Jei neišmoksite spęsti spąstų, jums niekas nepadės
Pagal ką kurmiai išsirenka savo „aukas“ – kodėl vienuose kiemuose jie lankosi mieliau nei kituose? Biologas ir kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas teigia, jog viskas priklauso nuo dirvožemio derlingumo.
„Kurmiai keliauja ieškodami dirvožemio, kuriame gyvena jų maistas – sliekai, lervos, vabalai. Kuo derlingesnė žemė, tuo labiau ji traukia kurmius. Smėlingoje žemėje jie randa mažiau maisto medžiagų, nes joje neprasimaitina ir smulkūs bestuburiai organizmai. Tokioje vietoje kurmius sutiksime labai retai“, – aiškina biologas.
Tiems, kam teko susidurti su kurmiais, žino, kad jų išnaikinimas gali atrodyti kaip neįmanoma misija. Anot L. Grigaliūno, vienintelis vilties teikiantis sprendimas tokiu atveju gali būti spendžiami spąstai, tačiau nepatyrusiems žmonėms nepadės net ir tai.
Kitos priemonės yra skirtos kurmių išbaidymui, tačiau jų patikimumu biologas abejoja. „Visiems žinomi tie malūnėliai ir tarškalynės, kurios smeigiamos į dirvą. Jų skleidžiamas triukšmas turėtų pasklisti po išraustus takelius ir išbaidyti kurmius, tačiau taip beveik niekada nebūna. Pypsintys prietaisai irgi ne visada padeda“, – aiškina pašnekovas.
Priemonėmis nuo kurmių žmonės dažniau nusivilia nei lieka patenkinti
L. Grigaliūnas juokiasi iš žmonių, kurie kurmius naikina suvilgydami ką nors nemalonaus kvapo skystyje, kurį bando paskleisti urvuose. Šioje kovoje vilties nebeturintys žmonės pasitelkia benziną, žibalą ir netgi gendančią silkę.
„Žmonės griebiasi įvairių priemonių, tačiau jos dažniausiai nepasiteisina. Kai kurie nemalonaus kvapo užtaisus palieka kurmiarausyje, o tai visiškai neveiksminga – ten tiesiog yra žemė, išmesta į paviršių kurmiui besirausiant savo takais. Kurmiams atbaidyti skirtus repelentus perkantys žmonės taip pat dažniau nusivilia nei lieka patenkinti. Nesu girdėjęs apie tokią priemonę, kuri garantuotai pasiteisintų“, – teigia biologas.
Anot L. Grigaliūno, prie spendžiant spąstus teks daugiau pasimokyti ir įgyti žinių. „Kai žmogui pasiseka ir jis įvaldo techniką, pagauna cinkelį ir pradeda girti šį metodą. Tai veiksmingiausia, tačiau ne greičiausia priemonė kurmiams įveikti. Greitų priemonių nėra“, – tikina jis.
Biologas prisimena, jog prieš maždaug 15 metų kurmius dar buvo galima naikinti chemine priemone, kuri buvo efektyvi, tačiau dabar jau nebenaudojama. „Į kurmių urvelius buvo prileidžiama dujų. Tai baigdavosi kurmių mirtimi, tačiau dabar šios priemonės mūsų šalyje jau nebeįmanoma rasti. Iš legalių ir lengvai prieinamų priemonių mūsų šalyje belieka spąstai“, – aiškina L. Grigaliūnas.
Su kurmiais ne kariauja, o džiaugiasi jų sulaukę
Ne kiekvienam išvydusiam savo kieme kurmiarausius norisi imtis spąstų – kai kuriems šie gyvūnai padaro daugiau naudos, nei žalos. Feisbuko grupėje „Daržas – tavo asmeninė jėgainė“ iškėlus klausimą, kaip grupės nariai elgiasi sužinoję apie jų kieme apsigyvenusius kurmius, didelė dalis atsakiusiųjų nurodė, jog jų net nebando išvyti – priešingai, džiaugiasi šių sanitarų kompanija.
Vyras aiškina, jog kurklių ir grambuolių lervos gyvena po žeme 3-4 metus, kol išsivysto, o visą tą laiką minta augalų šaknimis. „Suaugę kurkliai lieka gyventi po žeme, o grambuoliai išskrenda daugintis. Tai yra didžiausi daržininkų priešai. Kurmiai kaip tik juos labai mėgsta, o augalams žalos nedaro. Bent mano darže nei vieno kurmiarausio nėra, o aplink – pilna“, – aiškina Vitalis.
Sodindamas medelius jis pastebėjo, kad kur daugiausia kurmiarausių, ten daugiausiai ir lervų pavyksta atkasti.
„Išvarysit kurmius – turėsit rimtų problemų daržuose. Na, o norint turėt gražią „amerikonišką“ pievutę, šitie vamzdžiai nekels problemų, tad kurmius galima atbaidyt elektroninėm priemonėm. Naikinti nieko nenaikinu – bet čia jau mano požiūris toks. Sugyvent, o ne naikint“, – teigia vyras.
Vitalijai Bartkutei prireikė šiek tiek laiko, kol ji suprato, jog su kurmiais ne kariauti, o draugauti reikia. „Prieš daug metų kurmiai mano gėlyną vertė – kiek išlygindavau, tiek jie vėl rausdavo mano alpinariumą. Viskas ėjo lauk, tik akmenys liko, bet tąsyk juos išvijau ir jie išsikraustė“, – prisimena ji.
Sanitaras, kuris iškilnoja žemę ir pažeidžia augalų šaknis
Toje pačioje grupėje tie, kurie nesidžiaugia kurmių draugija, dalinasi patarimais, kaip jiems pavyko su jais atsisveikinti. Vieni kurmių daugiau nebematė nuo to laiko, kai kieme pasodino šermukšnį, pabarstė landas kiaušinių lukštais, urvuose paliko žmonių ir šunų plaukų.
Tuo metu gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, jog kurmis yra įprastas mūsų gamtos atstovas, sutinkamas tiek natūraliose, tiek agrolandšafto ir urbanizuotose teritorijose.
„Šis gana siauros specializacijos vabzdžiaėdžių būrio atstovas puikiai adaptuojasi prie bet kokių sąlygų, tad jo galima tikėtis visur – šviežiai įrengtoje vejoje, miesto skvere, darže ar sode. Nors kurmis minta tik gyvais bestuburiais, tačiau rausdamas urvus iškilnoja žemę, pažeidžia augalų šaknis ir, žinoma, sujaukia žmonių sutvarkytą aplinką“, – sako jis.
S. Paltanavičius pastebi, kad tokia jo veikla patinka ne visiems, tad stengiamasi kurmius sunaikinti ar išginti iš savo sklypo. Gaudyti kurmius, juos naikinti ar išginti oficialiai įteisintomis registruotomis, prekybos tinkluose platinamomis priemonėmis pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles nereikia.
„Seniau kurmis iš tikro buvo laikomas medžiojamu gyvūnu ir buvo įrašytas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašus, nes kasmet Lietuvoje būdavo superkama tūkstančiai jų kailiukų. Dabar tokios jų paklausos nėra. Kurmių gausos reguliavimą savo sklypuose leistinomis priemonėmis vykdo patys sklypų savininkai“, – aiškina gamtininkas.
