Vertinant generacijos šaltinius, didžiausias 67 proc. augimas fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje. Dešimtadaliu taip pat augo šiluminių elektrinių generacija bei 4 proc. hidroelektrinių generacija. Estijoje suminė vėjo generacija augo 103 proc., Latvijoje 65 proc. ir Lietuvoje vėjo elektrinių generacija augo 48 proc. (vidutinė generacija pasiekė 85 MWh).

Kaip rašoma pranešime spaudai, Baltijos šalys kartu pasigamino 68 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo, arba 340 GWh. Bendras šalių elektros suvartojimas sumažėjo 1 proc., iki 503 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 84 proc. viso šalies poreikio (generacija 125 GWh iš 148 GWh poreikio), Latvijos – 105 proc. (137 GWh iš 130 GWh) ir Lietuvos – 35 proc. (78 GWh iš 224 GWh).

Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 28 proc. Tai labiausiai lėmė vėjo elektrinių generacijos augimas (+48 proc.) ir 29 proc. didesnė šiluminių elektrinių generacija – intensyvėjo pagrindinių šiluminių elektrinių generacija bei energiją gamino Lietuvos Elektrinės 9 blokas. Per praėjusią savaitę ši elektrinė sugeneravo 6,7 GWh elektros energijos.

18 proc. didesnį elektros energijos kiekį Lietuvoje generavo ir hidroelektrinės. Augimą sudarė Kauno hidroelektrinės generacijos augimas 32 proc. bei 3 proc. padidėjusi Kruonio HAE generacija – pastaroji sudarė 30 proc. visos vietinės Lietuvos generacijos.

Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 46 proc., hidroelektrinės – 36 proc. ir 18 proc. – vėjo elektrinių gamyba.

Praėjusią savaitę 65 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 15 proc. Iš trečiųjų šalių importuota 51 proc., 23 proc. iš Švedijos, 21 proc. iš Latvijos bei 5 proc. iš Lenkijos. Antrą savaitę iš eilės mažėjo srautas iš Kaliningrado srities (-66 proc.) bei Švedijos (-45 proc.).

Bendras elektros srautas iš Lietuvos 36-ą savaitę sumažėjo antrą savaitę iš eilės (-30 proc.). 88 proc. elektros eksportuota į Lenkiją ir 12 proc. – į Latviją.

Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link„ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 47 proc., o Lietuvos kryptimi 14 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 93 proc. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 25 proc., o Latvijos kryptimi iš Estijos – 31 proc.