Gera nuotaika, adrenalinas ir energinga kompanija ne vieną paskatina įsitraukti į ekstremalų gretas. Visgi, yra ir kita medalio pusė. Šie užsiėmimai tikrai ne tiems, kurie vos susimoka už buto nuomą ar kuriems kiekvieną mėnesį iki algos pritrūksta keliasdešimt ar kelių šimtų eurų.
Sakyti, kad ekstremalus laisvalaikis tik turtingiesiems gal ir per drąsu, bet neginčytinas faktas – adrenalino fanatikų banko sąskaita gali ištuštėti per kelias minutes. Galų gale galima rinktis – ar nusipirkti kompiuterį, sofą o gal net automobilį, ar ant pečių dėtis nuosavą kuprinę ir lipti į lėktuvą, iš kurio kelių kilometrų aukštyje galėsi pasipustyti padus. Tiesa, norintiems tik kartą ar kelis įlįsti į ekstremalo kailį, pramogos gali atsieiti šiek tiek pigiau.
Kiek kainuoja kelios sekundės dangaus?
Nusprendusiems išbandyti šuolį parašiutu, parašiutininkų klubai siūlo kelis variantus.
Pasirinkusieji šuolį kupolo formos parašiutu turi galimybę gauti adrenalino šokdami iš 700 – 800 metrų aukščio. Iššokus iš lėktuvo šis parašiutas išsiskleidžia automatiškai, tačiau yra nevaldomas arba mažai valdomas. Tai reiškia, kad galimybės daug manevruoti ar apsisukti aplink savo ašį nėra. Pasirinkusieji tokį šuolį – sugaišta visą dieną. Tik išklausius beveik kelių valandų teorinį kursą ir atlikus treniruotes žemėje, leidžiama sėsti į lėktuvą. Šis malonumas gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų.
Tiems, kuriems 800 metrų aukštis per mažas, bet nesinori šokti su profesionaliu instruktoriumi – siūloma rinktis šuolį sparno formos arba kartais vadinamu studentišku parašiutu. Pasirinkusieji šį būdą išklauso 3-4 valandų instruktažą, kurio metu instruktorius paaiškina šuolio teoriją, papasakoja, kaip elgtis neplanuotose situacijose, iššokti iš lėktuvo, valdyti parašiutą ir tinkamai nusileisti. Po teorinės dalies atliekamos pratybos žemėje. Šio tipo parašiutu šokama iš vieno kilometro aukščio ir galima sklęsti į pasirinktą nusileidimo vietą. Iššokus parašiutas išsiskleidžia automatiškai. Šis kasdienybę paįvairinantis užsiėmimas kainuoja nuo 60 iki 80 eurų.
Aeroklubai taip pat per patį pirmąjį šuolį siūlo pajusti laisvo kritimo jausmą. Norintieji sužinoti, koks gi tas mitais apipintas laisvas kritimas, renkasi šuolį tandemu – tai šuolis, kuris atliekamas kartu su profesionaliu instruktoriumi. Pasiryžusieji šiam šuoliui kyla į 3-4 kilometrų aukštį, o iššokę iš lėktuvo maždaug 200 kilometrų per valandą greičiu krenta apie 40 sekundžių. Tokiam šuoliui pasiruošimas tetrunka apie 20 minučių, kadangi mokinys ir instruktorius yra sujungti bendra sistema ir šoka vienu parašiutu. Tiesa, toks pirmasis šuolis kainuoja kur kas daugiau – nuo 110 iki 140 eurų. Beje, šią pramogą siūloma įamžinti nuotraukose ar vaizdo įraše. Už tai teks susimokėti dar keliasdešimt eurų.
Visgi tiems, kuriems pirmas šuolis neįdomus ar jau nebeaktualus, kiaulę taupyklę gali tekti papurtyti kur kas stipriau. Kiekvienas norintis šiuo sportu užsiimti profesionaliau, turi praeiti parašiutininkų kursus, kurie gali trukti kelis mėnesius – viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta atlikti egzaminų šuolius. Šie mokymai kainuoja maždaug 1 000 eurų. Gavus parašiutininko licenciją, tenka apsirūpinti parašiuto sistema, kurią sudaro kuprinė, pagrindinis ir atsarginis parašiutai bei saugos sistema, kuri tam tikrame aukštyje automatiškai išskleidžia atsarginį parašiutą. Be šios sistemos šuolininkas turi įsigyti šalmą, akinius, jei jie reikalingi, aukštimatį ir kombinezoną.
Klaipėdos parašiutininkų klubo vadovas Gytis Skučas teigia, kad tiek pradedantysis, tiek profesionalus parašiutininkas, šokdamas į dangaus platybes, renkasi skirtingų dydžių parašiutus, tačiau tai neturi jokios įtakos kainai.
„Mėgėjiškų parašiutų nėra. Žmonės praėję kursus tampa profesionaliais parašiutininkais ir skiriasi tik tai, kiek jie šuolių jau yra atlikę. Jeigu šuolių atlikta mažiau, pradžiai reikalingas didesnis parašiutas. Vėliau, kuo daugiau žmogus šokinėja, tuo mažesnį parašiutą naudoja, kadangi mažesnis parašiutas yra ir greitesnis. Bet tai iš principo nedaro jokios įtakos kainai. Kaina labiau priklauso nuo gamintojo,“ – pasakoja G. Skučas.
Parašiuto kaina svyruoja nuo 2 000 iki 3 500 eurų. Šalmas parašiutininkui gali kainuoti apie 200-400 eurų, akinių kainos svyruoja apie 20 eurų, paprasčiausią aukštimatį įsigyti galima už 100 eurų, tačiau patyrusių šuolininkų tarpe populiarūs aukštimačiai atsieina nuo 220 iki 250 eurų.
Prieš šios sumos dar reikia pridėti ir kombinezono kainą, kuri gali svyruoti nuo 250 iki 500 eurų. Į šį prekių krepšelį dar reikėtų įdėti kuprinę, pirštines, atsarginį parašiutą, kurio kaina svyruoja apie 200 eurų. Taigi visa nauja parašiuto sistema gali kainuoti net apie 5000-7000 eurų ar daugiau. Be to, šuolininkas turi susimokėti ir šuolio mokestį – kuris svyruoja apie keliasdešimt eurų. Visą įrangą Lietuvoje galima įsigyti ir išsimokėtinai, tačiau, anot G. Skučo, šis pirkimo būdas nėra populiarus.
„Yra ir kitas variantas – pirkti ne naują techniką. Kaina per pusę ar net daugiau nei per pusę mažesnė nei naujos technikos. Dėvėtą, pakankamai gerą techniką, galima įsigyti ir už 3000-4000 eurų,“ – teigia pašnekovas. Be to, anot jo, pradedantieji parašiutininkai dažnai nuomojasi techniką iš klubo ar iš kito šuolininko – vienam šuoliui išsinuomoti įrangą kainuoja apie 15 eurų.
Paskaičiuokime: visa parašiuto sistema bei aksesuarai, jeigu visa tai perkama iš karto, mažiausiai kainuos apie 4 000 eurų. Kad būtų papraščiau įsivaizduoti, už tokią sumą galima nusipirkti maždaug tris populiariuosius „Apple“ kompiuterius arba surengti vestuves Bahamų salose.
