Namo fasadas – iš saulės modulių

Integruoti saulės elektrinių sprendimai – tai šiek tiek kitokia veikla nei saulės elektrinės, kurios yra statomos ant žemės ar ant stogo. Integravimas ypatingas tuo, kad saulės modulis yra integruojamas į namo fasadą ar namo stogą kaip statybinė medžiaga.

„Šis pavyzdys Estijoje, yra tik ledkalnio viršūnė, palyginus su tuo, kas yra saulės elektrinių integracija. Tvora smagiai atrodo ir patraukia dėmesį. Bet integracija yra kur kas rimčiau – įsivaizduokite, dvipusis stiklas yra panaudojamas vietoje statybinės medžiagos, vietoj apdailos, vietoj stogo dangos. Tokie moduliai gali atstoti statybines medžiagas”, – sako elektrą gaminančią tvorą Estijoje sukonstravusios įmonės „SoliTek” komunikacijos vadovas Martynas Rusteika.

Integruotos saulės elektrinės į namo fasadus ar vietoje stogo, anot pašnekovo, yra ateities sprendimas, nes, atsižvelgiant į Europos Komisijos Atsinaujinančios energetikos reikalavimus, ateityje visi naujai statomi namai turės apsirūpinti energija patys: „Po 10 metų, naujai statomas namas, privalės būti projektuojamas taip, kad galėtų pasigaminti bent dalį reikalingos energijos.”

Tokioms elektrinėms nebaisūs ir šešėliai?

M. Rusteika pasakoja, kad integruojami saulės moduliai ir integravimo technologijos atpigo, todėl atsiranda ir naujų sprendimų, kaip juos integruoti savo namuose. Anot pašnekovo, jei žmogus nusprendžia įsirengti integruotą saulės elektrinę stoge, ant stogo po moduliais jau yra klojama izoliacinė vata, todėl tokiems moduliams yra keliami aukštesni saugumo reikalavimai.

„Tokios integruotos į stogus, namų fasadus ar tvoras saulės elektrinės ypatingai populiarėja Skandinavijos šalyse ir Estijoje”, – patikino pašnekovas.

Integruotos saulės elektrinės
Foto: Organizacijos nuotr.

Pasidomėjus, ar tokia į tvorą ar namo fasadą integruota saulės elektrinė yra efektyvi ir sugeneruoja tiek pat energijos, kiek ir tam tikru kampu pastatyta elektrinė ant stogo ar žemės, M. Rusteika patikina, kad pasvirimo kampas buvo svarbesnis rodiklis anksčiau, kai saulės modulių technologijos nebuvo tokios efektyvios.

„Dabar į stiklą integruoti saulės elementai pasiekia žymiai aukštesnį efektyvumą, todėl saulės kritimo kampas nebėra toks gyvybiškai svarbus, kaip buvo anksčiau. Žinoma, pasvirimo kampas yra rekomendacija, į kurią reiktų atkreipti dėmesį, jei statoma elektrinė ant stogo, tam, kad būtų sugeneruotas visas 100 proc. energijos. Tačiau integruojant saulės elektrines į namų fasadus tai nėra taip svarbu.

Net jei krenta šešėlis ant saulės modulio, jam pagelbėja optimizatorius, kuris, jeigu pajaučia, kad kažkur krenta šešėlis, tiesiog atjungia ir praleidžia srovę aplink tą modulį, modulis tampa ne toks efektyvus, tačiau tai nepaveikia bendros srovės. Esame darę ir patys bandymus, stebėjome, kad, kai krenta kažkur šešėlis, efektyvumas gali sumažėti apie 20 proc., bet tai tikrai nepadaro didelės įtakos, nebent visa elektrinė pastatyta šešėlyje”, – tikina pašnekovas.

Tokias elektrines lengvai nuplauna lietus

Integruotos į fasadą ar stogą saulės elektrinės, anot pašnekovo, yra brangesnės, nes joms įmontuoti naudojamos ir specialios konstrukcijos, tačiau nurodyti, kiek kartų tokios elektrinės yra brangesnės, M. Rusteika negalėjo, nes kaina dar priklauso ir nuo saulės elektrinės galingumo bei padengiamo ploto.

Integruotos saulės elektrinės
Foto: Organizacijos nuotr.

„Tačiau galiu pasakyti, kad jei vietoje stogo dangos yra iškart montuojama elektrinė, kaina tikrai per daug nesiskirs, nei pastačius ir apdengus stogą ir tik tada įsirengus ant stogo elektrinę”, – patikslino pašnekovas.

Integruotos saulės elektrinės statomos naudojant tik modulius, pagamintus iš specialaus grūdinto stiklo. Šis stiklas, anot M. Rusteikos, pats savaime nusivalo – gausesnis lietus nuo jo puikiai nuplauna net didesnius nešvarumus, todėl papildomai tuo rūpintis nebereikia. Taip pat prie tokio stiklo modulių žiemą neprišąla sniegas.

Elektrine turėtų rūpintis ir architektas

M. Rusteika teigia, kad Lietuvoje integruotos saulės jėgainės dar nėra įrenginėjamos, nebent dar tik planuojamos statinių projektuose. Anot pašnekovo, tam, kad Lietuvoje atsirastų daugiau tokių į namo fasadus ar stogus integruotų saulės elektrinių, reikia, kad statinių architektai domėtųsi šiomis naujomis technologijomis ir planuodami namus, jas pritaikytų.

„Galbūt pavienių bandymų integruoti tuos saulės modulius yra, bet, jei žiūrime į saulės jėgainių integravimą rimtai, tai šioje srityje pirmauja Skandinavijos šalys ir arabų valstybės.

Tai, kad tokios jėgainės plėtotųsi Lietuvoje, reikia, kad tuo ypatingai pradėtų domėtis ir patys architektai, nes taip nusitiesia visa grandinė: architektas, nekilnojamo turto vystytojas ir statybų bendrovė – šie trys komponentai turi suvokti, kad namą reiktų pastatyti su integruota elektrine, kuri namui ir gamintų energiją. Kol suvokimo nėra, nėra ir jėgainės”, – tikina M. Rusteika.

Privačių namų savininkai Lietuvoje bando integruoti saulės elektrines, tačiau tai taip pat privačiomis iniciatyvomis paremti projektai. M. Rusteika tikina, kad integruotos saulės elektrinės labiau pasitarnautų, jei būtų pradėtos diegti stambiojoje architektūroje.

Integruotos saulės elektrinės
Foto: Organizacijos nuotr.

Investicija lengvesnei pensijai

Nepaisant to, kad integruotos saulės elektrinės yra brangesnės už įprastąsias, M. Rusteikia tikina, kad investuoti į jas – verta. Anot pašnekovo, tokios elektrinės ne tik gamins elektrą, bet ir atstos stogą ar namo apdailą. Apskritai, M. Rusteikos nuomone, investicijos į saulės energetiką – ateitis.

„Žmonės galvoja, kad galbūt šiandien išleis mažiau pinigų ir pasidarys pigiai, tačiau padarius protingą investiciją ir elektrinei atsipirkus, vėliau ji tikėtina, kad veiks efektyviai ilgiau. <...> Vakarų Europoje investicijos į saulės energetiką laikomos „pensine investicija” – jei elektrinę pasistatai būdamas kokių 55 metų, tai po 8–10 metų ji jau bus atsipirkusi ir sulaukus pensijos ji jau aprūpins reikalinga energija namus bei sumažins šildymo ir elektros išlaidas”, – pasakoja M. Rusteika.

Vis dėlto, pašnekovas nurodo, kad Lietuvoje vis dar trūksta sąmoningumo žmonių tarpe, nes atsinaujinančios energetikos reikšmę bei naudą suvokia dar tik nedaugelis: „Tai turi dar įsivažiuoti, bet manau, kad lūžis saulės energetikoje įvyks per ateinančius pusę metų. Čia kaip su rūšiavimu – vieni rūšiuoja ir tuo mėgaujasi, kiti dar to nedaro, nes nesuvokia. Europos Komisija tikrai įstatymais ir sprendimais privers visus gyventi „žaliau” ir švariau.”

Dar didesnį postūmį saulės energetikoje, kaip M. Rusteika tikina, pajausime, kai didesnė dalis lietuvių persės į elektromobilius, tada saulės elektrinių paklausa turėtų dar labiau išaugti.