Cementas žudo planetą?

Kaip rašoma theguardian.com, cementas sudaro maždaug 8–10 proc. viso pasaulio išmetamo anglies kiekio. Beveik pusė šių išmetamų teršalų susidaro iš anglies, pasišalinančios cemento gamybos procese, o kita pusė susidaro iš energijos, reikalingos cementui gaminti. Plienas kelia panašias problemas. Ironiška, tačiau šios anglį išskiriančios medžiagos dažnai naudojamos bandant kovoti su klimato pokyčiais, pavyzdžiui, statant „jūros sienas”.

Mums reikia daugiau mangrovių

Mangrovės – miškai, augantys pakrantėse. Jie padeda užkirsti kelią erozijai ir apsaugoti pakrančių regionus nuo bangų ir kylančio jūros lygio. Medžiai yra biologinės įvairovės prieglauda. Mangrovės taip pat sugeria daug anglies.

Vandenynai sugeria anglį

Mūsų vandenynai sunaudoja šokiruojantį anglies kiekį – apie 25–30 proc. visų išmetamų teršalų. Galime padėkoti savo vandenynams už tai, tačiau reiktų nepamiršti, kad vandenynų rūgštėjimas yra didžiulė problema, ypač poliariniuose regionuose, kur šaltesnis vanduo sugeria daugiau dujų. Nors kai kurie žmonės tikisi, kad tokie techniniai sprendimai, kaip geoinžinerija, galėtų padėti išspręsti visuotinio atšilimo problemą, tačiau jie nepadės apsisaugoti nuo vandenynų rūgštėjimo.

Amazonės miškai yra pasaulio… prakaito liaukos?

Amazonės atogrąžų miškai nėra pasaulio plaučiai, tai mūsų prakaito liaukos. Didžiąją dalį deguonies, kuriuo kvėpuojame, gauname iš jūros organizmų, tokių kaip fitoplanktonas (dar viena priežastis būti dėkingiems vandenynams). Vietoj to, miškai yra naudingi, nes jie traukia drėgmę iš dirvožemio ir išstumia ją per savo lapus, aušindami Žemę taip, kaip prakaitas atvėsina mūsų kūnus. Taigi miškai yra gyvybiškai svarbūs ne tik absorbuoti mūsų išmetamą anglį, bet ir mažina temperatūrą. Deja, daugelis miškų yra naikinami kaip Amazonės. Kai kurie tyrinėtojai baiminasi, kad sumažinus net 25–30 proc. Amazonės miškų, drėgmės praradimas galėtų pakeisti pagrindinį jos veidą, paverčiant atogrąžų miškus į savanas.

Naikinami miškai
Foto: Shutterstock

Mokslinis sutarimas dėl klimato pokyčių

Ko gero, vienas iš ženklų, kad artėjame prie tam tikro taško, yra neįtikėtinas mokslinis sutarimas dėl klimato pokyčių. Dauguma žmonių neturi laiko skaityti visų mokslinių tyrimų. Jie turi pasitikėti ekspertais, o kai 97 proc. ekspertų sako, kad kažkas yra tiesa, paprastai įsiklauso ir visuomenė. Problema ta, kad daugelis žmonių nesuvokia, koks tvirtas yra mokslininkų susitarimas dėl klimato pokyčių.

Verta pradėti kalbėti

Kalbėjimas apie klimato krizę gali turėti stiprų poveikį. Tai nereiškia, kad turime imti cituoti klimatą tyrinėjančius mokslininkus savo konservatyviam dėdei per atostogų vakarienę. Tačiau galėtumėte pasikalbėti apie tai, kad norite įsigyti saulės kolektorių ar įsirengti saulės jėgainę, nes tai gali prisidėti ne tik prie švaresnės aplinkos, bet ir padėtų sutaupyti bei mums tapti labiau savarakiškais.