Transporto priemonių perdirbtų padangų guma dažniausiai naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams. Tačiau vis daugiau valstybių atranda naujų technologijų, kurių dėka senų padangų granulės naudojamos keliams tiesti.
Neseniai britų bendrovė „Tarmac“ paskelbė sukūrusi inovatyvią gumuoto asfalto technologiją, leidžiančią asfalto mišinyje naudoti senų padangų granules. Padangų guma jau yra naudojama asfalto tiesimui JAV, tačiau Jungtinėje Karalystėje iki šiol stigo būtinos pramonės infrastruktūros, reikalingos tokio tipo medžiagoms gaminti.
Anot „Tarmac“, esant didelėms investicijoms į strateginį kelių tinklą, dabar atsirado galimybė panaudoti naują asfalto technologiją ir išnaudoti žiedinės ekonomikos pranašumą, kad kuo mažiau netinkamų naudojimui padangų patektų į deginimą ar sąvartyną ir tokiu būdu mažinti taršą.
Britų bendrovės skaičiavimais, atsižvelgiant į kelio storį, bus galima perdirbti ir pakartotinai panaudoti iki 750 padangų kiekviename užmiesčio kelio, kuriam tiesti bus panaudota nauja medžiaga, kilometre. Tai leistų sumažinti 120 tūkst. tonų gumos atliekų, kasmet eksportuojamų iš šalies. Šiuo metu pagal naują technologiją šalyje jau tiesiami nauji bandomieji greitkeliai.
Jungtinėje Karalystėje kasmet susidaro 40 mln. padangų atliekų, o per metus iš šalies išvežama daugiau kaip 0,5 mln. nebenaudojamų padangų. Daugiausia jų patenka į Vidurinius Rytus ir Aziją.
„Naudotos padangos yra ganėtinai didelis atliekų srautas ir Lietuvoje. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais atskirai vidaus rinkai buvo patiekta 29,3 tūkst. tonų padangų, kurios jau tapo ar taps atliekomis. Tačiau į ministerijos duomenis neįtrauktos padangos, kurios į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis ir kurias, kaip ir nelegaliai parduodamas, reikia sutvarkyti – tokių padangų, mūsų skaičiavimais, gali būti iki 14 tūkst. tonų per metus“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Teisės aktai numato, kad Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Jei neskaičiuotume į statistiką neįtraukiamų šešėlyje parduodamų ir su transporto priemonėmis įvežtų padangų, Lietuva netgi viršijo numatytą užduotį. Anot Aplinkos ministerijos, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta (perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota) 91,6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvoje dalis netinkamų naudojimui padangų yra perdirbama arba sudeginama energijai gauti, o daugiausiai šių atliekų išvežama į Lenkiją.
Visgi, senų padangų dar yra apstu pamiškėse, pakelėse ar kitose atokesnėse vietose, neretai gyventojai jas palieka ir prie buitinių atliekų konteinerių. Tačiau būtina žinoti, kad į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120–140 metų, todėl nevalia jų mesti bet kur.
V. Masalienė primena, kad padangas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėje keičiantys vairuotojai ten pat gali palikti nemokamai tiek padangų, kiek keičia. Senas padangas galima atiduoti ir jų pardavėjams – jie privalo iš kliento nemokamai priimti tiek padangų, kiek perkama, jei jos skirtos to paties tipo transporto priemonei.
Gyventojai senas padangas taip pat gali pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 padangų per metus. Senų padangų, kaip ir panaudoto tepalo, pridavimas atliekų tvarkytojams kainuotų, nors už automobilių remonto metu susidariusių atliekų (vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, akumuliatorių) pridavimą galima gauti ir atlygį.