Planas savaitgaliui: populiariausios stovyklavietės Lietuvoje

Bene mėgstamiausias lietuvių laisvalaikio leidimo būdas – buvimas gamtoje. Viešnagė pajūryje ar prie ežero patraukli vandens pramogomis ar tiesiog galimybe užsikurti laužą ir išsikepti taip mėgstamų šašlykų ar vištienos sparnelių. Tačiau planuojantys tokias atostogas turėtų pasidomėti, kur iš tikrųjų galima kurti laužą ir pasilikti nakvynei.

Laužus galima kurti tam pritaikytose vietose

Kad poilsis prie ežero ar jūros netaptų slogiu prisiminimu, reikia žinoti, kad ne visur galima kurti laužus ar pasistatyti palapinę. Stovyklavimą reglamentuoja saujelė įstatymų, kurių negalima pažeisti, nes kitaip taikomos ne tik baudos, bet, jei padaroma žala gamtai, gali tekti sumokėti ir žalos atlyginimą.

Aplinkos ministerija informuoja, kad, vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėmis, fiziniams asmenims leidžiama miškuose kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse.

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 m. nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta.

Vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėmis, asmenys, besilankantys miške, pasiruošti kurą laužavietėms gali tik pasirinkdami šakų ir žabų.

Miško lankytojai privalo nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Įrengta ne viena poilsiavietė

Tačiau vis dėlto Lietuvoje apstu vietų, kur laužą galima susikurti ir legaliai. Prie kiekvieno didesnio ežero galima rasti bent po kelias laužavietes ir stovyklavietes.

Valstybinis turizmo departamentas informuoja, jog šiuo metu Lietuvoje yra 30 suklasifikuotų kempingų. Dažniausiai tai – gamtoje specialiai įrengta vieta, skirta turizmo reikmėms (t. y. apgyvendinimui, aktyviam bei pasyviam poilsiui). Kempingai labiausiai pritaikyti keliautojams su automobiliais taip pat ir su dviračiais. Paprastai kempinge būna numatytos vietos palapinėms statyti, pilni sanitariniai mazgai (tualetai, dušai, prausyklos), virtuvėlės, vasariniai nameliai.

Norintys gamtoje praleisti vieną ar porą dienų ir ketinantys ten pasilepinti vasariškais kepsniais ant laužo, gali rinktis ir paprastas stovyklavietes. Populiariausios stovyklavietės vasarą yra prie ežerų.

DELFI pateikia 10 stovyklaviečių prie labiausiai mėgstamų lietuvių vandens telkinių.

Tauragno ežeras. Šis ežeras Lietuvoje yra giliausias. Aukštaitijos nacionaliniame parke, Utenos rajone, tyvuliuojantis vandens telkinys ties giliausia vieta siekia 62,5 metro. Prie Tauragnų ežero yra įrengta poilsiavietė, kurioje laukiami visi gamtos ramybės pasiilgę gyventojai.

Asvejos ežerą visi žino kaip ilgiausią ežerą Lietuvoje. Jis yra Asvejos regioniniame parke ir tęsiasi beveik 22 kilometrus. O jei skaičiuotume ir visas atšakas – 29 km. Jis apima net trijų rajonų savivaldybes: Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus. Ežeras yra apie aštuonis kilometrus nutolęs nuo Pabradės. Istorikai mano, kad šis ežeras ilgainiui susiformavo iš dviejų atskirų – Dubingių ir Biliškių ežerų. Didžiulio ežero centre, pakrantėje, šiek tiek atokiau nuo informacijos centro, valčių nuomos, svečių namų yra puiki poilsiavietė norintiems pabūti tikroje gamtoje, išsikepti maisto ant laužo, pažvejoti.

Asvejos regioninis parkas, savo ruožtu, siūlo dar kelias stovyklavietes prie Asvejos ežero. Jos visos vadinamos Jonėnų, tik jose telpa skirtingas skaičius poilsiautojų. Jonėnų stovyklavietės skirtos atokvėpiui, ilgalaikiam poilsiavimui su palapinėmis. Stovyklavietėse yra įrengti stalai, suolai, laužavietės. Geras privažiavimas keliu. Yra nedidelės automobilių stovėjimo aikštelės.

Jonėnų I stovyklavietė įrengta Sužionių girininkijos teritorijoje, privačioje valdoje, Asvejos ežero pakrantėje, jos plotas – 0,5 ha, o apsistoti joje gali apie 50 žmonių.

Jonėnų II stovyklavietė įrengta Sužionių girininkijos teritorijoje, privačioje valdoje, Asvejos ežero pakrantėje, kur vyrauja mišrus miškas. Stovyklavietės plotas – 0,5 ha, joje gali apsistoti iki 20 stovyklautojų.

Jonėnų III stovyklavietė taip pat įrengta Sužionių girininkijos teritorijoje, privačioje valdoje, Asvejos ežero pakrantėje, kur vyrauja mišrus miškas. Stovyklavietės plotas – 0,1 ha, joje gali apsistoti iki 10 stovyklautojų.

Populiariausia Asvejos regioninio parko stovyklavietė yra prie Baluošų ežero. Ji vadinama Purviniškių stovyklaviete ir yra Švenčionių r., Pabradės seniūnijoje, Purviniškių kaime. Ji įrengta Purviniškių girininkijos miškuose, pietrytinėje Baluošų ežero pakrantėje, kur vyrauja eglynai ir pušynai. Gana didelė stovyklavietė (plotas - 7,2 ha), skirta ilgalaikiam poilsiui, stovyklavimui su palapinėmis. Taip pat tinka ir nameliams-priekaboms, kemperiams. Stovyklavietėje yra įrengtos pavėsinės, stalai, suolai, laužavietės, tualetai, lieptai, ir kt. Geras privažiavimas. Yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Joje gali tilpti net iki 400 stovyklautojų.

Platelių ežeras yra Žemaitijoje, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Tai didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje. Giliausia vieta siekia apie 50 metrų, tačiau vis tiek daugiau kaip dešimt metrų nusileidžia giliausiam Lietuvos ežerui Tauragnui. Ežero krantai labai vingiuoti, aplink yra nemažai kalvų, ant aukščiausios jų – 20 - 30 m. kalvos - dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu buvo įrengta Plokštinės raketų bazė, kurioje nuo 2012 m. lankytojams atviras Šaltojo karo muziejus. Šalia Platelių ežero yra puiki stovyklavietė, esanti vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, miške. Įrengtos laužavietės, lauko baldai (pavėsinės, staliukai, suoliukai) bei vietos palapinėms statyti. Vietų su nakvyne (palapinėse): 150.

Ne ką mažiau lietuvių mėgstamas yra Dusios ežeras Metelių regioniniame parke. Tai didžiausias pietų Lietuvos ežeras. Norintys pasigrožėti nuostabiomis Dzūkijos apylinkėmis, apsistoti gali tiesiog Dusios ežero pakrantėje. Lazdijų informacijos centras siūlo kelias stovyklavietes, bet didžiausia jų - „Lelijos“. Stovyklavietėje įrengti suolai su stalais, 5 medinės pavėsinės, laužavietės, persirengimo kabina, WC, sūpynės, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Nuomojama medinė irklinė valtis, yra net šašlykinės. Sukantiems galvą, kaip ten nuvykti, Lazdijų informacijos centras pateikia adresą: Seirijų g. Metelių k, Lazdijų r. sav.

Anykščių regioninio parko valdose tyvuliuoja Rubikių ežeras, galintis pasigirti net 16 salų - Pertako, Bučinės, Aukštosios, Česnakinės, Liepinės, Didžiosios ir kt. Didžiausia sala užima net 16,4 ha plotą. Aplink ežerą įrengtos 9 poilsiavietės, galima išsinuomoti vandens dviračius, pasistatyti palapines, iškeliauti dviejų dienų vandens maršrutu per keturis ežerus, švariame ir skaidriame vandenyje malonu išsimaudyti. Per Jonines ežere rengiama „Joninių regata“, jau tapusi tradicija.

Varnių regioniniame parke yra Lūksto ežeras. Dar vienas Žemaitijos ežeras patrauklus savo rekreacija. Regioninio parko direkcija pateikia žemėlapį, kuriame matyti net 3 stovyklavietės. Jose išsiilgę gamtos poilsiautojai ras ne tik laužavietes, bet ir pavėsines.

Tiesa, sostinės gyventojai, nenorintys planuoti ilgos kelionės, gali rinktis ir vietinius paplūdimius. Vienas populiariausių Vilniuje yra Žaliųjų ežerų paplūdimys. Tiesa, jame laužaviečių nėra, tačiau kepti įvairius kepinius ant ugnies galima savo atsivežtoje šašlykinėje. Žaliųjų ežerų paplūdimyje galima žaisti tinklinį arba tiesiog kaitintis saulutėje.

Tų, kurie vasaros neįsivaizduoja be jūros, laukia gera žinia. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija informuoja, kad norintys stovyklauti prie jūros yra laukiami keliose vietose (kitur kurti ugnį griežtai draudžiama).

Bulvikio įlanka - tai teritorija šiauriau Bulvikio rago, kur yra plačiausia nerijos vieta, taip pat Rožių krūmas netoli dviračių tako Nida - Preila (apie 2 km piečiau Preilos). Laužą kurti ir stovyklauti galima poilsiavietėje „Sengirė“ – Juodkrantėje, „Prie šulinio“ Smiltynėje. Pervalkoje - prie marių šiaurės kryptimi nuo gyvenvietės. Taip pat paplūdimio zonoje prie kiekvienos gyvenvietės yra laužavietės. Tiesa, užkūrus laužą būtina apie tai pranešti miškininkui, kurio telefonas nurodytas poilsiavietėje esančioje iškaboje.

Liūdnesnės žinios kitoje pajūrio pusėje. Pajūrio regioninio parko direkcija įspėja, kad
dėl priešgaisrinių saugos taisyklių valstybiniuose miškuose nenumatyta galimybė kurti laužą ir stovyklauti. Laužavietės yra tik privačiose stovyklavietėse, kur yra priežiūra. Pajūrio regioniniame parke yra numatyta stovyklavietė prie Kalotės ežero, kur laikantis priešgaisrinių taisyklių galima akmenimis išdėtose vietose kurti laužą.

Beveik visose didelėse stovyklavietėse Lietuvoje yra specialios laužavietės, pavėsinės, vietos automobiliams ar nameliams ant ratų. Kai kur netgi galima rasti laužui paruoštų malkų.