„Saulės energija susidomėjau, nes, atvirai pasakius, nusibodo kūrenti pečių. Esu vyresnio amžiaus žmogus, našlė ir ūkyje reikia tvarkytis pačiai. Rūpinimasis malkomis žiemai kelia labai daug nepatogumų ir kainuoja jėgų, todėl nusprendžiau rasti sprendimą, kuris nebekeltų rūpesčių. Buvo aišku, kad reikia keisti namo šildymo sistemą.

Nusprendžiau įsidiegti šildymo sistemą įsirengiant siurblį „oras-vanduo“ ir gavau 50 proc. europinę paramą. Tada natūraliai atsirado poreikis pagalvoti, kaip padengti didesnes elektros sąnaudas. Todėl ir nusprendžiau įsirengti ir saulės elektrinę“, – pasakoja namo Kėdainių rajone savininkė V. Urbonienė.

Kaip rašoma pranešime spaudai, moteris sako, kad pažįstami žmonės, su kuriais konsultavosi, skeptiškai vertino idėją įsirengti saulės elektrinę, bet ji ryžosi ir savo sprendimo nesigaili. Kovo mėnesį ant jos sklype pastatytos pavėsinės buvo įrengta 8 kW galingumo saulės elektrinė, iš viso sumontuota 18 saulės modulių.

Saulės elektrinė
Foto: Shutterstock

„Iš tiesų, nelabai norėjau įrenginėti elektrinės ant namo stogo - jis buvo tik ką pakeistas, todėl būtų labai apmaudu sugadinti. Nors inžinieriai tikino, kad namo stogas nepažeidžiamas montuojant modulius. Kaip bebūtų – namo stogas netiko. Ant pietinio stogo šlaito 18 modulių niekaip nebūtų tilpę, o ir šlaito nuolydis buvo nevisai tinkamas. Todėl buvo rekonstruota pavėsinė ir elektrinė įrengta ant jos stogo. Turiu pripažinti, kad atrodo gražiai“, – kalba pašnekovė.

Moteris atskleidžia, kad elektrinės įrengimas iš viso jai kainavo 7 tūkst. eurų, bet 30 proc. šios sumos kompensavo Europos Sąjungos parama. V. Urbonienė pripažįsta, kad jeigu ne ši parama, nebūtų pasiryžusi investuoti į nuosavą saulės elektrinę.

„Ta subsidija ir buvo kertinis apsisprendimo taškas. Beje, paramos gavimo procesas visai nesudėtingas, sistema gerai paruošta, tikrai jokių problemų. Gal, kaip moteriškei, sunkiau susigaudyti inžineriniuose dalykuose, bet aš dirbu apskaitos srityje su statybos įmonėmis ir inžinieriai man padėjo įžvalgomis bei patarimais“, – sako V. Urbonienė.

Sukaupė elektros rezervo

Pašnekovė teigia, kad nuo kovo mėnesio, kai ji įsirengė nuosavą saulės elektrinę ir tapo gaminančia vartotoja, iki šios dienos, iš ESO tinklų „nepaėmė“ nei vienos kilovatvalandės elektros energijos ir sukaupė per 3 tūkst. kilovatvalandžių, kuriuos atidavė į tinklus „pasaugoti“.

Saulės elektrinė
Foto: Shutterstock

„Žinau, kad iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos tinkluose bus laikomas mano sukauptas elektros perviršis, o paskui jis nurašomas. Tačiau, manau, kad sukauptos elektros man neužteks iki šio laiko, nes jos daug sunaudosiu šildymui. Pagal mano skaičiavimus, per mėnesį man reikės 500–600 kilovatvalandžių elektros energijos – aišku, mėnesis mėnesiui nelygu. Kaip bebūtų, didžiąją šaltojo sezono dalį elektra man kainuos gerokai mažiau – vos 4 centus, įvertinus pasaugojimo mokestį – vietoje 13 centų. Per mėnesį aš taupysiu 45–50 eurų“, – aiškina pašnekovė.

V. Urbonienė teigia, kad labai norėtų turėti galimybę elektros rezervą kaupti savarankiškai, kad nereikėtų mokėti už elektros pasaugojimą tinkluose – tuomet sutaupymas būtų didesnis. Tačiau kol kas ESO pasaugojimo paslauga yra pigesnė ir labiau ekonomiškai apsimoka nei įsigyti bateriją, kuri galėtų „sandėliuoti“ elektros energiją.

„Viską įvertinus, aš savo sprendimu patenkinta – saulės elektrinė su šildymo sistema „oras-vanduo“ turėtų sukurti gerą ekonominį efektą. Su nekantrumu laukiu kovo pabaigos, kada galėsiu įvertinti saulės elektrinės efektą per visą metų periodą. Ir savo kaimynams – jaunai šeimai, sakau: vaikai, palaukit, kol apsisuks metai ir iš mano pavyzdžio matysite, ar saulės elektrinė jums tinkamas sprendimas“, – teigia pašnekovė.