Pražydusios rožės ir kitos gėlės šiuo metu vilioja poilsiautojus į parką. Juo labiau, kad parke yra ir daugiau į ką pažiūrėti.
Frakais pasidabinę ponai ir ištaigingomis pūstomis sukniomis pasipuošusios damos, nešinos nedideliu skėtuku nuo saulės - aliuzija į XIX a. aukštuomenę, savo kilmingumą demonstravusią ir Palangoje, rūmų sode. Dabar tas sodas žinomas kaip Birutės parkas ir jame vis dar alsuoja tuomečio gyvenimo dvasia.
Birutės parkas yra pripažintas vienu gražiausiu Rytų Europos parku. Istorija mena, kad Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.
Parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki tol buvo kemsynais apaugusios pelkės. Grafų užsakymu šioje vietoje buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs Gintaro muziejus.
DELFI fotografai kviečia pasigrožėti parko vaizdais, užfiksuotais nuotraukose.
Tačiau ši nepaprasto grožio erdvė skirta ne tik ramiems pasivaikščiojimams. Čia kiekvieną vasaros ketvirtadienio vakarą atgyja XIX amžiaus pabaigos dvasios: parką aplanko tie frakais pasidabinę ponai ir prabangiomis suknelėmis pasipuošusios damos.
Jie įkūnija praėjusiame amžiuje Palangoje gyvenusius grafus Tiškevičius bei jų svečius. Autentiška aktorių apranga pasiūta pagal išlikusias grafų Tiškevičių šeimos fotografijas. Atkurti papuošalai ir tokios detalės kaip senovinis dviratis ar vaikiškas vežimėlis Birutės parko lankytojams dovanoja tikrumo, o ne teatro įspūdį.
Kitomis savaitės dienomis parke galima mėgautis ramybe ir pasitelkti vaizduotę: juk tais pačiais takeliais kadaise vaikštinėjo dabar jau istoriniais herojais tapę kilmingi Lietuvos žmonės.
