Atlikus kadastrinius matavimus – netikėta žinia
Neįgalumą turinčios Apolonijos Voitkevič artimieji pastaruosius metus mėgina atgauti prarastą žemę Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Aliejūnų kaime dėl, jų manymu, atliktų VĮ Valstybinio žemės fondo (VŽF) matininkės pažeidimų vykdant žemės reformą kaimo vietovėje.
Rėžinio kaimo žemę jau nuo seno dirbo moters proseneliai ir sekančios kartos. 2014 m. jos kaimynai atliko savo sklypų kadastrinius matavimus, todėl, pasinaudodama proga, ji paprašė, kad UAB „Geodeta“ atliktų ir jos sklypo kadastrinius matavimus.
Juos atlikus paaiškėjo, kad A. Voitkevič asmeninio ūkio Aliejūnų kaime žemės sklypų brėžinyje nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka ribų, kuriomis žemės sklypas buvo naudojamas jau daugybę metų, o tai sudarė 11-12 arų viršplotį. A. Voitkevič įgaliotoji Halina Vrublevska piktinasi, jog ir žemės sklypų brėžinyje, ir Aliejūnų kaimo išdėstymo plane šis sklypas įbraižytas iki pat pelkės, tačiau kadastrinių matavimų metu įrašytas linijų ilgis skiriasi beveik 37 metrais.
Moters teigimu, jai sužinojus apie suformuoto sklypo kraštinių ilgių neatitikimą, VŽF matininkė Marija Nescer, kuri ir buvo šios kadastrinės vietovės žemės reformos autorė, jai asmeniškai esą pasiūlė sutvarkyti iškilusią problemą. Tačiau už tai reikėtų mokėti. Moteris nesutiko, nes manė, jog tai akivaizdi matavimo klaida.
Dėl susiklosčiusios situacijos buvo kreipiamasi ir į Žemės ūkio ministeriją. A. Voitkevič įgaliotosios H. Vrublevskos teigimu, gautuose ministerijos atstovų atsakymuose teigiama, kad negalią turinti sklypo savininkė pati atkūrimo metu pasirašė žemės sklypų paženklinimo aktą ir sutiko su nurodomais kraštinių ilgiais. Jau beveik trejus metus siunčiamuose prašymuose H. Vrublevska akcentuoja, kad plano (abriso) originalo ir savininkės parašų esą nėra, kurie ir turėjo patvirtinti kraštinių ilgius, o akte kraštinių ilgiai nerašomi.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. pateikė išvadą, kad šio žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentuose nurodytomis sklypo ribomis.
Mano, kad tai yra žemėtvarkininkų pasipinigiavimas
Neįgali moteris kreipėsi pagalbos į kaimyną – Širvintų rajono savivaldybės tarybos narį Joną Purvanecką. Šis kreipėsi į Žemės ūkio viceministrą Artūrą Bogdanovą. Atsakydamas jis aiškino, jog vadovaujantis žemės reformos įstatymu, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nėra keičiamos. ŽŪM patvirtina, jog tuo atveju, kai žemės sklypo kadastrinių matavimų metu anksčiau paženklinto sklypo riboženkliai būtų išlikę, sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami pagal faktiškai naudojamas šio sklypo ribas.
Pasak J. Purvanecko, duomenų apie tai, kad ankstesnio projekto autorės M. Nescer paženklinto šio žemės sklypo riboženkliai būtų išlikę, nėra, atliekant tyrimą daryta prielaida, kad šie riboženkliai buvo sunaikinti.
„Tai yra kaimo tragedija. Namas pastatytas dar 1926 m. formuojant rėžinį kaimą. Šiandien staiga pasirodo, jog savininkei priklauso tik pusė jos turimo daržo, šiltnamis taip pat stovi, pasirodo, ne jos žemėje. O jeigu nori atgauti savo žemę, turi susimokėti. Pavyzdžiui, kaimynei už 19 arų pelkės teko pakloti 3 tūkst. Eur. Susitikus su A. Bogdanovu išgirdau iš jo klausimą: tai gal jūs išsipirksite žemę iš tų, kam ji bus pamatuota?“ – sako J. Purvaneckas.
Šių metų pradžioje raštu kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl patvirtinto vietos preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, kurioje suformuotas ginčijamas sklypas. J. Purvanecką nustebino atsakymas dėl pagrindinio skyriaus dokumento, pagal kurį kadastrinėje vietovėje formuojami sklypai: „ištraukos pateikti negalime, nes originalo skyriuje neturime“.
„Tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį buvo formuoti sklypai ir rodomi visi laisvi plotai. Tai kas vykdo žemės reformą – skyriai, žemėtvarkininkai, matininkai? Juk jei formuoji sklypą, jis turi būti uždarais kontūrais – negali taip būti, jog matuojant iki kelio lieka 5 metrai valstybinės žemės. Taip neturi būti. Už kiekvieną sklypelį, dokumentų parengimą ir sklypų pažymėjimą valstybė sumoka matininkams. Vien prie šio 12 sodybų kaimo buvo suformuota apie 80 sklypų. Manau, jog tai yra žemėtvarkininkų ir matininkų pasipinigavimas ir įstatymų nesilaikymas“, – įsitikinęs J. Purvaneckas.
Į panašią situaciją pateko ir moters kaimynai
A. Voitkevič buvo pateikusi prašymą pagal įstatymą išnuomoti iš valstybės šį sklypą ilgalaikei nuomai ir buvo įtraukta į pretendentų sąrašą. Šių metų pradžioje ji buvo pakviesta atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių ir išreikšti valią dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų.
„Atvykus į skyrių pagal eilę jai buvo pranešta, jog liko 4 arų sklypas, tačiau pagal tvarką neparodė vietos ir ribų. Rajono skyriui buvo parašytas skundas dėl vedimo tvarkos. Atsakymą gavome praėjus 4 mėnesiams ir tik po viceministro A. Bogdanovo rašto, adresuoto rajono skyriui. Rašte visiškai neaišku, kokiu pagrindu skyriaus darbuotojas Laimonas Kiniulis išbraukė A. Voitkevič iš pretendentų sąrašo dėl likusio nors 4 arų sklypo ilgalaikei nuomai. Kokiais įstatymais vadovaujasi NŽT? Kur dar galima kreiptis, jei skyrius nereaguoja net į viceministro pavedimą?“ – piktinasi J. Purvaneckas.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir neįgalios moters kaimynai. „Pasirodo, kad kitos kaimynės irgi tik pusė daržo išliko. Nuėjau su ja pasikalbėti ir ji pasakė, kad visą laiką naudojo šią žemę, o pasirodo, čia riboženklius sustatė ir jų daržo dalį irgi paėmė. Niekam neturėtų būti leidžiama taip tvarkyti žemės. Kolūkiniais laikais ši žemė buvo dirbama, o dabar nacionalizavo dalį žemės todėl, kad galėtų jas įforminti kito vardu ir priversti tave jas išsipirkti. Juk prie tos žemės jokio privažiavimo ar priėjimo nėra – kokia prasmė taip elgtis?“ – stebisi J. Purvaneckas.
Tvirtina, kad turi savininkės sutikimą dėl sklypo ploto
Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Aliejūnų kaime, nuosavybės teisės į A. Voitkevič žemę buvo atkurtos 1996 m. Vilniaus apskrities valdytojo sprendimu, kuomet VŽF matininkė M. Nescer atliko asmeninio ūkio faktiškai naudojamos žemės ribų nustatymo darbus ir paženklino žemės sklypo ribas vietovėje.
M. Nescer pabrėžia, jog žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“, 8 punktas numato, kad už riboženklių apsaugą, priežiūrą, ribinių linijų miško žemėje prakirtimą ir atnaujinimą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, todėl VŽF neturi informacijos, dėl kokių priežasčių žemės sklypo riboženkliai nėra išlikę.
Pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą.
A. Gelžinis aiškina, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), matininkas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Matininkas teritoriniam padaliniui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas.
Už riboženklių išsaugojimą atsakingas sklypo savininkas
UAB „Geodeta“ 2014 m. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir, nustačiusi, kad šio žemės sklypo ribos (ribų linijų ilgiai) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų (ribų linijų ilgių), parengė žemės sklypo situacijos brėžinį, kuriame nurodė teritorijų planavimo dokumente nurodytas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas, ir kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) šio žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.
„Skyriaus specialistai 2014 m. rugsėjo 10 d. atlikę žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje nustatė, kad žemės sklypo savininkė A. Voitkevič naudojosi didesniu, nei jai priklauso pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, žemės plotu. Tai reiškia, jog A. Voitkevič savavališkai naudojosi valstybinės žemės plotu, kurį reikia privatizuoti. Vien ta aplinkybė, kad asmuo savavališkai naudoja žemės plotą, nesudaro pagrindo jam šį plotą privatizuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Paminėtina, kad šio žemės sklypo kadastrinius matavimus A. Voitkevič įgaliotas asmuo H. Vrublevska suderino 2014 balandžio 25 d. pasirašydama žemės sklypų planuose ir šių žemės sklypų paženklinimo parodymo aktuose“, – aiškina A. Gelžinis.
NŽT atstovas nesutinka su teiginiu, jog atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, šis žemės sklypas „susitraukė“. „Palyginus UAB „Geodeta“ matininko parengtame kadastriniais matavimais paženklinto žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir žemės sklypo lauko matavimų plane (abrise) nurodytus šio žemės sklypo dalies, esančios rytinėje kelio Europa–Aliejūnai dalyje, nurodytus linijų ilgius, šie linijų ilgiai išliko nepakitę. Vadinasi, žemės sklypo riboženkliai buvo atstatyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Taip pat pažymime, kad už žemės sklypų ribas žyminčių riboženklių išsaugojimą atsakingas pats žemės sklypo savininkas“, – teigia jis.
NŽT atstovas pabrėžia, jog asmenys privačion nuosavybėn įgyja žemės sklypus tokio ploto ir tokių ribų, kokie nurodyti šių žemės sklypų privatizavimo dokumentuose. „Todėl savavališkas žemės naudojimas kitomis ribomis, nei nurodyta privatizavimo dokumentuose, nesudaro pagrindo asmenims šiuos savavališkai naudojamus žemės plotus privatizuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl A. Voitkevič teiginiai susiję su žemės sklypų „nukandimu“ siekiant matininkams „pasipinigauti“ yra nepagrįsti“, – teigia jis.
