Visą praėjusį šimtmetį dėl gana nepažangių gamybos technologijų tabletės buvo neatsparios mechaniniams aplinkos poveikiams. Transportuojant ar dažnai dėstant buteliuką iš vienos vietos į kitą, jame buvusios tabletės sutrupėdavo.
Tokiu atveju kildavo rizika, kad pacientas suvartos ne tikslią vaistų dozę, bandydamas „iš akies“ nustatyti buvusios tabletės dydį. Taigi sutrupėjusių tablečių buteliuką turinčiam pacientui atsirasdavo grėsmė ne tik suvartoti per mažai gydomųjų medžiagų, bet ir perdozuoti.
Problemą spręsti ėmėsi vaistų gamintojas „Bayer“. Bendrovė į savo gaminamų vaistų buteliukus ėmė dėti vatos gumulėlį, stabdantį laisvą tablečių judėjimą, taigi ir sutrupėjimą. Šia paprasta, bet labai efektyvia idėja netruko pasinaudoti ir konkurentai, tad vaistų trupėjimo problema ilgiems dešimtmečiams buvo išspręsta.
Šiandien, vaistų gamybos technologijoms sparčiai žengiant į priekį, nei vatos gumulėlis, nei joks kitas papildomas objektas vaistų buteliuke jau nebėra reikalingas.
