Pastarieji metai buvo svarbūs saulės fotovoltinės energijos gamybai – pasaulyje iš saulės modulių pagaminta daugiau energijos, nei iš bet kurio kito naujai įdiegto energijos gamybos technologijos tipo. 2017 m. saulės energija buvo viena iš pagrindinių naujų energijos šaltinių Kinijoje, Indijoje, Japonijoje ir JAV. Pasaulyje iš saulės energijos yra pagaminama apie 500 GW, o iš jų – apie 200 GW vien tik Kinijoje. Šioje šalyje vien per 2017 metus privatus sektorius papildomai pagamino apie 50 GW, kai tuo tarpu JAV iš viso yra pagaminama apie 60 GW.

Pagal pasaulinės atsinaujinančiųjų energijos šaltinių agentūros ataskaitą, per valandą pasaulyje yra sumontuojama apie 40 tūkstančių saulės panelių ir yra virš 30 šalių, kur instaliuotas galingumas viršija 1GW ir daugiau. Pagal 1 gyventojui instaliuoto galingumo rodiklį, lyderiai yra europiečiai – Vokietija, Belgija, Italija. Šiuo metu Europoje daugiausiai iš saulės energijos yra pagaminama Vokietijoje – daugiau nei 50 GW.

Šiandien Lietuvoje pagaminama apie 100 MW - tai tikrai labai mažai palyginus su kitomis šalimis, tačiau mes turime užsibrėžę labai ambicingus planus – iki 2030 metų šildymo sektoriuje atsinaujinančių energijos šaltinių sugeneruota energija turėtų sudaryti 90 proc. visos sunaudojamos energijos (Europoje planuojama pasiekti 50 proc.).

Šiuo metu pagaminamos saulės energijos elektrai kiekis, GW, 2017 m.
Foto: Organizacijos archyvas

Elektros gamybos sektoriuje Lietuva yra įsipareigojusi iki 2050 metų 100 proc. patenkinti savo elektros energijos reikmes iš atsinaujinančių energetinių išteklių (apie 18 TWh) ir dalį pagamintos energijos eksportuoti – bendrasis jėgainių galingumas turėtų išaugti iki 2–2,5 TW. Šiame kontekste saulės energetika tampa prioritetine sritimi – planuojama, kad saulės energija iš viso sudarys apie 20 proc. bendrosios elektros energijos gamybos apimčių (taigi saulės jėgainių galingumas išaugs bemaž iki 45 GW).

Kaip rašoma pranešime spaudai, norint įgyvendinti šiuos ambicingus tikslus reikalinga skatinti ne tik gyventojus, verslo sektorių, bet ir mokslo tiriamuosius – taikomuosius darbus. Kaip rodo pasaulinė geroji praktika vien per paskutinįjį dešimtmetį saulės energijos gamybos kaštai sumažėjo 50 proc.

Saulės energetika 2050 m.
Foto: Organizacijos archyvas

Lietuvos verslo paramos agentūra skatina verslo ir mokslo atstovus diegti mokslo inovacijas, kurios leistų sumažinti ne tik produkcijos gamybos kaštus, bet ir gamtos taršą. Todėl verslo bei mokslo atstovai kviečiami domėtis ES investicijomis saulės energetikos srityje. Artimiausiu metu pasirodys kvietimai teikti paraiškas pagal ES investicijų priemonę „Eksperimentas“, skirtą moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų diegimui, ir priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kurios tikslas – investuoti į atsinaujinančios energetikos įrenginius pramonės įmonėse.