Maisto švaistymas, anot Lietuvos vartotojų instituto prezidentės dr. Zitos Čeponytės, yra tai, kas iš esmės yra ir maisto atliekos – tai, kas lieka, ko nesuvalgome arba tai, ko gamindami maistą tiesiog neišvengiame. Vis dėlto, maisto švaistymas turi ir kitą atspalvį – neatsakingas požiūris ir elgesys su maistu.

Pašnekovė tikina, kad maistas yra švaistomas visoje grandinėje, kurią sudaro gamintojai, vartotojai, perdirbimo pramonė bei maitinimo įstaigos. Nors šiuo metu specialistė remiasi jau minėtais 2016-ųjų metų tyrimų duomenimis, pašnekovė tikina, kad Europoje yra dirbama ties metodika – kaip tiksliai apskaičiuoti maisto atliekas, iššvaistomo maisto kiekį ir jį prilyginti pinigams. Todėl dr. Z. Čeponytei buvo sunku nusakyti, ar dabar statistika labai skirtųsi nuo pateiktos prieš trejus metus.

„Lietuviai namų ūkiuose iššvaisto apie 56 kilogramus maisto per metus vienam gyventojui. Remiantis kita metodika, šis skaičius išauga iki 119 kilogramų vienam gyventojui per metus, tačiau čia prisideda jau „visa grandinė”, kalbame ne tik apie namų ūkius”, – teigia pašnekovė.

Maisto švaistymas kenkia ne tik jūsų piniginei

Švaistant maistą yra prarandami ne tik pinigai, tačiau šis reiškinys kenkia ir mus supančiai aplinkai. Dr. Z. Čeponytė sako, kad maisto švaistymas susijęs ir su klimato kaita, ir su neigiama įtaka bioįvairovei. Pašnekovė teigia, kad maisto švaistymas – globali problema, apimanti daug aspektų, nes maistui, kuris galiausiai tampa nesuvartojamu, o yra išmetamas, užauginti yra eikvojami ir dideli kiekiai išteklių, tokių kaip vanduo.

Maisto švaistymas
Foto: Organizatorių nuotr.

„Ekonominis aspektas – mums artimiausias. Mes daug investuojame savo pinigų, o galiausiai maistą išmetame, nes nemokame su juo elgtis. Tačiau su klimato kaita maisto švaistymas yra susijęs taip pat labai tiesiogiai. Remiantis visai neseniai pasirodžiusiu amerikiečių tyrimu, galiu pasakyti, kad jiems sureitingavus veiksmus, ko turėtume imtis arba ką turėtume nustoti daryti, norėdami pristabdyti klimato kaitą, maisto atliekų prevencija užėmė 3 vietą sąraše.

Tačiau apie šią problemą kalbame labai mažai. Maisto atliekos, patekusios į sąvartyną – pūva, išsiskiria kenksmingos dujos, kurios prisideda prie klimato kaitos”, – pasakoja pašnekovė.

Ką galime padaryti kiekvienas?

Net 53 proc. maisto yra iššvaistoma būtent namų ūkiuose, vadinasi, tai darome mes – vartotojai. Priemonės, kuriomis pasinaudojus, būtų galima sumažinti švaistomo maisto kiekį namuose, anot dr. Z. Čeponytės, pačios įvairiausios. Pirmiausia, pataria ekspertė, vertėtų pradėti planuoti.

„Vartotojai turėtų planuoti, ką pirkti, ko reikia, ką gaminsime, ką jau turime namuose. Į parduotuvę reiktų keliauti tik su pirkinių sąrašu – tai vadinama „sumaniu apsipirkimu”. Labai svarbu ir porcijos – kiek gaminame, kokios tos porcijos, kiek maisto produktų reikia tam tikram skaičiui porcijų pagaminti? Pavyzdžiui, Švedijoje prekybos centrai imasi iniciatyvos ir konsultuoja savo pirkėjus – kiek, sakykime, ryžių reikia įsigyti, kad pagamintume tam tikrą skaičių porcijų.

Sumanusis apsipirkimas
Foto: Shutterstock

Tokios problemos mums dažniausiai iškyla prieš šventes – pavyzdžiui, Kalėdas. Visada mėgstame prisipirkti per daug maisto, nes bijome, kad tik jo užtektų. Tačiau reiktų gerai pagalvoti, koks bus meniu, ką valgysime ir tiesiog pasiskaičiuoti, nepersistengti”, – tikina dr. Z. Čeponytė.

Dar vienas būdas sumažinti maisto atliekų kiekį – „sumanus saugojimas” – maisto likučių panaudojimas kitam kartui, vertėtų nebijoti jų užšaldyti ar panaudoti naujuose patiekaluose, tinkamai laikyti vaisius ir daržoves.

Skurdesnėse šalyse labiau švaisto gamintojai

Pašnekovė tikina, kad apie maisto švaistymą kaip apie globalią problemą plačiau pradėta kalbėti tiek prieš dešimtmetį, pirmiausia tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar Danija. Remiantis Lietuvos vartotojų instituto pateikiamais duomenimis, Europoje didmeninė ir mažmeninė prekyba yra atsakinga už 5 proc. maisto švaistymo, maitinimo paslaugų sektorius – 12 proc., perdirbimo sektorius – 19 proc., gamybos sektorius – 11 proc.

Vis dėlto, kaip jau minėta, net 53 proc. maisto atliekų susidaro namuose. Tačiau lyginant išsivysčiusias pasaulio valstybes su ne taip išsivysčiusiomis, pastebima, kad žymiai daugiau maisto atliekų susidaro ne namų ūkiuose, o maisto gamybos ar apdirbimo procesų metu, ypač dėl netinkamų maisto produktų laikymo sąlygų.

Siekdamas kuo labiau šviesti ir informuoti gyventojus, Lietuvos vartotojų institutas vykdo projektą „Linkėjimai, maistas”. Anot dr. Z. Čeponytės, žmonės noriai domisi, kaip panaudoti maisto likučius, kaip išvengti maisto atliekų namuose, kokią žalą maisto švaistymas daro ekonomikai, aplinkai bei kaip tai susiję su socialiniais reiškiniais.