Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms. Gerokai didesnes investicijas planuoja vidutinės, per 50 darbuotojų turinčios įmonės, kurios veiklą vykdo miestuose arba rajonų centruose. Natūralu – šios įmonės naudoja sudėtingesnes informacines sistemas, daugiau išlaidų reikalauja buhalterijos apskaitos, kasos aparatų, grynųjų pinigų valdymo pertvarkymas, prekybininkams – kainų dviem valiutomis skelbimas“, – pranešime cituojamas LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Iš visų tyrime dalyvavusių smulkių ir vidutinių verslininkų 61 proc. nurodė, jog rengiantis euro įvedimui prireiks papildomų investicijų. 27 proc. įmonių planuoja išsiversti su ne didesnėmis kaip 1000 Lt investicijomis, 28 proc. ketina šiam tikslui išleisti nuo 1001 iki 5000 litų, 6 proc. – daugiau nei 5000 litų.

LCKU inicijuotos apklausos duomenimis, pasirengimas euro įvedimui finansiškai labiausiai atsilieps prekybos sektoriui. Net 76 proc. prekybininkų nurodė planuojantys papildomas investicijas šiam tikslui. Papildomų lėšų poreikį šiam tikslui taip pat įvardijo 59 proc. gamybos įmonių, 60 proc. fizinių paslaugų ir 53 proc. intelektualinių paslaugų teikėjų.

Beveik trečdalis (31 proc.) visų tyrime dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių nurodė išsiversią be papildomų investicijų. 8 proc. verslininkų teigė dar neskaičiavę arba nežinantys, kiek kainuos pasirengti euro įvedimui.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, bendros vienkartinės euro įvedimo sąnaudos Lietuvoje sudarys 0,7-0,9 mlrd. Lt. Prie tokių vienkartinių sąnaudų priskiriamas informacinių, apskaitos ir mokėjimo sistemų pritaikymas eurui, apsirūpinimo eurų monetomis ir banknotais bei kitos išlaidos.