norime gražiai išlydėti litą. Meno kūrinius iš smulkintų litų banknotų kuria M. K. Čiurlionio menų gimnazijos gimnazistai, o šie kūriniai sausį bus eksponuojami viename prekybos centrų“, - pasakojo A. Avchimovičius.

Smulkinti Lietuvos litai naudojami skulptūroms, bareljefiniams paveikslams ir kt.

Ši paroda bus pirmoji, tačiau ne paskutinė. Planuojama rengti kasmetines interaktyvias parodas viešosiose erdvėse. Parodų metų lankytojai bus kviečiami mobiliųjų įrenginių pagalba iš karto komentuoti patikusius kūrinius, spausti „patinka“ ar net tiesiogiai bendrauti su kūrinių autoriais.

Smulkinti litai taip pat naudojami kalėdinių žaisliukų gamyboje. Šie žaisliukai bus parduodami aukciono metu, o surinktos lėšos bus naudojamos jaunimo veiklų finansavimui.

„Litas – iškiliausia Lietuvos turėta nacionalinė valiuta, todėl būdami Lietuvos piliečiai, vertindami savo šalies suformuotą kultūrinį paveldą, tikime, kad turime prisidėti prie tinkamo dalies istorijos išlydėjimo ir pažymėjimo tai artimiausia kultūrai prigimtimi forma - menine akcija“, - sakė A. Avchimovičius, pridurdamas, kad smulkintų Lietuvos litų Vilniaus Rotaract klubui suteikė Lietuvos bankas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)