Rugilės ir Andriaus projektas buvo pavadintas „Išpakuota”. R. Matusevičiūtė, baigusi prancūzų filologijos ir lietuvių literatūros bakalauro studijas, bei A. Šatas, kūrybinių industrijų studijų alumnas, tikina visuomet domėjęsi aplinkosauga bei ekologija. Galiausiai, jų susidomėjimas išaugo į šiandien kuriamas laidas, kurios praverstų kiekvienam.
– Kaip gimė „Išpakuota”? Nuo ko viskas prasidėjo? Ar visada domėjotės aplinkosauga, ekologija? Apskritai, kaip apibrėžtumėte „Išpakuota”?
Rugilė: „Išpakuota” gimė mūsų galvose praeitą rugpjūtį, kai pasiūliau Andriui sukurti projektą apie ekologiją, tikslaus formato dar tuomet nebuvome nusprendę, bet per maždaug minutę trukusį pokalbį nutarėm, kad kažką tikrai darysim. Netrukus sugalvojome kurti tinklalaidę.
Ekologija ir aplinkosauga abu domimės seniai, tačiau mūsų abiejų interesų sferos kiek skiriasi.
Man visada rūpėjo natūralumas ir tvarumas kasdieniame gyvenime – kosmetikoje, maiste, aprangoje, buityje. Nuo vaikystės praleidžiu visą savo laisvą laiką miškuose, todėl man tvarus gyvenimas pradžioje reiškia galimybę išsaugoti gamtą, kuri man yra be galo brangi.
Andrius: O aš ekologija susidomėjau daugiau nei prieš 10 metų, kai vieną po kito peržiūrėjau visus rastus filmus apie klimato kaitą ir ekologinius iššūkius. Tada baimė ir nerimas mane paskatino domėtis globaliomis ekologinėmis problemomis ir jų sprendimais. Dabar bandau tuos sprendimus pritaikyti individualiame lygmenyje ir kasdieniame gyvenime bei pasidalinti jais su „Išpakuotos” klausytojais.
Mūsų žinių ir interesų skirtumai juntami ir laidoje, nuolat vienas kitą papildom, šviečiam ir pataisom. „Išpakuota” trumpai visada apibūdiname kaip tinklalaidę apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją kasdien. Mūsų tikslas šviesti visuomenę taikiai, pozityviai ir visiems suprantama kalba. Mokslinių straipsnių apie ekologiją gausu, bet paprastas žmogus jų neskaito, nes jam paprasčiausiai neįdomu, todėl „Išpakuota” stengiasi pateikti koncentruotą informaciją apie ekologiją taip, kad ją suprastų visi.
– Kodėl pasirinkote būtent tokią komunikacijos platformą – vadinamuosius podcastus arba tinklalaides?
Rugilė: Podcastai yra ganėtinai nauja medijų forma, o Lietuvoje ji išvis buvo tik pradėjusi populiarėti, mums tai pasirodė tinkamiausias ir įdomiausias formatas. Kadangi podcastų platforma Lietuvoje nėra didelė, mums tai reiškė absoliučią kūrybinę laisvę, nes paprasčiausiai nebuvo kam pasakyti, kaip kurti podcastą yra gerai, o kaip blogai. Labai smagu patiems eksperimentuoti, suklysti, pasitaisyti ir sukurti savo taisykles, kurios mums pasitvirtino.
Andrius: Podcastai taip pat yra labai patogus formatas tiems, kuriems stinga laiko naršyti internete, skaityti ilgus straipsnius ir narplioti painią informaciją. Mūsų laidas galima klausyti besitvarkant namuose ar važiuojant mašinoje – būtent tokius klausytojus mes ir norėjome pasiekti – tuos, kurie nori tobulėti, bet kartais jiems pristinga laiko.
– Kaip atsirenkate, apie ką savo laidose kalbėsite? Kaip pozicionuojate temas, kokiais kriterijais remiatės?
Rugilė: Laidų temas dažniausiai išsirenkame pagal tai, kas mums tuo metu įdomiausia ar tai, kas aktualiausia visuomenei. Klimato kaita yra labai kompleksiška problema, daug dalykų reikia keisti tam, kad pasiektume teigiamų rezultatų. Laidose kiekvieną kartą išsirenkame vieną sritį, kurią būtinai reikia taisyti, pavyzdžiui, greitosios mados industrija, ir bandome ją išnarplioti iš visų pusių. Temų yra tiek daug, kad kol kas išsirinkti apie ką kalbėsime tikrai nėra sunku. Kai pirmą kartą susitikę darėme temų sąrašą, kurias reikėtų aptarti, užsirašėme jų daugiau nei 50, bekuriant laidą idėjų kilo dar daugiau.
Andrius: Pirmasis laidos sezonas buvo koncentruotas į vienas didžiausių problemų – transportas, maisto pramonė, drabužiai, plastikas ir kitos atliekos. Antrasis sezonas bus pilnas diskusijų ir atvirų pokalbių su įvairiais ekologijos atstovais, jie dalinsis savo individualiais išgyvenimais ir patirtimi. Stengiamės formatą keisti tam, kad nepabostume klausytojui.
– Ekologija, aplinkosauga, klimato kaita – temos, kurios dar tik skinasi kelią tarp aktualijų – kaip manote, kodėl žmonės vis dar aktyviai nesidomi šiais reiškiniais, nors turi tiesioginį ryšį arba daro tiesioginį poveikį jiems? O, galbūt, man paprieštarautumėte, galbūt pastebite, kad kaip tik tokios temos jau tapo aktualiomis?
Rugilė: Ekologijos tema tikrai labai sparčiai populiarėja, tačiau reikia nepamiršti, kad mes linkę save apsupti bendraminčiais ir tada galvoti, kad visi žmonės pasaulyje mąsto taip pat. Yra be galo didelė dalis visuomenės, kuriems ekologija absoliučiai nerūpi, jų kaltinti negalime – politikoje, spaudoje ar televizijoje apie tai daug neišgirsi.
Andrius: Iš kur žmogui žinoti, kad jis elgiasi neteisingai, jeigu niekas jam to nepasako? Dažnai bandome žmones mokyti ir taisyti, apeliuodami į jų moralę, bet mažai kas supranta, kad tai niekada neturi ilgaamžės vertės. Galime žmogui sakyti, kad dėl jo nešiojamų rūbų kažkur Bangladeše kenčia jauna mergina, kuri juos siuva už kelis dolerius per savaitę, galime sakyti, kad dėl mūsų gyvenimo būdo nyksta tūkstančiai gyvūnų rūšių, bet toks mokymas prie gero nepriveda, mes verčiame žmogų jaustis blogai vietoj to, kad skatintume jį keistis.
Tikslas turėtų būti ne išgąsdinti, o surasti alternatyvas, kurios žmogui būtų nesunkiai prieinamos ir nekenktų planetai, tokiu būdu žmogus linkęs daug lengviau priimti pokyčius. Niekas nenori kenkti planetai, tiesiog ne visi žinome, kaip elgtis teisingai.
– Matyt, jau ilgiau nei pastarąjį dešimtmetį yra kalbama apie vis pirmyn judančią technologinę pažangą, bet kartu su pažanga, atsiranda tik dar daugiau aplinkosauginių problemų – kaip manote, ar ta pati technologinė pažanga, kuri reikalauja daug resursų, gali padėti ir juos išsaugoti? Ar toji pažanga tik padės žmonijai prisitaikyti prie kintančio klimato ir taip išgyventi?
Rugilė: Technologinė pažanga nėra blogai, tiesiog svarbu, kokiais tikslais ji yra kuriama. Didžiausias ekologijos priešas – perdėtas žmonių noras vartoti. Šiais laikas galime užsisakyti daiktą internetu ir jau kitą dieną jį laikyti rankose, jeigu užsimanome pavalgyti – greito maisto kavinės mus pamaitins per 10 minučių už kelis eurus, jei norime naujų rūbų, juos galime įsigyti už centus, o po savaitės galime juos išmesti, nes parduotuvėse jau bus išėjusi nauja drabužių kolekcija. Net į kitą pasaulio galą galime nuskristi be didelių nepatogumų. Toks greitas tempas ir visko prieinamumas tiesiogiai atsiliepia mūsų planetai ir mūsų pačių psichologinei gerovei.
Andrius: Technologijos tikrai gali išspręsti daug su klimato kaita susijusių problemų – valyti vandenį, orą, išgelbėti nykstančias gyvūnų rūšis, išgelbėti nuo sausros išdžiūvusius miško plotus, net mėsą laboratorijoje sugebėjo sukurti nenužudant jokio gyvūno. Technologijų pažanga yra puiku, tiesiog turime ją nutaikyti į teigiamus dalykus, o ne vartojimo skatinimą.
– Kasdieniai žmonių pasirinkimai – kaip jie paveikia mus supančią aplinką? Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti kitaip? Galiausiai, nuo ko pradėti, norit pasikeisti, sumažinti savo paliekamą taršos pėdsaką?
Rugilė: Pradėti reikia nuo klausimo „ką galiu savo kasdienybėje pakeisti?”. Nereikia visiems elgtis vienodai, vienam bus labai naudinga įsigyti daugkartinį puodelį kavai, nes jis ją išsinešimui geria kasdien, kitam to puodelio visiškai nereikia, nes jis kavą geria namuose, jeigu pastarasis žmogus nusipirktų tą puodelį, tik dar labiau prisidėtų prie vartojimo problemos.
Andrius: Jausmo, kad nesi parazitas šioje žemėje, nenusipirksi. Viskas, kas yra jūsų namuose yra pats ekologiškiausias variantas. Jeigu tikrai norite gyventi ekologiškiau – saugokite ir džiaukitės jau turimais daiktais ir stenkitės pirkti kuo mažiau naujų daiktų. Taip pat galima pritaikyti savo kasdienybėje kelias jau patvirtintas praktikas – atsisakyti vienkartinių maišelių ir apskritai vienkartinio plastiko, valgyti vietoje užaugintus maisto produktus, sumažinti suvalgomos mėsos kiekį, visada rinktis kelionę pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu, o ne asmeniniu automobiliu.
Taip pat svarbu stengtis rūšiuoti ir tai daryti teisingai, o ne atmestinai. Taip pat svarbu suprasti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes balsuojame pinigais todėl svarbu pirkti tik iš ekologiškų ir socialiai atsakingų verslų.
– Jaunų žmonių tarpe pasigirsta svaičiojimų, kad dėl ekologinių-aplinkosauginių priežasčių šie neketina susilaukti vaikų. Kaip jūs vertinate tokias mintis? Žinoma, tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tačiau vis dėlto ar tikrai taip įmanoma padėti planetai?
Rugilė: Didžioji dalis tų, kurie atsisako susilaukti vaikų dėl aplinkosauginių priežasčių, tai renkasi daryti ne todėl, kad turėti vaikų yra labai neekologiška, o todėl, kad jie negali garantuoti savo vaikams gražios ateities šioje planetoje.
Andrius: Teko bendrauti su aplinkosaugos mokslininkais, kurie renkasi neturėti vaikų, vedini didelės baimės dėl mūsų ateities šioje žemėje, o ta ateitis tikrai ne tokia tolima, kaip gali pasirodyti, artimiausi penkiasdešimt metų mūsų planetai ir mums gali būti tiesiog tragiški. Na, o jeigu net mokslininkai renkasi neturėti vaikų, galbūt visiems metas susimąstyti, kokią ateitį dovanosime savo vaikams?
– Kaip ruošiatės savo laidoms? Kur ieškote informacijos? Ar tikrinate ją?
Rugilė: Pasirinkę temą laidai ją ilgai narpliojame atskirai, vienas kitam net nesakom, ką radom, kad įrašo metu pokalbis būtų įdomus ir naujas mums patiems. Visą informaciją tikriname, remiamės tik patikimais šaltiniais, jeigu randame neteisingos informacijos, ją taip pat pateikiame laidoje, kad klausytojai žinotų, jog tokia klaidinga informacija sklando internete ir ja nereikėtų pasitikėti.
Po kiekvienos laidos įrašu taip pat paliekame visus straipsnius ir statistiką, kurią paminėjome laidoje tam, kad klausytojas pats galėtų viską pasitikrinti, kilus abejonėms. Visada atkreipiame dėmesį ir į klausytojų komentarus, jei suklystame – kitoje laidoje pasitaisome.
– Gal galėtumėte plačiau pasidalinti savo „50-ies daiktų iššūkio” patirtimis? Ką naujo sužinojote apie save po šio iššūkio? Kaip sekėsi išgyventi savaitę tik su tiek daiktų? Ar nieko nepritrūko? Galbūt po šio iššūkio turite ir atsakymą į klausimą – ar tikrai žmonėms tiek daug reikia?
Rugilė: Gyventi su 50 daiktų nebuvo sunku, nes iš tiesų žmogui reikia tiek nedaug. Turėjome kelis rūbus, reikalingiausias kosmetikos priemones, kompiuterius. Svarbiausia tai, kad reikalingiausi dalykai mūsų gyvenime nėra daiktai – gražūs santykiai, geras poilsis ir vidinė ramybė į lentyną netelpa ir jos nenusipirksi, todėl iššūkio metu nieko, kas iš tiesų svarbu, atsisakyti nereikėjo.
Buvo labai gera atsikelti ryte ir negalvoti ką apsirengti, nes spintoje kabojo dveji juodi marškinėliai ir vienos kelnės, galva nebuvo apkrauta tokiais klausimais kaip – ką apsirengti, kaip pasidažyti, kaip susišukuoti, atsirado daugiau laiko galvoti apie išties svarbius dalykus.
Savo laidoje visada sakome, kad atsakymas į viską yra žodis „mažiau”, todėl taip, žmogui tikrai nereikia tiek daug, kiek jis turi, bet svarbiausia, kad nuo šiandien pradėtų pirkti mažiau ir džiaugtųsi jau turimais daiktais. Andrius sakė, kad jam pritrūko žirklučių nagams kirpti, o aš peršalusi iš stalčiaus išsitraukiau šiltesnes kojines, kurių nebuvo sąraše, didesnių problemų neiškilo.
– Kokias pagrindines šiandienines aplinkosaugines ir ekologines problemas įvardintumėte – į ką reiktų koncentruotis žmonijai labiausiai?
Andrius: Problemų labai daug ir jos visos skirtingai veikia planetą. Jeigu reikėtų įvardinti šiuo metu didžiausias ir labiausiai aptariamas problemas, tai būtų transporto bei mėsos pramonės tarša, šimtus metų nesuyrantis vienkartinis plastikas, kuris atsiduria vandenyne ir naikina jame gyvenančias gyvūnų rūšis, taip pat kertami ir dėl klimato kaitos išdžiūvantys miškai.
Iš esmės šiuo metu planeta yra apteršta visose srityse – vanduo, žemė, oras, gyvūnai, augalai ir mes patys tampame savo poreikių įkaitais. Sprendimų individualioms problemoms yra, bet atrodo, kad visi jie yra laikini iki prieisime prie pagrindinės problemos sprendimo – tvaresnių įpročių ugdymo ir ugdymosi.
– Pabaigai, ar tikrai viskas taip blogai? Į rytdieną žvelgiate labiau pesimistiškai ar optimistiškai?
Rugilė: Mes visada žvelgiam optimistiškai, nes nėra kitos išeities, kitaip būtų labai baisu ir sunku. Jeigu pasakant paprastai – taip, mūsų planeta yra labai blogoje būsenoje. Cituojant jaunąją aktyvistę Gretą Thunberg: „Noriu, kad jūs pradėtumėte panikuoti.”. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, svarbiausia ne ieškoti kaltų, ne badyti pirštais vienas į kitą, o susivienyti ir sutvarkyti visą šitą košę, kurios tiek daug prisivirėm.
