Gelia, nes bijo

Ko gero, visi bent kartą esame iškentę širšės įgėlimą. Jį lydi skirtingi simptomai: vieniems įgėlimo vieta ištinsta, kitiems tik paraudonuoja, o jautresnių žmonių organizmą gali ištikti net šokas.

Tačiau yra priežastis, kodėl širšės gelia. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto doc. dr. Eduardas Budrys, šie vabzdžiai tiesiog ginasi. Todėl tiems, kurie mėgsta mojuoti rankomis, stengiantis nuvyti šią skraiduolę, reikėtų stengtis jos nenutrenkti: apsvaigusi ji dar pavojingesnė ir jaučia savisaugos instinktą.

„Pirmiausia, širšės gelia prie lizdo, gindamos jį. Taip pat pagautos, prispaustos. Mojuot rankomis yra pavojinga prie lizdo. Jos bet kokį stambų, judantį subjektą priima kaip savo priešą. Prie lizdo reikėtų susigūžti ir būti tiesiog kuo mažiau pastebimam. Kad nebūtų tiesioginio matomumo iš lizdo. Ypač, jei širšės pastebi stambų artėjantį daiktą link lizdo, tada atakuoja, puola. Jei šiaip širšė skraido aplinkui, tai nesvarbu, bus mojuojama rankomis ar ne, nieko baisaus“, – pasakoja E. Budrys.
Širšė

Entomologas tęsia, kas vaikymas rankomis širšėms nesukelia agresijos: „<...> Nebent širšė bus pagauta, prispausta, tada ginsis. Kitas dalykas, kai mojuojant rankomis, širšė kažkur nutrenkiama. Ji, būdama pusiau gyva, gali įkristi į batą ar į kišenę ir tada,ji yra pavojinga, nes mes jos nematome. Prispausime ją, o ji gels.“

Širšes traukia saldus rūgimo kvapas

Doc. E. Budrys aiškina, kad širšes labiausiai traukia alaus išgėrę žmonės, nes šie skleidžia saldų rūgimo kvapą.

„Dažniausiai jos skraido aplinkui tada, kai žmogus išgėręs alaus ir jas traukia tas kvapas, ar šiaip kažkuo saldžiu kvepia, prie stalo yra uogienė kokia. Jas vilioja vaisių, uogų kvapai. O sintetiniai kvapai, prie kurių mes pripratę, širšių nevilioja. Nebent vaisių kvapai, nes suaugusios širšės maitinasi nektaru. Nes joms reikia angliavandenių“, – tvirtina pašnekovas.

Suaugusios širšės, pasak E. Budrio, maitinasi nektaru, lipčiumi, uogiene, tekančia sula: „Natūraliai, jei teka sula, pavyzdžiui, iš medžio pažeidimo, tai ji ten rūgsta, o širšes ir traukia rūgimo kvapas: giros, alaus, rūgstančių sulčių. Tai naudojama ir jas gaudant. Paprasčiausios gaudyklės yra daromos iš butelio, kuriame įpilta truputį alaus ir kažko saldaus (medaus), kad rūgtų ir kažkur pakabinama.“

Tačiau savo lervutes jos maitina gyvais arba mirusiais vabzdžiais. Šio požiūriu, jos yra labai svarbios ekosistemai, nes mažina mašalų skaičių, todėl, kad ir kaip skaudžiai širšės geltų, gamtoje jos labai reikalingos.
Širšė

Pirmoji pagalba - šaldymas

Jei širšė jau įgėlė, pirmiausia, kaip informuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. med. dr. Audra Blažienė, paraudusią vietą reikia šaldyti. Tai padės sumažinti skausmą. Jei skausmas nepraeina – išgerti vaistų nuo skausmo. Vėliau būtina stebėti įgeltą vietą. A. Blažienė perspėja, kad organizmo reakcija į širšės įgėlimą gali būti labai įvairi ir priklauso nuo to, ar žmogus yra įsijautrinęs širšės nuodams.

„Įgėlus vabzdžiui, pirmiausia, žmogus jaučia skausmą. Kaip elgtis po įgėlimo, priklauso nuo to, kas įgėlė. Jei bitė – reikia ištraukti geluonį. Širšė ar vapsva – geluonies nepalieka. Tuomet reikia stebėti simptomus: tinimą, skausmą, bėrimą. Reakcijos gali būti kelių rūšių – vietinės (lokalios), kai tinsta ir rausta tik įgėlimo vietoje), išplitusios vietinės (įgėlė į vieną vietą, bet ištino visa ranka, įgėlė į padą, o koja ištino iki kelio). Taip pat galimos sisteminės reakcijos. Tai viso organizmo reakcijos, kurių pasireiškimas nepriklauso nuo įgėlimo vietos. Gali būti dilgėlinė (oda išberta įvairaus dydžio ir formos pūkšlėmis), akių vokų, veido ar gerklės tinimas, dusulys ar net anafilaksinis šokas, kada pacientui atsiranda bendras silpnumas, dažnas širdies plakimas, sumažėja kraujospūdis, prarandama sąmonė ir net gali ištikti mirtis“, – akcentuoja gydytoja.

Simptomai gali kankinti kelias savaites

Jeigu žmogus nėra alergiškas, patinimas ir paraudimas praeina per kelias dienas. Tačiau, jei organizmas į įgėlimą reaguoja stipriau, bendrais požymiais – silpnumu, dažnu širdies plakimu, dusuliu, išplitusiu odos bėrimu, pilvo skausmais, stipriu tinimu, reikia nedelsiant kreiptis į medikus.

„Išplitusios vietinės reakcijos, gali užtrukti nuo savaitės iki dešimties dienų. Tuomet reikės vaistų nuo skausmo, nuo uždegimo ar alergijos. Pačios pavojingiausios yra anafilaksinės (sisteminės) reakcijos. Jos dažniausiai yra alerginės kilmės ir išsivysto labai greitai, per pirmą pusvalandį įgėlus vabzdžiui. Pačios pavojingiausios yra gerklės tinimas, sunkus dusulio priepuolis ir anafilaksinis šokas. Tada, aišku, reikalinga skubi pagalba“, – aiškina alergologė.
Tinstanti gerklė

Specialistė įspėja, kad iš anksto pasakyti, ar žmogus alergiškas širšės įgėlimui yra neįmanoma. Dažniausiai tai sužinoma per patirtį. Tačiau, jei jau vieną kartą teko patirti alerginę reakciją, kurią sukėlė širšės nuodai, jos gali pasikartoti ir sunkėti. Tokiu atveju, gydytoja A. Blažienė pabrėžia, jog būtina turėti vaistus skubiai pagalbai. Geriausia – automatinį adrenalino švirkštą, nes tai gali išgelbėti gyvybę.

„Įvykus sunkiai alerginei reakcijai būtina skubi medicinos pagalba. Alergiškiems žmonėms išvengti alerginių reakcijų pasikartojimo įgėlus širšei ar bitei gali padėti specialus gydymo būdas – alergenų specifinė imunoterapija“, – pabrėžia specialistė.

Nors širšės įgėlimai ir yra pavojingi, tai labai svarbus vabzdys gamtoje. O ir apsisaugoti nuo jų nėra sunku: reikia stengtis su savimi neturėti parūgusių, saldžių maisto produktų, gėrimų, o, atsidūrus šalia širšių lizdo, nedrumsti jų ramybės. Širšės, esančios gamtoje, pačios tikrai negels, jei nejaus grėsmės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)